Po truputį artėjant pirmajam rudens šaltukui pelės užplūsta namus, ūkinius pastatus, garažus ir net miesto daugiaaukščių namų gyvenamuosius būstus. Po namus šmirinėjančios pelės mažai ką žavi, nes jų buvimas asocijuojasi su apsileidimu, ligomis, o jų vikrumas daugelį gąsdina. Krebždėjimas sienose, vos girdimas pelių cypimas, kiti jų veiklos pėdsakai bei išmatomis užteršti namų pakampiai gali sukelti ir nemenkų problemų.
Tad kiekvienas joms išvyti ar naikinti pasitelkia „sunkiąją artileriją“. Pasidomėkime, kaip pelės gyvena ir kokių priemonių imtis joms išvaikyti iš namų.
Pelė – tai nedidelis, 5-15 cm ilgio, gana mielos išvaizdos žinduolis gyvūnėlis, priklausantis pelinių (Muridae) šeimai. Priklausomai nuo rūšies, sveria apie 14-60 g, turi pailgą snukutį, apvalias ausytes ir ilgą (ne mažiau kaip 2/3 kūno ilgio) uodegą. Pavydėtini jų dauginimosi greičiai ir kiekiai populiaciją išlaiko gana gausią. Pelės pasižymi gerais laipiojimo įgūdžiais medžiais ar pastatų konstrukcijomis. Gyvena įvairiose buveinėse: pastatuose, pievose, laukuose, pamiškėse ir kitur.
Pelės paplitusios visame pasaulyje, kur žinoma apie 150 rūšių. Lietuvoje gyvena 6 pelių rūšys, iš kurių bent tris galima aptikti ir pastatuose.
Pelių rūšys
Naminė pelė (Mus musculus) – nedidukas 7-10 cm ilgio ir 12-39 g graužikas, pilkos spalvos kailiuku ir ilga uodega. Aptinkama gyvenamuosiuose namuose, ūkiniuose pastatuose, vasarą lauke, o laukinėje gamtoje – gyvena rečiau. Tai gausiausia pelių rūšis.
Dirvinė pelė (Apodemus agrarius) – šiek tiek didesnė už naminę pelę, 7,5-12 cm ilgio ir 16-38 g svorio, ir turi bukesnį snukutį. Kailiukas rudai gelsvas su tamsiu dryžiu, nusidriekusiu per nugarą. Vasarą gyvena lauke urveliuose, bet rudenį dalis jų atsibasto ir į pastatus.
Miškinė pelė (Apodemus sylvaticus) – apie 9 cm ilgio ir 23 g graužikas, kūnas tamsiai pilkos spalvos su rudu atspalviu. Tai miškingų vietovių gyventoja, dažnai nuklysta ir į pievas bei kultūrinius laukus, o šaltuoju sezonu pasirodo ir pastatuose.
Mažoji miškinė pelė (Apodemus uralensis) – Lietuvoje tai nauja rūšis, kuri siekia 7-10,5 cm ilgio ir 13-28 g svorio. Kūnas su tamsiai ruda nugara ir balkšvai pilku pilvu, o uodega dvispalvė. Mėgsta miško pakraščius, krūmynus ir pamiškes, besiribojančias su kultūriniais laukais, arimais, pievomis, bet ne pačius miškus.
Pelė mažylė (Micromys minutus) – tai tik 7 g sverianti 4,5-7 cm ilgio pelytė. Jos kūnas oranžinės rudos spalvos, o raumeningos uodegos dėka sugeba apsivynioti aplink šakeles ir augalų stiebus. Gyvena prie vandens telkinių, pakrančių sąžalynuose, drėgnose pievose, o šaltuoju metų laiku apsigyvena šiaudų ir javų kūgiuose.
Geltonkaklė pelė (Apodemus flavicollis) – 12 cm ilgio ir 60 g svorio pelė, užsitarnauja didžiausios pelės titulą Lietuvoje. Ji turi gelsvai rusvą kailiuką ir baltą papilvę. Panaši į miškinę pelę, bet nuo jos skiriasi geltonos ar oranžinės spalvos apykakle ar dėme ant krūtinės. Gyvena lapuočių miškuose, tačiau sutinkama ir senuose soduose. Apsistoja miškingose vietose, urveliuose, medžių plyšiuose, inkiluose.
Kuo pelės skiriasi nuo pelėnų ir žiurkių?
Pelėnų skiriamasis bruožas – trumpos galūnės, trumpa uodega, mažos ausytės. Dėl tokių proporcijų jų kūnas atrodo apvalainesnis. Jie šiek tiek didesni už peles.
Žiurkės yra didžiausios iš minėtų graužikų genčių, lengvai atpažįstamos iš labai ilgos žvynuotos plikos uodegos, pailgo snukio.
