Petunija (Petunia) yra gėlių augintojų mėgstama dėl savo ryškiaspalvių žiedų, ilgo žydėjimo. Šios gėlės pasižymi didele žiedų spalvų bei raštų įvairove. Kiekvienas gėlininkas tikrai ras jam patinkančią petunijos atmainą. Petunijos auginamos gėlynuose ir balkonuose, lysvėse ir vazonėliuose.
Petunijos priklauso bulvinių augalų šeimai, jų būna vienmečių ir daugiamečių. Šios gėlės kilusios iš Pietų Amerikos atogrąžų regionų. Petunijų pavadinimas kilęs nuo žodžio „petun“, kas išvertus iš tupių-gvaranių (tai Brazilijos tautų grupė) kalbos reiškia tabaką. Toks pavadinimas gėlei duotas ne veltui – botaniškai petunija ir tabakas yra giminaičiai, priklauso tai pačiai augalų šeimai. Gėlynuose petunijos pradėtos auginti nuo XVIII amžiaus.
Petunija, priklausomai nuo veislės, užauga 15-70 cm aukščio. Turi šakotą, dažnai plaukuotą stiebą, paprastus pražanginius lapus, siekiančius 5-12 cm. Piltuvo formos petunijos žiedai auga ant trumpų žiedkočių stiebo išlinkimuose bei viršutinių lapų pažastyse. Žydi įvairiomis spalvomis: mėlyna, violetine, raudona, purpurine, rožine, balta. Žiedai gali būti raštuoti – su kitos spalvos apvadėliu, tamsiomis gyslelėmis, balta žvaigžde ar pasipuošę kitokiais raštais. Petunijos vaisius – dėžutė, kurios viduje subręsta smulkios sėklos.
Petunijų rūšys bei veislės
Skirtingais duomenimis, priskaičiuojama 15-30 petunijų rūšių. Gėlininkai dažniausiai augina darželinę petuniją (Petunia × hybrida, kitaip Petunia × atkinsiana). Išvesta daugybė darželinės petunijos veislių. Kasmet selekcininkai pristato vis naujų šios gėlės atmainų. Darželinės petunijos yra vienmečiai augalai, turintys kylantį arba šliaužiantį stiebą, užaugantys 15–100 cm aukščio, žydintys 2,5–15 cm dydžio žiedais. Žydi šios gėlės įvairiausiomis spalvomis nuo birželio mėnesio iki pat šalnų.
Darželinių petunijų veislės pagal žiedų įvairovę ir augimo formą skirstomos į kelias grupes.
Petunia „Grandiflora“. Tai petunijos stambiais, apie 10 cm skersmens žiedais. Krūmeliai užauga apie 25-30 cm aukščio. Iš visų petunijų „Grandiflora“ pasižymi didžiausia formų ir spalvų įvairove. Žydi 85-95 dienų po pasodinimo. Stambiažiedes petunijas rekomenduojama auginti vazonuose po stogeliu, saugoti nuo stiprių liūčių, kadangi jų trapiems žiedams smarkus lietus gali pakenkti.
Petunia „Floribunda“. Tai vidutinio dydžio žiedus turinčios petunijos. Jų krūmeliai užauga 20-35 cm aukščio. Gana atsparios lietingiems orams. Tinka gėlių lysvėms, apvadams, auginimui vazonuose.
Petunia „Multiflora“. Šios petunijos gausiai žydi nedideliais, iki 5 cm skersmens, žiedais. Jų krūmeliai kompaktiški, užauga iki 30 cm aukščio. „Multiflora“ petunijos pakankamai gerai pakelia kaitrą, stiprų lietų. Šios petunijos greitai auga ir idealiai tinka auginimui vazonuose, taip pat tinka auginti grupėse ar kartu su kitomis gėlėmis. Pasėjus, pražysta po 70-90 dienų.
