Voveraitės išsiskiria iš visų grybų ne tik savo ryškia geltonai-oranžine spalva, bet ir ypatinga forma. Kai voveraitės yra mažos, jos atrodo beveik taip pat, kaip ir kiti jauni grybai: išgaubta kepurėlė ant storo kotelio. Tačiau grybui augant kepurėlė išsitiesia, pasvyra į vidų ir suformuoja tarsi piltuvėlį gražiais, banguotais kraštais. Bene populiariausias patiekalas iš voveraičių, liaudiškai kartais dar vadinamų voveruškomis, yra voveraičių sriuba. Tad toliau aptarsime kaip voveraites atskirti nuo kitų panašių grybų bei kaip jas paruošti žiemai.
Kuo išsiskiria voveraitės
Rinkti voveraites – tikras malonumas! Jos dažniausiai auga dideliais būriais, neretai viena šalia kitos. Reikia tik atrasti vietą miške, kur jos auga. Kitas jų privalumas yra tas, kad jose labai retai apsigyvena kirmėlės. Visa tai dėl jų sudėties: voveraitėse yra nepaprastos medžiagos – chitinozės, kuri naikina visų rūšių kirmėles ir pan. Šiose grybuose taip pat randama ergosterolio – medžiagos, galinčios išvalyti kepenis. Voveraitėse galime rasti A, B ir D grupės vitaminų ir naudingų mikroelementų, tokių kaip cinkas, selenas, varis, manganas, geležis. Jos taip pat turi labai mažai kalorijų, todėl jas gali valgyti tie, kurie saugo savo figūrą.
Kur ieškoti voveraičių
Dažniausiai voveraitės aptinkamos lapuočių ir mišriuose miškuose, tačiau kartais jų randama ir spygliuočių medžiuose. Joms patinka samanomis ir lapais apaugusi žemė. Jų praktiškai nebūna ten, kur auga tankūs krūmynai ir aukšta žolė. Voveraitės gyvena simbiozėje su eglėmis, bukais, ąžuolais ir pušimis. Jos dažniausiai slepiasi po samanomis, todėl jas ne taip lengva pastebėti, nepaisant jų ryškios geltonai-oranžinės spalvos. O jei žemę dengia geltonuojantys lapai, iš toliau jų galima ir visai nepamatyti.
Tačiau jei pastebėjote bent vieną grybą, turėtumėte atidžiai apsižvalgyti, pasilenkti, lazdele pakelti samanas… Mat voveraitės auga šeimomis, o tai reiškia, kad netoliese slepiasi dar viena grybų grupė. Beje, samanos nebūtinai turėtų būti žalios. Smėlingose dirvose yra šviesių samanų, po kuriomis taip pat gali slėptis voveraitės.
Patyrę grybautojai, žinantys voveraičių gebėjimą slėptis sausesniais orais, šių grybų ieško drėgnose, žole apaugusiose žemapelkėse, žemumose. O lietingomis dienomis voveraitės, atvirkščiai, įsikuria saulėtose kirtavietėse ar nedidelėse kalvelėse, bet vis tiek stengiasi laikytis netoli beržų, ąžuolų, bukų, eglių, pušų.
Kaip voveraites atskirti nuo netikrų voveraičių
Mišriuose miškuose kartais galima rasti grybų panašių į voveraites, netikrųjų voveraičių – voveraitinių guotelių. Nuo tikrosios voveraitės jos skiriasi tuo, kad turi daugiau rausvų plokštelių, kepurėlės yra lygiais, ne banguotais kraštais ir turi tuščiavidurius kotelius. Skirtingai nei tikrosios voveraitės, nuo kurių sklinda saldus aromatas, netikrosios voveraitės turi labai nemalonų kvapą. Nuomonės apie šiuos grybus labai skiriasi. Vieni mano, kad tai beveik nuodingas grybas, o kai kuriose knygose rašoma, kad voveraitinės guotelės yra netgi valgomos, bet jų maistinė vertė labai menka. Todėl geriau jų vengti ir rinkti tik patikrintus grybus.
Kada ir kaip rinkti voveraites
Voveraitės auga nuo birželio iki spalio mėnesio. Tačiau birželį, kai pasirodo pirmasis grybų sluoksnis, jų pasitaiko rečiau. Daugiausia voveraičių auga liepos-rugpjūčio mėnesiais, ypač po šiltų audringų liūčių.
