Kaip dezinfekuoti įrankius? Gudrybės, kurias verta žinoti kiekvienam sodininkui

Daugelis sodininkų kruopščiai valo žemės ar žolės likučius nuo savo įrankių, tačiau neretai pamiršta, kad ant įrankių paviršių gali slėptis ir ligų sukėlėjai. Ant sodo įrankių ašmenų ar rankenų liekantys mikroskopiniai ligų sukėlėjai lengvai persikelia nuo vieno augalo prie kito ir būtent taip plinta sunkiai įveikiamos grybelinės ligos ar bakterijos. Todėl pažangūs sodininkai įrankių priežiūrą sieja ne tik su jų ilgaamžiškumu, bet ir su augalų sveikata.

Įrankių dezinfekcija gali padėti ne tik išsaugoti sveikus augalus, bet ir sutaupyti jums laiko bei pinigų. Todėl kviečiame susipažinti su patikrintais ir efektyviais įrankių dezinfekavimo metodais, kuriuos verta įtraukti į kasdienę sodo priežiūros rutiną.

Įrankiai – tylūs sodo ligų platintojai?

Sodo ir daržo įrankiai, nors ir atrodo tik kaip darbo priemonės, iš tiesų gali tapti vienu svarbiausių infekcijų pernešimo kelių. Ant jų paviršių, ypač ten, kur lieka žemių, augalų sulčių ar šaknų fragmentų, ilgą laiką išsilaiko patogenai. Praktikoje tai reiškia, kad vienu sekatoriumi nupjovus sergančią obels šaką ir tuoj pat juo tvarkant sveiką medį, infekcijos sukėlėjai lengvai persikelia į naują šeimininką. Panašiai ir su dirvos dirbimo įrankiais, kastuvais ar kauptukais, kurie gali tapti ligų pernešėjais: kasant bulves ar daržoves, užkratas iš vienos lysvės nesunkiai perkeliamas į kitą, net jei pats įrankis plika akimi atrodo švarus.

Būtent taip plinta daugelis gerai pažįstamų ligų, pvz., vaismedžių vėžys, pomidorų maras, miltligė. Joms įsitvirtinus, kovoti tampa daug sunkiau ir dažnu atveju prireikia cheminių apsaugos priemonių, o kartais tenka pašalinti ir visą augalą. 

Tuo tarpu įrankių dezinfekcija, tai paprasta, greita ir aplinkai saugi priemonė, kuri leidžia ligų protrūkius sustabdyti dar jiems neprasidėjus. Švarūs įrankiai yra ne tik higienos klausimas, bet ir esminė prevencijos dalis, nuo kurios tiesiogiai priklauso augalų sveikata, derliaus kokybė ir paties sodo ilgaamžiškumas.

Kada reikia dezinfekuoti įrankius?

Įrankių dezinfekcija neturi būti atliekama tik retkarčiais, tai nuosekli augalų apsaugos priemonė, kurios reikšmę patvirtina ir praktika, ir moksliniai tyrimai. Specialistai pabrėžia, kad užtenka vieno nešvaraus įrankio panaudojimo, kad infekcija persikeltų į visą sodą ar daržą. Todėl išskyrėme pagrindinius momentus, kuomet įrankių dezinfekcija yra būtina.

• Po kontakto su sergančiu augalu. Jei sekatoriumi apkarpėte obelį, turinčią vėžio pažeidimų, arba pomidorą su maro dėmėmis, tas pats įrankis be dezinfekcijos gali išplatinti ligą į sveikus augalus. Tai ypač pavojinga genėjimo metu, nes per žaizdas patogenai įsiskverbia tiesiai į augalo audinius.
• Kiekvieną kartą keičiant daržą, šiltnamį ar gėlyną. Patogenai gali būti „prisitaikę“ prie vieno ploto, bet perkelti į kitą su įrankiu, jie pradeda plisti naujoje aplinkoje. 
• Prieš sezoną ir po jo. Pavasarį įrankių dezinfekcija leidžia pradėti darbus „nuo švaraus lapo“, o rudenį – užkirsti kelią ligų peržiemojimui. Tyrimai rodo, kad kai kurie patogenai, pvz., miltligės grybai, sporų pavidalu gali išlikti ant metalo ar plastiko paviršių žiemą ir būti infekcijos šaltiniu pavasarį.
• Profilaktiškai ir reguliariai. Net jei ligos požymių nematyti, įrankių dezinfekcija yra būtina. Tai ypač aktualu drėgnu oru, kai daugėja grybelinių ligų arba, kai vienais įrankiais naudojasi keli šeimos nariai ar net kaimynai, nes tokiu atveju rizika užkratą išplatinti dar labiau padidėja.