Petunia „Miliflora“. Tai smulkiažiedės petunijos, kurių žiedai užauga iki 2,5 cm skersmens, o krūmeliai užauga iki 25 cm aukščio. Dažnai gėlynuose ar vazonuose šios petunijos auginamos kartu su kitais augalais. „Miliflora“ tipo petunijos atsparesnės nepalankioms oro sąlygoms, lietui nei „Grandiflora“ ir „Multiflora“ tipai.
Svyrančios petunijos, arba surfinijos (Surfinia). Tai petunijos, pasižyminčios ilgais svyrančiais stiebais ir gausiu žydėjimu. Tokios petunijos labai tinka auginimui pakabinamuose krepšeliuose, aukščiau pastatytuose vazonuose ar pakeltose lysvėse, kur jų šakelės su žiedais gali svirti žemyn.
Petunijų auginimas
Petunija – nelepi, lengvai auginama gėlė, prisitaikanti prie įvairių auginimo sąlygų.
Petunijoms tinkanti vieta. Petunijos auginamos atvirose, saulės apšviestose vietose. Petunijos prisitaiko augti ir daliniame šešėlyje. Parinkite šioms gėlėms vietą, kuri būtų apsaugota nuo stiprių vėjų.
Žemė petunijoms. Petunijos klesti purioje, drėgnoje dirvoje. Tinka derlingas priesmėlis ar priemolis, į kuriuos galima įterpti humuso, komposto. Nereikėtų įterpti mėšlo, kadangi jis gali prisidėti prie grybelinių ligų vystymosi.
Petunijų auginimui vazonuose geriausiai tinka universali žemė vazoninėms gėlėms. Jei auginsite petunijas pakabinamuose vazonuose ar laikysite jas ant lauko palangių, kur jas gairins vėjas ir kaitins ryški saulė, sodinimui rinkitės žemę su vandenį sulaikančiomis granulėmis.
Petunijų sėja ir sodinimas
Petunija paprastai dauginama sėklomis, bet galima dauginti ją ir šakelėmis.
Petunijos sėjamos kovo mėnesį į purią, derlingą žemę. Galima paruošti joms durpių, velėninės žemės, humuso mišinį, įberti ir šiek tiek smėlio. Sėklos išbarstomos ant drėgno dirvos paviršiaus. Pasėliai uždengiami polietileno plėvele, stiklu ar kitokiu peršviečiamu dangčiu. Tinkamiausia temperatūra petunijų dygimui 20-23 °C. Sėklos sudygsta per 5-15 dienų. Sudygę daigeliai du kartus per dieną purškiami ir vėdinami. Kai daigeliai užsiaugina pirmuosius lapelius, apdengimą galima nuimti ir laistyti rečiau. Sėjinukai pikuojami, kai užauga 3-4 tikrieji lapeliai.
Pasibaigus šalnoms, gegužės gale ar birželį, paauginti augalėliai pasodinami į lauką. Prieš tai juos patariama kurį laiką pratinti prie lauko sąlygų išnešant į vėsesnę patalpą ar dienos metu į lauką. Sodinimui geriau rinktis apsiniaukusią dieną arba vakaro metą. Prieš išsodinant į lysvę, petunijos gerai palaistomos, išsodinamos iš indo kartu su visu žemės gumulu. Tarp krūmelių reikia palikti apie 30-40 cm atstumą. Dėl nedidelio aukščio petunijos dažniausiai sodinamos gėlyno kraštuose. Po pasodinimo petunijas dar kartą palaistykite. Kitą dieną žemę aplink jas mulčiuokite.
Sėklas geriausia pirkti, nes pasėjus petunijas iš savarankiškai surinktų sėklų, augalai nebūtinai išlaikys veislės savybes. Galima nusipirkti ir paaugintų, paruoštų auginimui lauke daigų. Tokiu atveju, tereikės pasodinti juos į pasirinktą lysvę ar vazoną.
Petunijų priežiūra jas auginant lauke
Petunijoms tinkama temperatūra. Kilusios iš atogrąžų kraštų petunijos gerai toleruoja karštus orus, tačiau nepakelia žemos temperatūros, šalnų.