O jei staiga užklumpa karščiai, per kuriuos daugelis grybų tiesiog išnyksta, voveraitės tik laikinai sustabdo savo augimą, kad po pirmojo lietaus vėl pradėtų augti. Didesnės voveraitės tiesiog išdžiūsta.
Voveraites labai patogu rinkti ir saugoti iki apdorojimo, nes suspaustos krepšelyje jos nesulūžta ir nesutrupa, kadangi turi lankstų guminį korpusą.
Nereikia pamiršti, kad voveraitės auga labai ilgai, o užaugusios nesugenda, todėl nepatartina rinkti peraugusių grybų, net jei jie atrodo patraukliai. Juk juose gali susikaupti daug toksinų ir kenksmingų medžiagų.
Kiek laiko reikia virti voveraites
Prieš virdami voveraites nuplaukite ir nusausinkite, pamirkykite jas šaltame vandenyje arba piene 1-1,5 valandos.
Sudėkite voveraites į šaltą vandenį, kad grybai būtų visiškai apsemti. Virkite voveraites apie 20-25 minutes. Laiką pradėkite skaičiuoti nuo tos akimirkos, kai vanduo užvirs. Jei abejojate, kokios rūšies grybus verdate, virimo metu pakeiskite vandenį (1-2 kartus) arba apskritai nebevirkite ir išmeskite! Jei abejonių nekyla, verdant vandens keisti nereikia. Virimo metu nuimkite putas. Baigiant virti, vandenį pasūdykite. Pagal skonį galima įberti pipirų, imbiero, kvapiųjų pipirų, muskato riešuto, mairūno ir lauro lapų. Virkite uždengę dangčiu. Išvirę grybai būna minkšti ir švelnūs. Voveraitėms išvirus nupilkite vandenį ir nusausinkite grybus.
Voveraičių paruošimas žiemai: sūdymas, marinavimas
Siūlome išbandyti vieną iš tradicinių voveraičių sūdymo būdų. Tai vienas paprasčiausių ir greičiausių būdų paruošti voveraites žiemai. Tam prireiks 2 kg voveraičių, vandens ir druskos (litrui vandens 2 pilni šaukšteliai druskos).
- Nuvalykite voveraites, didesnes perpjaukite per pusę, tada užpilkite jas verdančiu vandeniu ir palikite kelioms minutėms (taip valant voveraitės nesulūš), nupilkite vandenį. Tada grybus kruopščiai nuplaukite šaltame vandenyje; kai jie bus švarūs, sudėkite juos į puodą.
- Grybus užpilkite pasūdytu vandeniu (įpilkite 2 valgomuosius šaukštus druskos vienam litrui vandens), kad grybai nebūtų apsemti (voveraitės išleis daug vandens). Virti reikėtų apie 15 minučių ant vidutinės ugnies.
- Tada sudėkite grybus į švarius, iškaitintus stiklainius ir užpilkite sūriu vandeniu ant verdančių grybų. Uždarykite stiklainius ir apverskite. Atvėsusius stiklainius laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje (aš juos laikau šaldytuve).
Lietuviškoje virtuvėje labai populiarios taip pat marinuotos voveraitės. Būdų yra labai skirtingų, pradedant nuo paprasčiausio marinavimo su actu ir druska, baigiant marinavimu su įvairiausiais priedais: svogūnais, kario prieskoniais, žolelėmis, medumi ir kt.
Voveraičių blanširavimas ir šaldymas
Blogai paruoštos voveraitės užšaldžius gali tapti karčios. Norint to išvengti, nuvalytas ir nuplautas voveraites reikėtų termiškai apdoroti. Taip pat atminkite, kad šaldytų voveraičių negalima laikyti šaldiklyje ilgiau kaip 8 mėnesius. Per ilgas laikymas taip pat turi įtakos šaldytų voveraičių skoniui.