Kokius įrankius būtina dezinfekuoti?

Kaip dezinfekuoti įrankius? Patikimiausi būdai ir priemonės

Įrankių dezinfekcijai galima pasitelkti kelis skirtingus metodus: nuo paprasčiausių buityje prieinamų priemonių iki profesionalių dezinfektantų. Kadangi kiekvienas būdas turi savo ypatybes, toliau pateikiame dažniausiai naudojamas priemones, jų privalumus ir pastabas apie saugų jų naudojimą.

• Etanolis arba izopropilo alkoholis (70–90 %). Ši priemonė ypač tinkama pjovimo įrankiams: sekatoriams, žirklėms ar peiliams. Jos privalumas tas, kad alkoholiu galima tiesiog nuvalyti paviršių (nereikia mirkyti), nereikia nuplauti vandeniu, o poveikis pasireiškia iš karto. Tačiau šios priemonės trūkumas – jis labai degus, todėl būtina laikytis saugumo priemonių ir  naudoti tik gerai vėdinamoje vietoje, laikyti atokiai nuo ugnies.
• Natrio hipochlorito tirpalas (chloro baliklis, 0,5–1 %). Tai viena labiausiai paplitusių ir lengvai prieinamų dezinfekcijos priemonių. Baliklis yra nebrangus, veiksmingas prieš daugumą bakterijų, grybelinių ligų ir kai kuriuos virusus. Norint dezinfekuoti įrankius, rekomenduojama paruošti 10 % tirpalą (1 dalis baliklio ir 9 dalys vandens) ir įrankius mirkyti bent 10–30 min. Tačiau norime atkreipti jūsų dėmesį, kad tirpalas greitai praranda efektyvumą, t.y., jau po 2 val. jo veiksmingumas sumažėja perpus, todėl reikia ruošti naują tirpalą kiekvienam valymui. Po mirkymo įrankius būtina gerai nuskalauti švariu vandeniu ir nusausinti, kad būtų išvengta korozijos.
  Dirbant su šiuo tirpalu būtina laikytis saugumo priemonių: naudoti gumines pirštines, vengti, kad baliklis patektų ant odos, dirbti gerai vėdinamoje patalpoje. Akių apsauga taip pat rekomenduojama.
• Vandenilio peroksidas (3 %). Tai veiksminga priemonė, tinkanti sodo įrankiams dezinfekuoti. 3 % tirpalą galima supilti į purkštuvą ir apipurkšti įrankius, paliekant tirpalą veikti 10–15 minučių, o vėliau juos nuskalauti švariu vandeniu. Šis metodas ypač naudingas, kai reikia dezinfekuoti medines įrankių rankenas, kuriose gali slėptis patogenai. Dirbant su vandenilio peroksido tirpalu naudokite apsaugines pirštines, nes tirpalas gali dirginti odą, ypač ilgesnio kontakto metu.
• Verdantis vanduo. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas sunaikinti kenksmingus mikroorganizmus ant įrankių paviršiaus. Įrankius galima virinti vandenyje 10–15 min., o vėliau leisti jiems atvėsti prieš imant į rankas. Šis metodas ypač tinkamas mažesniems įrankiams ar vazonams. Šis metodas taip pat reikalauja atsargumo, nes kyla nudegimų pavojus, todėl patartina naudoti karščiui atsparias pirštines ar žnyples.
• Įrankių apdorojimas karščiu (terminis metodas). Įrankius galima sterilizuoti orkaitėje, palaikant apie 70 °C temperatūrą 30 min. Tai ypač efektyvus būdas metaliniams įrankiams, nes karštis sunaikina paviršiuje esančius patogenus. Tačiau būtina užtikrinti, kad naudojama įranga (pvz., orkaitė) būtų skirta tik šiam tikslui ir nebūtų naudojama maisto gamybai.
• UV–C šviesa. Tai modernus ir labai efektyvus sterilizavimo metodas, tinkantis sodo įrankiams. Tyrimais įrodyta, kad UV–C spinduliai per kelias minutes sunaikina iki 99,9 % bakterijų, virusų ir grybų. Naudojamos specialios UV–C sterilizavimo lempos, į kurias tereikia įdėti įrankius ir palikti veikti nustatytą laiką. Privalote žinoti, kad UV–C spinduliai yra pavojingi akims ir odai, todėl dirbant būtina laikytis gamintojo nurodymų, naudoti apsauginius akinius ir vengti tiesioginio kontakto su šviesa.
• Pramoniniai dezinfektantai. Komercinėje žemdirbystėje plačiai naudojamos specializuotos priemonės, tokios kaip ketvirtinių amonio junginių pagrindu sukurti dezinfektantai ar vandenilio dioksido produktai. Jie veiksmingi prieš grybelinius, bakterinius ir virusinius patogenus, naudojami šiltnamių paviršiams, įrankiams ir įrangai dezinfekuoti. Nors dalis tokių priemonių (pvz., Green-Shield®, KleenGrow™, ZeroTol® 2.0) dažniausiai platinami tarptautiniu mastu, Lietuvoje taip pat galima rasti jų analogų: paviršių ir įrankių dezinfekantų, skirtų profesionaliam naudojimui. Pažangūs sodininkai gali juos taikyti, tačiau svarbu griežtai laikytis gamintojo instrukcijų dėl koncentracijos, naudojimo laiko ir asmens apsaugos priemonių.

