Lašišų žvejyba Lietuvoje yra viena įspūdingiausių ir labiausiai laukiamų žvejybos patirčių. Tačiau norint sėkmingai ir teisėtai žvejoti šias vertingas žuvis, būtina žinoti tikslų žvejybos sezoną bei galiojančias taisykles. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada galima gaudyti lašišas Lietuvos vandenyse, kokių taisyklių būtina laikytis ir kaip pasiruošti sėkmingai žvejybai.
Lašiša – karališka Lietuvos vandenų gyventoja
Lašiša (Salmo salar) yra viena įspūdingiausių ir labiausiai vertinamų žuvų rūšių Lietuvoje. Ši karališka žuvis, dar vadinama Atlanto lašiša, išsiskiria savo dydžiu, skoniu bei įspūdingu elgesiu. Lietuvos vandenyse lašišų natūralios populiacijos aptinkamos upėse, įtekančiose į Baltijos jūrą – daugiausia Nemune, Neryje, Šventojoje, Minijoje ir Jūros upėje.
Lašišos pasižymi unikaliu gyvenimo ciklu – jos yra anadrominės žuvys, didžiąją gyvenimo dalį praleidžiančios jūroje, tačiau neršti grįžtančios į gėlo vandens upes, kuriose gimė. Suaugusios lašišos gali pasiekti įspūdingus matmenis – užaugti iki 1,5 metro ilgio ir sverti daugiau nei 30 kilogramų. Jų kūnas yra torpedos formos, padengtas smulkiais sidabriniais žvynais, kurie neršto metu, ypač patinų, įgauna rausvai rudą atspalvį.
Baltijos jūroje lašišos maitinasi smulkiomis žuvimis, ypač silkėmis ir šprotais, taip pat vėžiagyviais, moliuskais ir zooplanktonu. Grįžusios į upes neršti, jos tampa daug išrankesnės maistui, o artėjant nerštui gali visai nustoti maitintis. Nepaisant to, jų plėšrūniškas instinktas išlieka – jos vis dar puola potencialų grobį, kas ypač svarbu žvejams.
Kada galima gaudyti lašišas?
Lašišų žvejyba Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama ir padalinta į kelis skirtingus laikotarpius. Kiekvienu sezonu galioja specifinės taisyklės ir reikalavimai. Kad būtų lengviau orientuotis, kada galima gaudyti lašišas Lietuvoje, žemiau pateikiame lentelę:
| Laikotarpis | Žvejybos statusas | Reikalavimai ir apribojimai | Leistinos vietos |
| Sausio 1 d. – Balandžio 30 d. | Leidžiama limituota žvejyba | Būtina žvejo mėgėjo kortelė; Galima sugauti 1 lašišą (min. 65 cm); Tik šviesiu paros metu; Pranešti apie laimikį per 10 min | Minija (iki Aleksandravos tilto); Nemunas (nuo Atmatos iki Vilkijos); Neris (visa LT teritorijoje); Šventoji (nustatyti ruožai); Dubysa (iki Lyduvėnų); Kitos nustatytos upės |
| Gegužės 1 d. – Rugpjūčio 31 d. | Visiškai draudžiama | Žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose | Nėra leistinų vietų |
| Rugsėjo 16 d. – Spalio 15 d. | „Pagauk ir paleisk“ | Būtina žvejo mėgėjo kortelė; Privaloma paleisti visas žuvis; Galioja specialūs draudimai upių žiotyse | Neris (išskyrus draudžiamas zonas); Šventoji (nustatyti ruožai); Minija (nuo Lankupių); Dubysa (iki Kražantės); Kitos nustatytos upės |
| Spalio 16 d. – Gruodžio 31 d. | Visiškai draudžiama | Žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose | Nėra leistinų vietų |
Pastabos:
- Draudžiamose zonose (upių žiotys ir nustatyti ruožai) žvejyba draudžiama 100-500 m atstumu.
- Apie sugautą ir paimamą laimikį per 10 min būtina pranešti per ALIS sistemą, SMS arba el. paštu.
- Turint nemokamos žvejybos teisę, galima žvejoti tik „Pagauk ir paleisk“ principu.
Lašišos žvejybos vietos ir sąlygos
Lašišos renkasi specifines vietas upėse, kur gali rasti tiek poilsio zonas, tiek patogias vietas maisto gaudymui. Produktyviausios vietos yra ties srovės lūžiais, kur susidaro vandens sūkuriai ir ramesnės zonos. Čia žuvys gali taupyti energiją ir tuo pat metu stebėti pro šalį plaukiantį grobį. Didelių akmenų užnugaryje susiformuoja ramesnės zonos, kur lašišos dažnai ilsisi prieš tęsdamos kelionę aukštyn upe.
Upių posūkiuose, ypač ties išgraužtais krantais, susidaro gilios duobės, kurios yra puikios lašišų buveinės. Žemutiniuose upių ruožuose, kur vanduo lėtesnis ir gilesnis, lašišos renkasi vietas ties povandeninėmis kliūtimis – nugrimzdusiais medžiais ar akmenuotais plotais.