Kaip maitinasi pelės?
Pelių mityba gana priklausoma nuo vietos, kurioje gyvena. Naminė pelė minta beveik viskuo, ką valgo žmogus: ji yra visaėdė, didžiąją raciono dalį sudaro bestuburiai, po to – sėklos, grūdai ir kitos augalinės medžiagos.
Miškinių rūšių pelės daugiausiai maitinasi augalų medžių ir žolių sėklomis, uogomis, vaisiais, o jų trūkstant – retkarčiais sraigėmis, vabzdžiais, lervomis. Geltonkaklė pelė yra plėšri, nes minta ir sunaikina daug paukščių kiaušinių ir jauniklių bei mėgsta vabzdžius. Asmeninė patirtis rodo, kad pelės neatsisako ir sauso šunų ėdalo.
Pelės linkusios kaupti maisto atsargas, sunešdamos sėklas į vieną krūvą slaptose, uždarose vietose.
Kiek gyvena pelės?
Pelytės maksimaliai išgyvena tik 1-2 metus. Ir tai, tokį amžių pasiekia labai maža pelių dalis. Vidutinė gyvenimo trukmė – 2-3 mėnesiai.
Pelėms labai nepasisekė, nes jomis minta daugybė gyvūnų: lapės, plėšrieji paukščiai, ežiai, žalčiai.
Kad atstatytų populiacijas, pelės pasižymi nepaprastu vislumu. Per metus laiko jos gali atsivesti 3-4 ar daugiau vadų po 3-9 jauniklius, t. y. iki 130 peliukų. Vadų skaičius priklauso nuo maisto gausos. Pelių nėštumas trunka apie 23-30 dienų, o jaunikliai dar po mėnesio ar greičiau jau būna savarankiški. Dauginimosi pikai pasiekiami pavasarį ir rudenį.
Jų dantys nuolat auga, todėl, kad dantys šiek tiek nudiltų, pelės turi visą laiką ką nors graužti.
Pelių sukeliama žala
Pelės naikina maisto atsargas, ypač sunkiau apsaugomose vietose, tokiose kaip daržinė, kluonas, rūsys. Jos suėda ar išnešioja grūdus, kukurūzus, sėjai skirtas sėklas, džiovinamas sėklas maistui.
Patekusios į pastatus, jos pragraužia laidus, skyles balduose, sienose ar dar kur nors. Jos gali pragraužti tokias medžiagas kaip mediena, gipso kartono plokštės, izoliacija, plastikas, guma, vinilas, izoliacinės putos, vata. Pragraužti elektros laidai gali iššaukti gaisrus.
Na ir blogiausia, ką pelės gali padaryti – sukelti sveikatos sutrikimus žmogui. Jos yra erkių, utėlių, blusų tarpiniai šeimininkai, perneša encefalitą, Laimo ligą, tuliaremijos sukėlėjus, leptospirozę, limfocitinį choriomeningitą, salmoneliozę. Ligų sukėlėjus pelės perduoda per užkrėstas daržoves, per išmatas ir šlapimą ar per tiesioginį kontaktą su žmogumi.
Pelių veiklos pėdsakai buityje
Iš tam tikrų požymių galima nuspėti, kad namuose atsirado naujų įnamių. Kadangi pelės aktyvios naktį, būtent šiuo laiku sienose, lubose, grindyse girdimi krebždesiai, išduodantys jų bėgiojimą. Kitas ženklas – tamsios grūdelių formos pelių išmatos, kurių gali pasitaikyti prie sienų ar spintelėse bei po kriaukle. Be išmatų, uždarose mažose erdvėse galima užuosti pelių šlapimą, kuris dvelkia amoniaku.
Pelės gali patikrinti šiukšliadėžių turinį, todėl galima pastebėti pagraužtų šiukšlių, sėklų luobelių likučių, maisto pakuočių. Pagraužti laidai ar atsiradusios naujos skylės sienose taip pat rodo pelių darbo rezultatus. Na ir galiausiai, atokesnėse vietose galima aptikti pelių lizdus, susuktus iš audinio ar popieriaus skiaučių.
Kaip išvengti pelių invazijos į namus?
Reikėtų imtis prevencinių priemonių, kad palės nepatektų į namus. Tam užtikrinti, reikia kuo geriau užsandarinti visus pelių patekimo kelius į namus. Mažoms angoms namo pamatuose, dailylentėse ir įėjimuose užsandarinti naudojami sandarikliai arba orlaidės, o skylės padengiamos betonu ar metalinėmis medžiagomis.
