Mokslininkai atskleidžia tiesą – gėlės, kurios valo orą, tai daro visiškai nereikšmingai ir oro kokybės nepagerina

Internete rasite dešimtis straipsnių, garsiai šaukiančių, jog egzistuoja gėlės, kurios valo orą. Skindapas, sansevjera, chlorofitas – šie augalai dažnai vadinami „gamtiniais oro valytuvais“ ir rekomenduojami norintiems pagerinti oro kokybę. Bet ar šie teiginiai turi mokslinio pagrindo? Pasirodo, vienas seniausių ir plačiausiai paplitusių mitų apie kambarinius augalus kilo iš klaidingo NASA tyrimo interpretavimo.

Kaip atsirado tikėjimas orą valančiomis gėlėmis?

Viskas prasidėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu statybų pramonė vis daugiau dėmesio skyrė energijos taupymui – namai ir biurai buvo statomi vis sandariau, kad neprarastų šilumos ir nereikėtų tiek daug energijos šildymui ar vėsinimui. Tačiau kartu pradėjo aiškėti problema: žmonės vis dažniau skundėsi galvos skausmais, nuovargiu, kvėpavimo takų problemomis. Ši būsena buvo pavadinta „sergančių pastatų sindromu“ – įvairiais simptomais, kylančiais dėl prastos oro kokybės sandariose patalpose.

NASA tuo metu tyrė, kaip sukurti saugias gyvenimo sąlygas kosminėse stotyse – uždarose erdvėse, kur oro kokybė yra esmingai svarbi. 1989 metais NASA kartu su Amerikos kraštovaizdžio rangovų asociacija atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar augalai galėtų padėti valyti orą uždarose aplinkose.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kai kurie kambariniai augalai – pavyzdžiui, skindapas, chrizantemos, sansevjera – sugeba sumažinti tam tikrų kenksmingų lakiųjų organinių junginių, tokių kaip benzenas, formaldehidas ar trichloretilenas, koncentraciją eksperimentinėse kamerose.

Tai ir tapo tuo „moksliniu pagrindu“, kuriuo remiamasi iki šiol. Bet yra viena didžiulė problema – tikrosios tyrimo sąlygos ir išvados buvo gerokai sudėtingesnės nei tai, ką galima išskaityti daugelyje straipsnių internete.

NASA tyrimas: kaip buvo iš tikrųjų?

Daugelis šaltinių cituoja NASA tyrimą kaip įrodymą, jog tam tikros gėlės valo orą. Tačiau pati NASA savo ataskaitoje aiškiai nurodė visai kitokias išvadas. Augalai nebuvo pagrindinis oro valymo mechanizmas – jie veikė tik kaip papildoma sistema kartu su aktyvuotos anglies filtrais ir ventiliatoriais.

Originalioje ataskaitoje rašoma: oro valymas buvo veiksmingiausias naudojant augalus kartu su mechaniniais filtrais ir priverstine ventiliacija. Vien augalai patys savaime neturėjo pakankamo poveikio.

Be to, tyrimas vyko labai specifinėmis sąlygomis:

• nedidelės, visiškai sandariai uždarytos kameros,
• oras kameros viduje visiškai nejudėjo ir nekito,
• kontroliuojamas teršalų kiekis bei
• idealios augalų priežiūros sąlygos.

Šios sąlygos neturi nieko bendro su įprastu namu ar butu, kur oras keičiasi kas kelias valandas pro langus, duris, ventiliacijos sistemas.

Gėlės, kurios valo orą: kodėl vien jų nepakanka?

Vėlesni tyrimai parodė realią situaciją. 2019 metais mokslininkai išanalizavo 12 ankstesnių tyrimų apie augalų gebėjimą valyti orą ir priėjo prie pribloškiančios išvados: norint, kad augalai reikšmingai pagerintų oro kokybę šiuolaikiniame name, reikėtų turėti 10–1000 augalų vienam kvadratiniam metrui.

