Skindapas (lot. Epipremnum) – mėgstama Lietuvoje kambarinė vijoklinė gėlė, atpažįstama iš blizgių margų lapų. Kitas jos pavadinimas – sukilis. Skindapas priklauso aroninių augalų šeimai. Pietryčių Azijos miškuose, iš kur yra kilęs, skindapas, vydamasis aplink medžius, gali užaugti iki 40 m ilgio. Jo lapai gali pasiekti net 1 m plotį.
Mūsų kraštuose skindapas auginamas kambario sąlygomis. Čia jis beveik nežydi, tačiau turi kitą puošmeną – blizgius raštuotus lapus, kurių žalumą paįvairina auksiniai, geltoni, balti atspalviai. Skindapas yra nuodingas augalas.
Skindapo rūšys
Gamtoje priskaičiuojama iki 30 skindapo rūšių, tačiau auginimui namų sąlygomis tinka tik kelios iš jų. Trumpai jas apžvelgsime.
Auksuotasis skindapas, arba auksuotasis sukilis (Epipremnum aureum). Tai pati populiariausia ir geriausiai žinoma mūsų kraštuose rūšis. Šio skindapo stiebai užauga iki 1-2 m, o širdelės formos lapai išmarginti auksinių atspalvių dėmėmis ir juostelėmis. Aukso atspalviai tampa ryškesni skindapą auginant saulėtoje vietoje. Rūšis turi įvairių auginimui namuose tinkamų veislių.
Miškinis skindapas, arba miškinis sukilis (Epipremnum silvaticum). Gana reta rūšis. Užauga iki 6 m ilgio. Blizgūs ovalūs šios skindapo rūšies lapai užauga iki 20 cm ilgio. Jie sodrios tamsiai žalios spalvos.
Plunksninis skindapas, arba plunksninis sukilis (Epipremnum pinnatum). Tai retai sutinkama pas mus ir viena stambiausių skindapo rūšių. Užauga iki 10 m ilgio. Viršutinė lapų pusė blizgi, tamsiai žalia, o apatinė – matinė, šviesi. Lapai augdami įgauna išraižytą plunksnos pavidalą, juose susiformuoja skylės. Gerai ištveria sausą orą.
Skindapo auginimas
Skindapas Lietuvoje auginamas patalpose, į lauką vasarai paprastai neperkeliamas, kadangi neperneša žemesnės nei +15 oC temperatūros. Tai mažai priežiūros reikalaujantis visžalis vijoklis.
Vieta. Skindapui patinka šviesios, be tiesioginių saulės spindulių, vietos. Gali būti auginamas ir tamsesnėje vietoje, todėl šis augalas tinkamas miegamiesiems ar ofisinėms patalpoms. Reikia turėti omenyje, jog auginant mažiau apšviestoje patalpoje, margų skindapo veislių lapai gali pažaliuoti, prarasti savitą spalvingumą. Skindapas nemėgsta skersvėjų.
Žemė. Skindapui tinka lapinių augalų žemė. Būtinas geras drenažo sluoksnis – jį galite suformuoti iš vermikulito, keramzito ar molio šukelių.
Temperatūra. Tinkamiausia skindapui yra 15-20 °C temperatūra. Jam nereikalinga vėsi žiemojimo vieta.
Laistymas. Šiltuoju metu skindapas gausiai laistomas. Tarp laistymų viršutinis jo dirvos sluoksnis turi pradžiūti. Mėgsta būti apipurškiamas. Žiemą laistomas rečiau. Kaip ir šiltuoju metų laiku reikia stebėti, ar pradžiuvęs jo viršutinis dirvos sluoksnis. Perlaistymo skindapas bijo labiau nei sausumo. Ar skindapo neperlaistote, galite pasitikrinti, pažvelgę į apatinę jo lapų dalį. Jei vandens gėlei per daug, apatinėje lapų dalyje bus susiformavę lašeliai. Vanduo apatinėje lėkštelėje neturi užsistovėti, reikia jį išpilti. Skindapui tinka minkštas vanduo.
Sodinimas, dauginimas. Skindapą galima dauginti auginiais. Auginiai su dviem ar trimis lapais gali būti merkiami tiek į vandenį, tiek iš karto sodinami į paruoštą dirvą. Auginiams palankiausia oro temperatūra yra 20-22 °C šilumos. Auginiai įsišaknija per 2-3 savaites. Išleidusius po kelis naujus lapus auginius jau galima persodinti į atskirus vazonėlius. Vazonėliai turėtų būti žemi ir platoki, ne pernelyg dideli.
Tręšimas. Nuo balandžio iki rugsėjo galo skindapas tręšiamas kas dvi savaites, o šaltuoju metų laiku – kartą per mėnesį. Tręšti reikėtų aroninių augalų šeimai ar dekoratyviniams lapuočiams tinkančiomis trąšomis.