Petunijų laistymas. Petunijas reikia reguliariai laistyti, ypač užsilaikius sausiems orams. Jautriai į vandens trūkumą reaguoja stambiažiedės petunijos. Pakabinamuose krepšeliuose ir vazonuose auginamos petunijos laistomos dažniau nei auginamos lysvėje. Petunijos laistomos pilant vandenį prie šaknų, ne iš viršaus, kad vandens srovė nepažeistų trapių žiedų.
Petunijų tręšimas. Kartą per mėnesį ar kartą per savaitę (priklausomai nuo veislės) patręšiamos petunijos augs sparčiau bei vešliau. Tręškite jas kompleksinėmis trąšomis arba trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Petunijos pradedamos tręšti praėjus savaitei po išsodinimo į lysvę.
Petunijų priežiūra. Trapūs petunijų žiedai gali nukentėti per stiprias liūtis, tad jei auginate šiuos augalus vazonuose, siaučiant liūtims apdenkite juos ar perneškite po stogu. Lietaus sulaužytus žiedus nuraškykite. Nuvytusius petunijos žiedus taip pat pašalinkite, taip paskatinsite tolesnį augalo šakojimąsi bei žydėjimą.
Reguliariai ravėkite piktžoles, purenkite dirvą aplink petunijas. Rudenį petunijos pašalinamos iš lysvės, dirva perkasama.
Kai kurias petunijas galima išlaikyti per žiemą. Tokiu atveju, jų lapija nupjaunama ir jos perkeliamos į šiltą patalpą. Galima pasodinti auginius į vazonėlius vasaros pabaigoje ir laikyti juos per žiemą kambaryje ant palangės.
Petunijų auginimas kambaryje
Petunijomis galite papuošti ne tik sodą, terasą, bet ir namus. Kambarinių petunijų auginimas ir priežiūra nesiskiria nuo augančių lauko sąlygomis.
Kambarines petunijas galite sodinti anksčiau nei lauko, jau vasario mėnesį, tačiau svarbu užtikrinti reikiamą apšvietimą. Šios gėlės mėgsta šviesą, joms bus reikalingas 12 valandų per dieną dirbtinis apšvietimas. Taip pat nepamirškite vėdinti kambarį, kur auga petunijos, reguliariai jas laistykite ir apipurkškite. Temperatūra kambaryje turėtų būti ne žemesnė nei 20 °C šilumos.
Petunijų auginimo problemos
Sukūrus petunijoms palankias augimo sąlygas ir tinkamai prižiūrint, šios gėlės nekels jums daug rūpesčių. Visgi kartais iškyla kai kurių petunijų auginimo problemų.
Ant jaunų petunijų lapų ir stiebų gali atsirasti amarų. Reguliariai tikrinant augalus ir rankomis sutraiškant amarus galime užkirsti kelią jų išplitimui. Taip pat galite naudoti įvairius natūralius purškalus amarams naikinti. Jų galite pasigaminti iš ūkinio muilo, česnako, svogūnų lukštų. Jei namie pasigamintais tirpalais amarų išnaikinti nepavyksta, įsigykite specialių purškiamųjų priemonių jiems naikinti.
Šliužai ir sraigės taip pat gali kelti petunijoms problemų, ypač augančioms lysvėse, gėlynuose. Tam, kad šie kenkėjai keltų mažesnį pavojų, patariama nesodinti į lysvę visai mažų sodinukų, geriau juos kiek paauginti prieš išsodinant. Mulčiavimas, aptvarėlės taip pat taps kliūtimi šliaužiojantiems kenkėjams. Galite įrengti šliužų gaudykles įkasę į žemę indelius su alumi. Alaus mielės pritrauks šliužus. Keiskite tokias gaudykles kas pora dienų.
Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.wikipedia.org
https://gardenerspath.com
https://www.gardenersworld.com
https://floristics.info
https://blog.florium.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.