Iš kur tokie skaičiai? Problema slypi oro apykaitoje. NASA tyrimas buvo atliktas sandariai uždarytose kamerose, kur oras išvis nesikeičia. Tuo tarpu įprastame name ar bute oras natūraliai keičiasi maždaug 0,5–1 kartą per valandą. Tai reiškia, kad net jei jūsų augalas ir sugebėtų pašalinti tam tikrą kiekį teršalų, ventiliacija įneš naują orą (kartu su naujais teršalais) gerokai greičiau nei augalas spės ką nors išvalyti.

2023 metais atlikta dar išsamesnė analizė, kuri apėmė 57 skirtingus tyrimus. Išvada ta pati: rezultatai, gauti laboratorijose su uždaromis kameromis, nepasitvirtina realiose gyvenimo sąlygose. Skirtumas tarp eksperimento ir tikrovės tiesiog per didelis.

Dar įdomesnis faktas: Tarptautinėje kosminėje stotyje – būtent toje erdvėje, kuriai NASA ir atliko pradinį tyrimą – augalai nėra naudojami kaip pagrindinis oro valymo metodas. Vietoje jų veikia sudėtinga aplinkos kontrolės sistema su cheminiais filtrais ir mechanine ventiliacija. Kodėl? Nes net kosmose oro apykaita vyksta per greitai, kad augalai spėtų reikšmingai ką nors pakeisti.

Populiariausios gėlės, kurios valo orą ir jų tikroji vertė

Vis dėlto kai kurie augalai dažniausiai minimi kaip „oro valytojai“. Apžvelkime, kokie tai augalai ir kokia jų tikroji vertė.

Skindapas (Epipremnum aureum) dažniausiai vadinamas vienu geriausių augalų oro valymui. NASA tyrimas parodė, kad jis gali pašalinti formaldehidą ir benzeną laboratorinėmis sąlygomis. Tačiau realybėje skindapas vertingas ne dėl oro valymo, o dėl lengvo auginimo – jis auga beveik bet kokiomis sąlygomis, lengvai dauginamas ir puikiai tinka pradedantiesiems.

Sansevjera (Sansevieria), dar vadinama „uošvės liežuviu“, taip pat minima kaip efektyvus oro valytojas. Be to, skiriasi nuo daugumos augalų tuo, kad naktį išskiria deguonį (dauguma augalų tai daro tik dieną). Tačiau išskiriamo deguonies kiekis yra toks mažas, kad jokio praktinio poveikio jūsų miegamojo oro kokybei neturi. Sansevjera vertinga dėl nepretenzingumo – ji toleruoja sausrą, mėgsta retesnį laistymą ir puikiai tinka užimtiems žmonėms.

Chrizantema (Chrysanthemum) NASA tyrime parodė gebėjimą šalinti benzeną, formaldehidą ir amoniaką. Tačiau chrizantemos, auginamos patalpoje, žydi trumpai ir po to dažnai tiesiog išmetamos. Jų dekoratyvi vertė yra didesnė nei bet koks oro valymo efektas.

Chlorofitas (Chlorophytum comosum) minimas kaip vienas efektyviausių anglies monoksidą ir formaldehidą šalinančių augalų. Realybėje tai puikus augalas pradedantiesiems – greitai auga, lengvai dauginamas, atsparus klaidoms priežiūroje. Tačiau oro valymo prasme jo poveikis jūsų namuose bus visiškai nepastebimas.

Visi šie augalai yra puikūs dėl savo dekoratyvumo, nepretenzingumo ir gebėjimo įnešti žalumos į namus. Bet ne dėl oro valymo savybių.