Persodinimas. Dažnai persodinti skindapo nereikia, užtenka kas 2 metus ar dar rečiau, kai jo šaknys pilnai išsišakoja per visą vazoną. Persodinamas pavasario viduryje. Persodinant naujas vazonas turi būti ne daugiau nei 2 cm platesnis už senąjį. Skindapas išimamas iš senojo vazono ir su visomis šaknis aplipusiomis žemėmis, jų nenuvalant, perkeliamas į naują. Vazono dugne turi būti paruoštas aukštas drenažo sluoksnis.
Skindapo priežiūra
- Tam, kad skindapas augtų į viršų, būtina atrama. Tai gali būti samanomis ar pluoštu padengtas stulpelis, medinės grotelės, ar kitokios atramos. Jei skindapą auginsite pakabinamame vazone be atramų, ar pastatę ant aukštesnės lentynos, jis gražiai svirs į apačią.
- Pavasarį galima nuskabyti augalo viršūnėles, kad jis būtų tankesnis. Pakerpamos per ilgos šakos, trukdančios formuoti norimą skindapo išvaizdą.
- Siekiant atjauninti skindapą, seni stiebai pakerpami prie pagrindo, paliekant porą lapų.
- Nuo lapų drėgna šluoste ar kempinėle reikia reguliariai nuvalyti dulkes.
Skindapo priežiūros klaidos ir kenkėjai
Skindapas pakankamai atsparus ir nereiklus augalas – auginimo problemų iškyla retai. Visgi aptarkime pasitaikančias jo priežiūros klaidas, kad galėtume užbėgti už akių galimiems skindapo negalavimams, o šiems atsiradus, greitai reaguoti ir pataisyti padėtį.
- Trąšų perdozavimas – viena iš galimų skindapo priežiūros klaidų. Apie tai nurodo pageltę skindapo lapai. Tokiu atveju kurį laiką reikia nustoti tręšti augalą.
- Tiesioginiai saulės spinduliai – veiksnys, kuris gali paskatinti skindapą jaustis prastai, ką rodys pageltę jo lapų galiukai. Taip pat pagelsti jie gali ir nuo vidinių šilumos šaltinių – stovėdami per arti radiatorių ar šildytuvų.
- Šviesos trūkumas – nors skindapui nėra būtinas didelis kiekis šviesos, tačiau pernelyg tamsi patalpa šiam augalui pakenks. Esant nedideliam šviesos trūkumui lapai gali gelsti ir darytis blankesni. Ženkliai jos trūkstant – skindapas gali visai numesti lapus.
- Per dažnas laistymas – klaida, kuri gali iššaukti skindapo stiebo puvimą, juodas dėmes ant lapų. Tai pastebėjus laistykite skindapą rečiau, mažesniu kiekiu vandens, nepamirškite šalinti vandenį iš lėkštelės, esančios po vazonu. Drėgmės perteklius gali paskatinti ir šaknų puvimą.
- Drėgmės stygius – tai kita laistymo klaida. Į drėgmės stygių nurodo suminkštėję, suglebę skindapo lapai.
- Skindapui pavojų keliantys kenkėjai – voratinklinės erkės ir tripsai. Jie maitinasi augalo lapų sultimis ir taip jį silpnina. Šiuos kenkėjus bandykite naikinti apvalydami skindapą muilo tirpalu. Jei tai nepadės, pasitelkite į pagalbą insekticidines priemones.
Skindapo ypatumai
Skindapas yra puiki namų dekoravimo priemonė. Tai augalas, kurį dėka jo vijoklinių savybių, galima labai įvairiais būdais komponuoti interjere. Įrengus specialias atramas, iš skindapo galima suformuoti žaliąsias sieneles, širmas, ekranus. Taip pat iš šio augalo formuojamos pavienės kolonos, kompozicijos.
Kitas skindapo ypatumas – šis augalas yra efektyvus oro valytojas. Nors orą valo visi augalai, kai kurie iš jų pasižymi ypač dideliu veiksmingumu gerinant oro kokybę namuose. Skindapas – vienas iš tokių augalų – jis gerai pašalina iš oro formaldehidą, benzolą. Šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose mūsų būstuose šių medžiagų lygis viršija optimalų, jas gali skleisti baldai, apdailos medžiagos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 9 kv.m. patalpoje užtenka vieno vidutinio dydžio skindapo, kad iš oro būtų visiškai pašalintos šios kenksmingos medžiagos.
Taip pat būtina paminėti, kad skindapas yra nuodingas. Jo sultys gali dirginti odą ir gleivinę, todėl dirbant su skindapu mūvėkite pirštines. Po kontakto su augalu nusiplaukite rankas, netrinkite akių. Rekomenduotina parinkti skindapui tokią auginimo vietą, kur šio augalo nepasiektų ir nepakramtytų maži vaikai ar naminiai gyvūnai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