Lietuvoje ypač produktyvios vietos:
- Nemuno žemupys ties Rusne pasižymi giliomis duobėmis ir stipria srove, čia lašišos sustoja pailsėti prieš tęsdamos kelionę aukštyn upe. Rusnės ruože yra daug natūralių kliūčių ir srovės lūžių, sukuriančių idealias sąlygas lašišų žvejybai.
- Neries ruožas tarp Vilniaus ir Kauno išsiskiria akmenuotu dugnu ir įvairiu reljefu. Ypač perspektyvios vietos yra ties Verkiais, Valakampiais ir Kernave, kur upė formuoja gilius posūkius ir sraunumas.
- Minijos upė žemiau Gargždų pasižymi natūraliu, mažai pakeisti vagos reljefu. Čia gausu rėvų, duobių ir srovės lūžių, sudarančių puikias sąlygas lašišų žvejybai. Ypač produktyvios vietos yra ties Priekule ir Kartena.
Kada lašišos kimba geriausiai?
Geriausias paros metas lašišų žvejybai yra ankstyvos ryto valandos, dar prieš saulėtekį ir 2–3 valandos po jo. Šiuo metu žuvys būna aktyviausios ir dažniau maitinasi. Antras produktyvus laikas – vėlyvos popietės valandos, likus 2–3 valandoms iki saulėlydžio.
Oro sąlygos taip pat turi didelę įtaką žvejybos sėkmei. Apsiniaukęs dangus yra palankesnis nei skaidri, saulėta diena, nes sumažina šešėlių kontrastą vandenyje ir žuvys jaučiasi saugiau. Optimali vandens temperatūra lašišų žvejybai yra 8–12 °C – tokioje temperatūroje žuvys būna aktyviausios ir dažniau maitinasi.
Vandens skaidrumas irgi svarbus faktorius. Geriausias kibimas būna kai vanduo yra vidutinio skaidrumo – nei per skaidrus, nei per drumstas. Smulkus lietus dažnai pagerina kibimą, nes:
- sudrumščia vandens paviršių, sumažindamas žuvų atsargumą;
- padidina deguonies kiekį vandenyje;
- nuplauna vabzdžius į vandenį, skatindamas žuvų aktyvumą.
Lašišų žvejybos būdai ir įranga
Lietuvoje populiariausi lašišų žvejybos būdai yra:
- Spiningavimas. Tai efektyviausias metodas, naudojant dirbtinius masalus, tokius kaip vobleriai, sukriukės ar blizgės.
- Muselinė žvejyba. Tai sportiškas ir elegantiškas būdas, kai naudojamos specialios muselės.
- Plūdurinis metodas. Nors rečiau taikomas, galima naudoti gyvas žuvytes kaip masalą.
Kadangi lašiša yra stipri ir aktyvi žuvis, labai svarbu pasirinkti tinkamą įrangą. Rekomenduojama naudoti spiningo kotus, kurių ilgis 2,7–3,3 metro, nes tai leidžia patogiai mesti masalą ir geriau kontroliuoti laimikį. Ritė turi būti stipri ir turėti patikimą stabdžio sistemą, kad atlaikytų lašišos pasipriešinimą.
Masalai turėtų atitikti natūralų grobį: ryškesnės spalvos blizgės tinka drumstame vandenyje, o natūralios spalvos vobleriai yra efektyvūs skaidriame vandenyje.
Tvari žvejyba ir apsauga
Žvejojant lašišas būtina vadovautis tvaraus žvejojimo principais:
- „Pagauk ir paleisk“ metodas yra ypač svarbus lašišų populiacijos išsaugojimui. Žuvis reikia ištraukti su tinkamu graibštu, vengiant ją liesti sausomis rankomis.
- Fotografuoti reikia greitai, laikant žuvį horizontaliai virš vandens.
- Prieš paleidžiant, žuvį reikia palaikyti prieš srovę, kol ji visiškai atsigaus.
Aplinkos apsauga apima ne tik tiesioginį rūpinimąsi žuvimis, bet ir jų buveinių saugojimą. Svarbu nepalikti šiukšlių žvejybos vietose, dalyvauti upių valymo akcijose, pranešti aplinkosaugos institucijoms apie pastebėtus pažeidimus ar taršos atvejus.
Šviečiamoji veikla tarp žvejų bendruomenės yra esminė tvaraus žvejojimo dalis. Patyrę žvejai turėtų dalintis žiniomis apie tinkamą žuvų ištraukimą, fotografavimą ir paleidimą, taip pat skatinti kitus laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir žvejybos etikos principų.
Šaltiniai:
- https://aad.lrv.lt/lt/konsultacijos/atmintines/zvejyba/lasisos-ir-slakiai/
- https://www.vle.lt/straipsnis/lasisos/
- M. Kirstukas „Žuvys. Dažnesnės gėluose vandenyse gyvenančios žuvys“, 2010
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