Pastaba: mėgėjiškame sode ar darže dažniausiai visiškai pakanka alkoholio, baliklio ar vandenilio peroksido. Pramoniniai dezinfektantai yra galingesni ir brangesni, todėl labiau tinkami pažengusiems sodininkams ar profesionaliems šiltnamių ir sodininkystės ūkiams.

Kuris būdas kokiems įrankiams yra tinkamiausias?

Kaip paruošti įrankius dezinfekcijai: svarbiausi žingsniai

Prieš pradedant dezinfekcijos procesą, svarbu suprasti, kad jokia priemonė neveiks efektyviai, jei įrankiai nebus tinkamai paruošti. Ant įrankių paviršių dažnai kaupiasi žemės, augalų likučiai, sultys ar net rūdys, kurios apsunkina dezinfekcinių tirpalų poveikį, todėl pasiruošimas yra pirmasis žingsnis, garantuojantis, kad dezinfekcija bus veiksminga.

Įrankių paruošimas:

• Pirminis valymas. Nuvalykite žemes, lapų ir stiebų likučius. Jei reikia, naudokite vielinį arba standų plastikinį šepetį. Tai padeda pašalinti organinę medžiagą, kurioje gali slėptis patogenai.
• Rūdžių šalinimas. Metalinius paviršius verta apžiūrėti, nes jei jie aprūdiję, dezinfekcijos priemonės sunkiau pasiekia ligų sukėlėjus. Nedideles rūdis galima pašalinti švitriniu popieriumi arba specialiomis valymo kempinėmis.
• Nuplovimas vandeniu. Jei įrankiai labai purvini, juos patartina nuplauti tekančiu vandeniu ir nusausinti, taip sumažinsite dezinfekanto skiedimą.
• Patikrinimas. Įsitikinkite, kad įrankiuose nėra įtrūkimų, įskilimų ar pažeidimų, nes tokiose vietose gali kauptis infekcijos, o priemonė jos pilnai nepasieks.

