Kiparisas yra didingas ir universalus bet kurio sodo papildymas, kuriantis ištisus metus žaliuojančią aplinką ir architektūrinę formą. Šiame straipsnyje rasite viską, ką reikia žinoti apie kiparisus – nuo jų kilmės ir veislių iki sodinimo, priežiūros ir galimų problemų. Kipariso auginimas, turint reikiamos informacijos, gali tapti itin malonia veikla. Tiek kiparisas lauke, tiek kiparisas vazone kuria nuostabią atmosferą, tad išmokite kurti ją jau šiandien!
Kiparisas: kilmė, istorija, išvaizda ir paplitimas
Kiparisai priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai, spygliuočiams, kilusiems iš šiltųjų Šiaurės pusrutulio regionų. Fosilijų duomenys rodo, kad Jungtinėje Karalystėje jų būta prieš milijonus metų, tačiau dėl apledėjimo jie pasitraukė. Šiandien jie daugiausia auga tokiose vietovėse kaip Italija, Azija, Šiaurės Afrika ir kai kuriose Šiaurės Amerikos dalyse.
Kai kurių veislių kiparisai siekia įspūdingą net 45 metrų aukštį ir skiriasi savo formomis: kai kurios rūšys yra stulpinės, kitos – plačiai besiskleidžiančiomis šakomis. Šių medžių lapeliai yra žalios, mėlynai žalios arba sidabriškai mėlynos spalvos, panašūs į žvynelius, o sutraiškyti skleidžia specifinį kvapą.
Kipariso rūšys ir veislės
Yra daugiau kaip 16 kiparisų rūšių, tačiau tik kelios iš jų dažniausiai auginamos sode, tačiau tikrai ne visos tinkamos Lietuvos klimatui.
Cupressus sempervirens (visžalis kiparisas): laja primena siauro kūgio formą, tanki, lapeliai tamsiai žalios spalvos; auga iki 35 metrų, ilgaamžis. Labiau paplitęs Viduržemio regionuose ir kituose subtropikuose.
Cupressus cashmeriana (butaninis kiparisas): laja primena kūgio ar piramidės formą, šakos nusvirusios, lapeliai žalsvai melsvi; vidutinio aukščio arba labai aukšti, stambūs, kamieno skersmuo siekia 3 metrus. Lietuvos klimatas netinkamas.
Cupressus torulosa (himalajinis kiparisas): auga ant uolienų, gali augti iki 45 metrų (kai kuriuose regionuose užauga ir dar aukštesni, tad yra priskiriami antriems aukščiausiems medžiams pasaulyje). Paplitęs Azijoje.
Cupressus macrocarpa (dailusis kiparisas): vidutinio aukščio medis (auga iki 25 metrų; labai geromis sąlygomis – iki 40 metrų), gali būti raitytu kamienu, plokščiomis tankiomis lajomis. Šakelės ryškiai žalios spalvos. Paplitęs kai kuriuose Šiaurės Amerikos regionuose.
Cupressus nootkatensis (nutkinis kiparisas): auga iki 40 metrų aukščio, laja kūgio formos, lapeliai tamsiai žalios spalvos. Auga lėtai. Priskiriamas 5 atšiaurumo zonai, kuri vyrauja ir Lietuvoje. Paplitęs Šiaurės Amerikos kai kuriuose regionuose.
Svarbu: ne visos kiparisų rūšys auga jūsų klimato sąlygomis, todėl prieš sodindami būtinai pasidomėkite konkrečiais kiekvienos rūšies poreikiais.
Kaip sodinti, kad kiparisas lauke puikiai augtų?
Kiparisai paprastai nereikalauja daug priežiūros, tačiau norint, kad jie sėkmingai augtų, svarbiausia užtikrinti tinkamas sąlygas.
Sodinimui pasirinkite saulėtą vietą su gerai drenuota dirva, geriausia smėlinga ir šiek tiek rūgščia. Atskirus medelius sodinkite ne mažesniu kaip 1 m atstumu, o gyvatvorę – 50 cm atstumu. Rekomenduojame sodinti jaunus kiparisus (maždaug 1 metro aukščio), kad jie būtų atsparesni šalčiui. Iškaskite didelę duobę, užpilkite ją puriomis medžiagomis, kad būtų užtikrintas drenažas, ir, jei reikia, pridėkite komposto. Kruopščiai palaistykite ir pridėkite mulčio sluoksnį drėgmei sulaikyti.
Lietuvoje kiparisus galite sodinti ir vazonuose, ypač tuos, kurie kilę iš šiltesnių kraštų ir nėra atsparūs didesniems šalčiams. Pasirinkite didelį vazoną su geru drenažu ir, jei reikia, žiemai perkelkite jį į patalpą.
Kiparisų lauke laistymas ir tręšimas
Jau puikiai prigiję medžiai yra atsparūs sausrai, tačiau sausros metu juos vis tiek reikia retkarčiais palaistyti. Tačiau venkite perteklinio laistymo, ypač jei jūsų tikslas – nuostabiai augantis kiparisas vazone.