Gėlės, kurios valo orą: tikroji augalų nauda namuose

Nors augalai neišvalo oro, tai nereiškia, kad jie nenaudingi. Priešingai – kambarinių augalų nauda yra reali, tik visai kitokia nei tvirtinama populiariausiuose portaluose:

• Psichologinė nauda. Tyrimai rodo, kad augalai mažina stresą, pagerina nuotaiką ir padeda jaustis ramiau. Žmonės, dirbantys aplinkoje, kurioje yra augalų, jaučia mažiau įtampos ir yra produktyvesni.
• Drėgmės didinimas. Augalai per transpiraciją išskiria vandens garų, o tai gali padėti šiek tiek padidinti drėgmę patalpose, ypač šildymo sezonu, kai oras būna sausas. Tiesa, šis poveikis taip pat nėra labai reikšmingas – reikėtų tikrai daug augalų, kad jis būtų pastebimas.
• Estetinė vertė. Augalai suteikia gyvybės, spalvų, tekstūros namams. Jie puošia interjerą ir padeda sukurti jaukesnę atmosferą. Tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi kambarinius augalus.
• Meditacinis efektas. Augalų priežiūra – laistymas, persodinimas, lapų valymas – veikia kaip atpalaiduojanti veikla, leidžianti sulėtinti ir atitrūkti nuo kasdienybės.

Visa tai yra tikra augalų nauda, kuri dažnai vertinama mažiau nei mitinis oro valymo efektas.

Kaip realiai pagerinti oro kokybę?

Jei jums tikrai rūpi oro kokybė namuose, augalai neturėtų būti pirmasis jūsų pasirinkimas. Efektyvesni būdai:

1. Rinkitės baldus, dažus, valymo priemones su mažesniu lakiųjų organinių junginių kiekiu. Tai yra pats veiksmingiausias būdas sumažinti taršą.
2. Atidarykite langus bent kelis kartus per dieną, naudokite ventiliatorius ir gartraukius virtuvėje ir vonioje. Natūralus vėdinimas yra daug efektyvesnis nei bet kokie augalai.
3. Šiuolaikiniai oro valytuvai su HEPA filtrais efektyviai šalina dulkes, žiedadulkes, pelėsių sporas ir kai kuriuos cheminius teršalus. Jie veikia gerokai greičiau ir efektyviau nei augalai.
4. Palaikykite 40–60 % drėgmės lygį patalpose. Per didelis drėgnumas skatina pelėsių augimą, per mažas – sausina gleivinę ir dirgina kvėpavimo takus.
5. Reguliarus dulkių ir grindų valymas bei tekstilės skalbimas taip pat prisideda prie geresnės oro kokybės.

Šie metodai yra įrodyti, veikia greitai ir efektyviai. O augalai? Jie tebūnie namuose dėl grožio, ramybės ir džiaugsmo – ne dėl mitinio oro valymo.

Kambariniai augalai yra nuostabus papildymas bet kokioms patalpoms, tačiau ne dėl priežasčių, kurias skelbia populiarūs straipsniai internete. Gėlės, kurios valo orą, yra gražus, bet moksliškai nepagrįstas mitas, kilęs iš klaidingai interpretuoto NASA tyrimo. Tikrovė tokia, kad augalai neturi reikšmingo poveikio oro kokybei šiuolaikiniuose namuose – tam reikėtų šimtų augalų kiekviename kambaryje.

Bet tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti augalų. Augalai vertingi dėl visai kitų ypatumų – jie kuria jaukesnę, žalesnę, ramesnę aplinką, padeda atsipalaiduoti ir papuošia mūsų namus. O gal būt tai ir yra svarbiausia – ne oro valymas, o gebėjimas padaryti mūsų gyvenimą gražesnį ir malonesnį.

Šaltiniai:

1. https://www.housedigest.com/1818048/do-house-plants-clean-air-myth-debunked/
2. https://www.healthline.com/health/air-purifying-plants
3. https://www.co2meter.com/blogs/news/nasa-compiles-list-of-best-plants-to-clean-indoor-air
4. https://www.meristemdesign.co.uk/blog/air-purifying-office-plants/
5. https://www.gardenhealth.com/advice/houseplant-care/top-ten-air-purifying-houseplants

Nuotraukos asociatyvinės © Canva