Pelės nepasirodys arba rodysis rečiau, jeigu joms nebeliks maisto šaltinio. Sąlyga pasiekiama, kai namuose palaikoma švara: šiukšlės laikomos uždaruose konteineriuose, maistas saugomas stikliniuose induose, išsiliejęs maistas nuvalomas ir nepaliekami jokie trupiniai.
Pelėms užkirsti kelią patekti į patalpos vidų galima ir atliekant kai kuriuos darbus aplink namus. Gali padėti spąstų statymas, vaismedžių vaisių krituolių surinkimas, arti pastato augančių medžių genėjimas, žolės šienavimas.
Patariama naudoti tokias buitines priemones, kaip eteriniai aliejuje ar amoniake išmirkyti vatos gumulėliai, mėtų ir pipirmėčių pakeliai, kurie peles veikia atbaidančiai. Ultragarsiniai prietaisai, skleidžiančius pelės ausiai nemalonius ir erzinančius garsus, taip pat gali sėkmingai jas atbaidyti.
Pelių naikinimo priemonės
Jeigu tam tikri požymiai rodo, kad galbūt įsiveisė pelių namuose, pelių naikinimo priemonės padės jų atsikratyti.
Pelių spąstai – tai prietaisėliai, kuriais pelė suviliojama ir sugaunama. Jų yra gyvagaudžių, bet yra tokių, kuriuose pelytės iš karto žūva.
Gyvagaudžiai pelėkautai bei masalo dėžutės veikia tokiu principu, kai pelė, patekusi į prietaiso vidų, negali ištrūkti, nes akimirksniu užsidaro išėjimo angos.
Mažiau humaniškas būdas pelėms gaudyti – klijais išteptos popierinės gaudyklės, kuriose graužikas stipriai prilimpa ir negali pajudėti. Tokiuose spąstuose pelės žūva lėtai.
Kiti spąstai veikia mirtinai – patekusi ar prisilietusi prie tokiuose spąstuose įtaisyto masalo, suveikia spąstų mechanizmas, pelė stipriai prispaudžiama ir ji akimirksniu žūva.
Nuodai pelėms – cheminės medžiagos, kurias prarijusi pelė žūva. Jos pateikiamos grūdo, pastos, vaškinių blokelių formomis. Svarbu vadovautis saugos reikalavimais ir nustatyti reikiamą nuodų dozavimą, kad pelė greitai nusibaigtų, bet nuodai nekeltų pavojaus naminiams augintiniams ir vaikams. Tačiau kyla ir kitų pavojų ir nepatogumų – nuodai žudo ne tik graužikus, bet ir gyvūnus, kurie maitinasi pelėmis, suėdusiomis jauką. Negyvos apsinuodijusios pelės gali ilgam įstrigti sienose, taip sukeldamos nemalonų kvapą.
Pašalinant peles iš spąstų, būtina dėvėti pirštines ir stengtis pelių nečiupinėti rankomis.
Pelių naikinimas
Pelės įtariai žiūri į naujus daiktus, todėl joms prireikia kelių dienų, kol patenka į spąstus. Jie pastatomi ten, kur matomi pelių veiklos požymiai. Efektyviau naudoti kelias gaudykles, kad būtų plačiau apimta teritorija ar būtų pagaunami keli individai. Taip pat vienos gaudyklės gali veikti veiksmingiau negu kitos.
Kadangi pelės yra naktiniai gyvūnai, naktinis spąstų „laimikis“ įvertinamas ir tikrinamas kiekvieną rytą. Jei pelės sugautos gyvagaudžiais spąstais, jos paleidžiamos miškingoje vietovėje arba dideliame lauke.
Pelių nauda
Mokslas. Visgi, be pelių pagalbos vargu ar būtų pažengęs mokslas ir medicina, nes pelytės vienos iš gausiausiai naudojamų modelinių mikroorganizmų biologinių mokslų srityje. Žmogus išveisė gausybę pelių rūšių, puikiai adaptuotų įvairiems mokslo eksperimentams (su visiškai steriliu žarnynu, greitai nutunkančių, diabetikių ir panašiai).
Gyvūnų maistas. Pelės taip pat auginamos kaip gyvūnų, auginamų namuose, maistas. Jeigu namie auginate didelę gyvatę ar plėšrųjį paukštį, greičiausiai juos šeriate pelėmis.
Šaltiniai:
https://www.gbif.org
https://www.vle.lt/straipsnis/peles/
https://www.dezinfa.lt/peles/
https://www.mkds.lt/produktai/namu-prieziuros-priemones-apsauga-nuo-kenkeju/peliu-ziurkiu-kontrolei
https://www.planetnatural.com/pest-problem-solver/household-pests/mouse-control/
Paltanavičius S. Lietuvos gyvūnų didžioji knyga, Kaunas: Leidykla „Debesų ganyklos“, 2020.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.