Kiparisus tręškite pavasarį, naudokite subalansuotas trąšas arba kompostą, kad paskatintumėte sveiką augimą.
Kaip tinkamai pasodinti kiparisą vazone?
Nors kiparisai paprastai auginami lauke, kai kurios veislės gali puikiai augti ir vazonuose.
Kiparisui parinkite vietą, kurioje būtų ryški, netiesioginė saulės šviesa. Tada tinkamai pasirinkite sodinimui skirtą žemės mišinį. Svarbu, kad jis būtų pritaikytas vazonams! Paprastai jis būna lengvesnis, apsaugotas nuo kenkėjų. Į daugelį tokių mišinių jau įmaišytos ir trąšos. Pasirinkite vazoną su skylutėmis arba, jei tokių nėra, išgręžkite jas patys. Pripildykite indą vazonų mišinio maždaug iki 5 cm nuo krašto.
Atėjus laikui sodinti, išimkite kiparisą iš originalaus vazono. Naujojo vazono žemėje padarykite šiek tiek didesnę skylę nei išsiplėtojusios šaknys. Atsargiai įkiškite augalą ir užpildykite vietą vazono mišiniu, sutvirtindami jį aplink šaknis.
Kaip dažnai laistyti kiparisą vazone?
Gerai palaistykite, kad dirva susigulėtų ir augalas gerai pradėtų augti. Apskritai kiparisai mėgsta drėgną dirvožemį. Drėgmės lygį galite patikrinti paprasčiausiai pirštu. Toliau laistykite tada, kai viršutiniai 5-10 cm žemės sluoksnio yra sausi arba jei pastebsite ankstyvuosius augalo vytimo požymius. Laistykite dirvos paviršiuje, stenkitės nedrėkinti pačių lapelių. Patariama laistyti iki tol, kol pamatysite vandenį, besisunkiantį iš vazono skylučių.
Kipariso vazone tręšimas
Galite naudoti įvairias trąšas: granuliuotas, su kontroliuojamo atpalaidavimo azotu, skystas, organines ar sintetines. Pasirinkite produktą su subalansuotu maistinių medžiagų mišiniu, tinkamu lapiniams augalams, ir atidžiai laikykitės tręšimo instrukcijų, kad nepertręštumėte. Kontroliuojamo atpalaidavimo trąšos yra patogus pasirinkimas kiparisams vazone, nes užtikrina pastovią mitybą visą vegetacijos sezoną.
Kipariso vazone genėjimas
Reguliarus genėjimas padeda palaikyti norimą kiparisų dydį ir formą konteineryje. Galite laisvai genėti lapiją, kad ji būtų tvarkinga ir taip skatinti vešlesnį augimą. Genėjimas taip pat sumažina augalo poreikį turėti plačiai išsikerojusias šakas, o tai naudinga uždaroje erdvėje.
Kipariso dauginimas
Kipariso auginimas apima ir teisingai atliekamą augalo dauginimą, tad pateikiame du būdus, kaip tą galite padaryti patys.
Sėklomis: tai trunka kelerius metus, reikia, kad spurgai atsidarytų ir išleistų sėklas.
Dauginiais: pavasarį paimkite sumedėjusius auginius ir pasodinkite juos į drėgną vazonų mišinį.
Kiparisų ligos ir kenkėjai
Kiparisai yra gana atsparūs kenkėjams, tačiau saugokitės kiparisą galinčios užpulti grybelinės ligos, sukeliančios šaknų puvinį ir nykimą.
Žievėgraužiai tipografai, voratinklinės erkės: su šiais kenkėjais kovoti padeda insekticidinis muilas arba nimbamedžių aliejus.
Ką verta žinoti, jeigu norite, kad kipariso auginimas būtų sėkmingas?
- Kiparisus genėkite spalio mėnesį, kad išlaikytumėte jų formą ir išvengtumėte išretėjimo.
- Leilando kiparisai pakenčia net sniegą ir ledą, todėl yra geras pasirinkimas gyvatvorėms.
- Aukštiems kiparisams, ypač jauniems, gali būti naudingi atraminiai kuolai.
- Augantis kiparisas vazone bei mažiau ištvermingos šio augalo rūšys žiemos šalčių netoleruoja, tad atšiauriomis žiemomis apsaugokite augalus vilna.
- Aktyviuoju augimo laikotarpiu (pavasarį ir vasarą) kas mėnesį tręškite subalansuotomis skystomis trąšomis.
- Kas dvejus metus kiparisą persodinkite.
Laikydamiesi šių rekomendacijų, galite sėkmingai auginti gražų kiparisą tiek vazone, tiek lauke ir ištisus metus mėgautis jo žaluma terasoje ar balkone.
Šaltiniai:
https://www.po.flowerscanadagrowers.com/our-products/3669/cupressus/species
https://www.livelyroot.com/pages/cypress-care-guide
https://www.coniferousforest.com/plants-trees/cypress
https://plantura.garden/uk/trees-shrubs/cypress-trees/cypress-trees-overview
https://www.masterclass.com/articles/cypress-tree-types
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
