Vasaros pabaigoje ar rudenį sužydėję viržių sąžalynai violetinio atspalvio žiedais tampa kone ikonišku Lietuvos smėlynų, pušynų rudeniniu vaizdu. Šiuos ištvermingus augalus žmonės mėgsta sodinti gėlynuose, kapinėse, vazonuose, auginti namuose. Viržiai yra maloniai aplankomi ir vabzdžių. Dėmesio nereikalaujantys sumedėję krūmokšniai atsipirks ir gausiomis vaistinėmis savybėmis. Susipažinkime su viržiu, jo auginimu ir priežiūra, kad auginamas vertingas augalėlis visada būtų „po ranka“.
Viržis (Calluna) – erikinių (Ericaceae) šeimai priklausantis daugiametis visžalis krūmokšnis, užaugantis iki 10-70 cm aukščio. Viržis turi sumedėjusius aukštyn kylančius išsišakojusius stiebus, nedidelius, tvirtus, žvynuotus lapelius, o žiedai susitelkę į tankią gausią šluotelę šakelių viršūnėse. Žydi liepą-lapkritį smulkiais pumpurėlių formos rausvai violetinės, rečiau baltos spalvos žiedais. Augalas itin smulkias sėklas subrandina apvalioje plaukuotoje dėžutėje. Savo išvaizda gali būti painiojamas su erika.
Gentyje esanti vienintelė rūšis, kuri gausiai paplitusi visoje Europoje, šiek tiek Azijoje, randama kai kuriose Atlanto vandenyno salose ir Šiaurės Amerikoje.
Viržių veislės ir formos
Šilinis viržis (Calluna vulgaris) – natūraliai ir plačiai paplitusi rūšis Lietuvoje. Šilinis viržis yra aukštapelkių, gaisraviečių, durpynų, kopų, pušynų šeimininkas, sudarantis nemažus sąžalynus. Išveistos ir kelios veislės ar formos, tokios kaip:
„Juliane“ – vėlai žydintis (spalį-gruodį) nedidelis krūmokšnis su rausvos spalvos žiedais, užauga iki 30 cm aukščio ir 40 cm pločio.
„Sanne“ – taip pat spalį-gruodį žydintis augalas su tamsiai raudonos spalvos žiedais. Tai 40 cm aukštį ir 60 cm plotį pasiekiantis krūmokšnis.
„Eckart Miessner“ – viržiai, žydintys rugpjūčio-rugsėjo mėn. purpurinės spalvos žiedais. Užaugamas aukštis yra 30-45 cm, o plotis – 45-60 cm.
„Dark Star“ – tai tvarkingas, kompaktiškas augalas, kuris žydi rugpjūčio-spalio mėn. pusiau dvigubais purpuriniais žiedais. Jo aukštis tik 15-20 cm, plotis 30-45 cm.
„Red Pimpernel“ – dar viena nykštukinė visžalio viržio veislė. Augalas nuo rugpjūčio iki lapkričio žydi stačiomis smulkių purpurinių žiedų kekėmis ir užauga iki 15-20 cm aukščio ir 30-45 cm pločio.
Labai dažnai prekybos vietose galima įsigyti viržių miksų (mišinių). Tai daugiamečiai viržiai, kuomet viename vazone sukomponuoti viržiai su kelių skirtingų spalvų žiedais. Derinami dviejų ar trijų spalvų augalai.
Neapsakomai įspūdingai atrodo ir svyrantys viržiai. Tai tokia viržių forma, kai stiebai auga ne vertikaliai aukštyn, o svyra žemyn.
Viržių auginimas
Vieta. Viržiai mėgsta saulėtą vietą, kad augalas saulės gautų bent 6 valandas. Pavėsingose vietose viržiai augs labai ištįsę bei kerosis, tai paveiks ir žiedų spalvos ryškumą, menkumą. Bene populiariausia viržius auginti yra vazone, loveliuose, krepšeliuose arba kapinėse. Taip pat labai mėgstami auginti viržiai namuose kaip kambariniai augalai.
Dirvožemis. Šilinis viržis auga rūgščiame (pH apie 4,5-5,5), nederlingame priesmėlyje, smėlyje, durpėse. Dirva turi būti labai gerai drenuojama ir puri.