Sodininko pasiruošimas:

• Apsauginės priemonės. Mūvėkite gumines arba nitrilines pirštines, jos padės apsisaugoti ne tik nuo cheminių medžiagų, bet ir nuo mechaninių pažeidimų (pvz., įsipjovimų). Naudojant chloro baliklio ar pramoninius dezinfektantus, būtini ir apsauginiai akiniai.
• Darbo vieta. Dezinfekciją atlikite gerai vėdinamoje vietoje, geriausia – lauke. Tai sumažina cheminių garų įkvėpimo riziką.
• Įrankiai dezinfekcijai. Pasiruoškite atskirą indą (plastikinį kibirą ar dubenį), skirtą tik dezinfekciniams tirpalams, jokiu būdu nenaudokite indų, skirtų maistui. Jei planuojate naudoti purkštuvą, skirkite jį tik šiam tikslui.
• Apsauga nuo nelaimingų atsitikimų. Po ranka turėkite švaraus vandens: prireikus galima greitai nuplauti odą ar akis, jei priemonė netyčia patektų ant jūsų, taip pat, šalia turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę.

Kaip tinkamai prižiūrėti įrankius po dezinfekcijos?

Net ir tinkamai dezinfekuoti įrankiai reikalauja priežiūros, kad išliktų funkcionalūs ir tarnautų kuo ilgiau. Sodininkystės praktika rodo, kad švara – tik pirmas žingsnis. Tolesni veiksmai lemia, ar įrankiai bus patvarūs ir saugūs naudoti. Toliau pateikiame pagrindines gaires, kurios turėtumėte vadovautis, norėdami išlaikyti įrankius kuo geresnės būklės ir stovio.

• Reguliari dezinfekcija. Įrankius verta dezinfekuoti ne tik tada, kai pastebimos ligos, bet ir profilaktiškai, ypač drėgnu laikotarpiu, kai plinta grybelinės infekcijos.
• Greitosios dezinfekcijos priemonė. Šiltnamyje ar darže turėkite mažą buteliuką su 70 % alkoholio tirpalu, juo patogu iškart apipurkšti sekatorių ar peilį.
• Tinkamas nuskalavimas ir nusausinimas. Po baliklio ar kitų cheminių tirpalų naudojimo įrankius būtina nuplauti švariu vandeniu ir nusausinti, kad būtų išvengta korozijos.
• Ašmenų priežiūra. Dezinfekcija nepakeičia galandimo. Nepamirškite, kad bukas sekatorius ar peilis labiau pažeidžia augalus ir sudaro sąlygas infekcijoms patekti.
• Laikymas sausoje vietoje. Įrankiai po dezinfekcijos turi būti padėti tvarkingai, sausoje vietoje. Drėgnos sąlygos skatina rūdžių susidarymą ir trumpina įrankių tarnavimo laiką.
• Atskiras laikymas. Jei turite galimybių, naudokite atskiras dėžes ar kablius skirtingiems įrankiams, taip sumažinsite tarpusavio užteršimo riziką.
• Neskolinkite nevalytų įrankių. Įrankiai, keliaujantys iš vieno sodo į kitą, yra dažna ligų plitimo priežastis. Jei skolinate, visada dezinfekuokite juos prieš ir po naudojimo.

Ar vazonai – irgi įrankiai, kuriuos reikia dezinfekuoti?

Nors vazonai įprastai nelaikomi įrankiais, jie tiesiogiai dalyvauja augalų priežiūros procese ir gali tapti patogenų šaltiniu. Senesniuose vazonuose dažnai lieka šaknų, dirvos ar drėgmės likučių, kuriuose gali išgyventi grybeliai, bakterijos ar kenkėjų lervos. Pavyzdžiui, šaknų puvinio sukėlėjai gali peržiemoti vazone ir pavasarį užkrėsti naujus daigus.

Todėl prieš persodinant augalus rekomenduojama vazonus kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti. Plastikiniai vazonai gali būti nuplaunami šiltu vandeniu su švelniu plovikliu, o po to apdorojami 10 % baliklio tirpalu arba 3 % vandenilio peroksido purškalu. Molinius vazonus ypač svarbu nušveisti, nes jų porėta struktūra gali kaupti patogenus. Juos taip pat galima pamirkyti dezinfekciniame tirpale ar net trumpam pavirinti.

Kaip dezinfekuoti skirtingų tipų vazonus?

Šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk/garden-jobs/cleaning-tools
https://extension.umn.edu/planting-and-growing-guides/clean-and-disinfect-gardening-tools
https://www.deep-roots-project.org/grow-your-own-food-all/how-to-sterilize-garden-tools

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Germantė Gergardaitė

See Full Bio