Vienas geriausių apdorojimo būdų yra blanširavimas. Blanširuojant grybai trumpam panardinami į pasūdytą verdantį vandenį, t. y. nuplikomi. 1 kg voveraičių užvirinkite 3 litrus vandens su 1 arbatiniu šaukšteliu druskos. Įdėjus druskos, voveraitės išliks tvirtesnės. Įmeskite grybus į verdantį vandenį ir virkite 3 minutes, tada nusausinkite, trumpam užpilkite šaltu vandeniu, kad baigtųsi virimo procesas grybų viduje, ir nusausinkite. Atvėsusios ir nusausintos voveraitės užšaldomos patiekalui ruošti tinkamomis porcijomis. Taip paruoštas voveraites galima kepti, troškinti, virti po to, kai jos atitirpsta, kad atsiskleistų visas jų skonis.
Voveraičių sriuba, keptos voveraitės bei kiti pasiūlymai
Be visiems žinomų keptų voveraičių su svogūnais, bulvėmis ir grietine ar voveraičių sriubos, yra daugybė kitų šių grybų pateikimo būdų. Galite išbandyti kiaušinienę su voveraitėmis, makaronų padažą su ožkos sūriu ir voveraitėmis, uždėti jų ant naminės picos, įberti į salotas, iškepti voveraičių, vištienos ir sūrio apkepą, troškinti voveraites su sviestu ir daržovėmis ir taip toliau. Voveraitės ypač gerai dera su paukštiena, tad žemiau pateikiame vištienos su voveraitėmis receptą.
Receptas: voveraitės su vištiena
Ar mėgstate mėsą? Kartu su voveraitėmis ji įgaus nepakartojamą skonį. Su šiais grybais ypač dera skirtingų rūšių paukštiena.
Ingredientai:
- 4 vištienos ketvirčiai (šlaunelė + blauzdelė),
- 300 g voveraičių,
- 1 svogūnas,
- 1 stiklinė 22 % grietinėlės,
- 4 šaukštai aliejaus,
- 1 valgomasis šaukštas sviesto,
- druskos ir pipirų pagal skonį,
- petražolių.
Paruošimas:
- Nuplautą ir nusausintą vištieną pagardinkite druska ir pipirais. Nuvalytas voveraites supjaustykite mažesniais gabalėliais, o mažesnius grybus palikite sveikus. Svogūną supjaustykite kubeliais.
- Keptuvėje įkaitinkite 2 šaukštus aliejaus, suberkite svogūnus ir šiek tiek pasūdykite. Kepkite, kol apskrus, apie 2-3 minutes. Sudėkite voveraites ir kepkite jas ant didelės ugnies nuolat maišydami apie minutę. Voveraitės išleis sultis, todėl jas reikia kepti tol, kol sultys beveik visiškai išgaruos, t. y. apie 5-7 minutes. Tuomet sumažinkite kaitrą iki vidutinės ir toliau kepkite jas apie 2-3 minutes, nuolat maišydami.
- Kai voveraičių kraštai pradės šiek tiek ruduoti, į keptuvę įpilkite sviesto ir išmaišykite. Pasūdykite grietinėlę. Į ją įpilkite šaukštą karštų voveraičių ir išmaišykite. Supilkite grietinėlę į keptuvę ir dar kartą išmaišykite.
- Sudėkite voveraites ir grietinėlę į atskirą dubenį. Švarioje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir sudėkite į jį vištienos gabalėlius.
- Kepti reiktų po maždaug 3-4 minutes iš kiekvienos pusės, kol paruduos. Nuimkite keptuvę nuo ugnies ir supilkite į ją vištienos padažą. Nemaišykite.
- Visą patiekalą dedame į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 20-30 minučių, kol vištiena gražiai paruduos ir padažas sutirštės.
- Patiekalą, pabarstytą petražolėmis, patiekiame su keptuvėje keptomis šviežiomis bulvėmis.
Voveraičių sriuba
Taip pat siūlome išbandyti išsivirti voveraičių sriubą.
Voveraitės – tai ypatingas mūsų virtuvės ingredientas, verta eksperimentuoti su jų pateikimu. Renkant voveraites miške (jeigu keliaujate į mišrųjį mišką) taip pat verta pasidairyti baravykų, nes jie irgi mėgsta mišrius lapuočių ir spygliuočių miškus.
Baravykas. Kur auga baravykai ir kas lemia sėkmingą grybavimą
Šaltiniai:
https://kuchnia.wp.pl/co-zrobic-z-kurek-5-przepisow-z-kurkami-w-roli-glownej
https://www.youtube.com/watch?v=LURXniwgGkc
https://pl.food-and-recipes.com/publication/23732/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.