Sodinimas. Geriausia sodinti pavasarį, nes šiltos ir drėgnos sąlygos padės augalų šaknims įsitvirtinti dirvoje. Sodinti galima ir vasarą ar rudenį įsigytus augalus, tik pasirūpinama tinkamu drėgmės palaikymu, iki kol viržis įsitvirtina. Dirvoje iškasama dvigubai didesnio dydžio duobutė negu vazonas, kuriame viržis auga. Viržis iš vazono perkeliamas į duobutę ir jo šaknys užkasamos taip, kokiame lygyje buvo ir vazone. Šiek tiek palaistoma. Jeigu sodinama daugiau viržių, tarp jų paliekama bent 60 cm atstumas, nes jie linkę krūmytis ir išsikeroti. Didesni tarpai taip pat garantuoja gerą oro cirkuliaciją tarp augalų.
Auginimas vazone. Vazonai, krepšeliai ar kiti indai viržiams auginti turi būti su drenažo anga dugne. Jie pripildomi vandeniui laidžiu, rūgščiu kompostu, galima papildyti ir perlitu. Į vazoną sodinamas vienas ar keli augalai, priklausomai nuo indo dydžio, užtikrinant erdvę kiekvienam augalui išsikeroti. Laistymas vazonuose auginamų viržių turi būti šiek tiek dažnesnis negu pasodintų dirvoje, todėl palaikoma vidutinė drėgmė.
Viržių priežiūra
Laistymas. Laistoma pirmus 18 mėnesių po pasodinimo, kol augalai įsitvirtina, maždaug kartą per 1-2 savaites. Viržiai atlaiko dideles sausras, tad vėliau papildomai jų laistyti nereikia. Geriausia, kad vanduo laistymui būtų minkštas: vandentiekio be kalkių ar lietaus, kad nepakiltų dirvos pH.
Tręšimas. Sodinimo metu į vazono dugną galima įberti specializuotų lėto veikimo granuliuotų trąšų (tinkamų viržiams, rododendrams, azalijoms). Augalų pamaitinimas sodinant padeda geriau įsitvirtinti, išryškėja žiedų spalva. Kadangi viržiai yra nederlingų dirvų mėgėjai, tolimesnis tręšimas augalams gali ir pakenkti, todėl trąšų griebiamasi tik tada, kai viržiai nebeklesti. Kas kelis metus ar net kasmet dirvą reikėtų parūgštinti.
Mulčiavimas. Viržius pakanka pamulčiuoti gerai supuvusių lapų arba kompostuotų pušų spyglių mulčiu.
Genėjimas. Nužydėjus viržiams lieka parudavę, nudžiūvę žiedynai, kurie gali būti nukarpomi žirklėmis. Stipresnis genėjimas viržiams nepalankus, nes šakelės blogai ir sunkiai atsinaujina. Jeigu miršta centrinis stiebas, jį nukirpus galima toliau palaikyti augalą gyvybingą.
Persodinimas. Viržiai yra daugiamečiai augalai, kurie vienoje vietoje gali išgyventi net iki 15-20 metų. Jie mėgsta išsikeroti, todėl vazonuose auginamus viržius reikia persodinti kas 3 metus, kad geriau augtų.
Žiemojimas. Viržiai, auginami lauke, puikiai ištveria žiemos sąlygas, todėl specialios priežiūros nereikia. Jeigu augalai pasodinti neseniai, iki žiemos likus nedaug laiko (pavyzdžiui, rudenį), juos verta pridengti eglišakėmis. Vazonuose auginamiems viržiams peržiemoti reikia pasirūpinti geru drenažu ir vengti įmirkimo.
Viržių dauginimo būdai
Sėklomis. Sėklos beriamos ant lėkštelės, kuri papildyta vazoninės žemės. Ant viršaus užberiama plonu dirvožemio sluoksniu. Dirva sudrėkinama naudojant purkštuvą ir lėkštelė pastatoma šiltoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Palaikoma drėgmė iki kol viržių sėklos sudygs (tam gali prireikti ir šešių mėnesių). Geresniam sėklų dygimui išgauti, kai kurie šaltiniai pataria sėklas prieš sėjimą 30 s paveikti aukšta temperatūra, siekiančia 121 °C. Toks apdorojimas imituoja laukinės gaisravietės susidarymo sąlygas, kuriose viržiai kuo puikiausiai klesti. Sėklomis padauginti augalai neatspindės motininio augalo ir nepavyks atkartoti jo savybių.
Atlankomis. Tai paprastas būdas vegetatyviškai padauginti viržius ir turėti 2-3 naujus augaliukus. Tam reikia pasirinkti kelias šakeles išorinėje krūmokšnio pusėje, kastuvėliu iškasti negilią tranšėją ir prie jos nuo krūmokšnio prilenkti atrinktas šakeles. Kad šakelė laikytųsi, ji prispaudžiama vielos lankeliu, prilenkta vieta užberiama žemėmis, o palikta viršūnėlė aptaisoma taip, kad ji augtų vertikaliai. Po kelių mėnesių užkasta šakelė įsišaknija, ją galima nupjauti nuo pagrindinio augalo ir persodinti į kitą vietą.
Žalieji auginiai – dar vienas padauginimo būdas vegetatyviškai. Žalieji auginiai imami vasaros pabaigoje nuo pusiau sumedėjusio augalo, atpjaunant maždaug 5 cm ilgio ūglį be žiedų. Auginys sodinamas į vazoną, daigyklę ar kitą indą su lengvai drenuojančiu vazonų kompostu. Indas su auginiu turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ir palaikoma minimaliai drėgna žemė, kol augalas įsišaknija.
Kero dalijimu. Anksti pavasarį viržio keras iškasamas ir padalijamas į kelias mažesnes dalis. Nauji kereliai iš karto gali būti sodinami į naują vietą. Tokiu būdu augalas atjauninamas.
Viržių ligos ir kenkėjai
Nors viržiai pasižymi išskirtiniu atsparumu ligoms ir kenkėjams, viržius gali pulti šakelių parudavimui ir puvinius sukeliančios grybinės ligos. Ligas lemia prastos drenažo sąlygos ir užsistovėjęs vanduo dirvoje.
Neapsaugotuose nuo gyvūnų želdynuose ar sodybose viržių gali atsikąsti kiškiai ar kai kurie kanopiniai gyvūnai.
Viržių naudingosios savybės
Vaistinės savybės. Vaistinei žaliavai panaudojama antžeminė viržio dalis. Paruošti vandeniniai užpilai ar arbatos vartojami centrinei nervų sistemai raminti (nemigos, jautrumo atveju), reumatoidiniam artritui, inkstų akmenligei, kepenų ligoms, viduriavimui gydyti. Augalas turi dezinfekuojančių, antiuždegiminių, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą skatinančių medžiagų, tokių kaip rauginės medžiagos, arbutinas, kvercitrinas, ericinas, erikodinas, fumarinė rūgštis ir daug kitų.
Dekoratyvumas. Pasodinti pavieniai augalai gali išsiplėsti iki 60-75 cm pločio, taip sudarydami sąžalynus, kurie atrodys kaip savotiški kilimai. Violetiniai žiedai itin nektaringi, todėl traukia bites, o jos savo ruožtu gali pagaminti rudeninį viržių medų (tamsus ir šiek tiek kartoko skonio). Labai tinka auginti viržius kompozicijose su kitų spalvų viržiai, alpinariumuose, o pavieniai mėgstami auginti ir namuose. Viržiai panaudojami sausoms puokštėms gaminti, nes sudžiūvę jie nepakeičia spalvos.
Sodinimas kapinėse. Dėl ištvermingumo bei toleravimo drėgmės trūkumui ir nederlingai dirvai viržiai užsitarnauja garbią vietą puošti kapines. Taip pat vilioja jų ilgas rudeninis žydėjimas. Visžaliai viržių lapai įneša spalvų kapams ir žiemos metu, tad nėra reikalingi jokie dirbtiniai viržiai.
Šaltiniai:
https://www.gardenia.net/guide/how-to-grow-and-care-for-heaths-and-heathers
https://www.rhs.org.uk/plants/calluna/growing-guide
https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/heather/propagating-heather-plants.htm
Navasaitis M., Ozolinčius R., Smaliukas D., Balevičienė J. Lietuvos dendroflora. Monografija, Kaunas: Leidykla „Lututė“, 2003.
Kaunienė V., Kaunas. E. Vaistingieji augalai, Vilnius: Leidykla „Varpas“, 1991
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.