Skip to content

Žuvų miltai – išbandykite juos augalams tręšti. Kaip ši medžiaga veikia ir kokių savybių turi? 

  • by
Žuvų miltai
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Greičiausiai teko pastebėti, kad žuvų miltai įeina į kai kurių organinių trąšų (pavyzdžiui, dirvožemio kondicionieriaus) sudėtį arba siūlomi įsigyti kaip atskiras produktas. Bet ar žinote, kas jie tokie yra ir kokių savybių suteikia augalams? Tai baltymų šaltinis, kuris vertinamas ne tik augalininkystėje, bet ir gyvulininkystėje! Pasidalinsime įžvalgomis, kaip šiais miltais aprūpinti savo augalus, kaip juos panaudoti ir dozuoti, bei kokių naudų jie suteikia.  

Žuvų miltai

Iš ko gaminami žuvų miltai? 

Žuvų miltai (žuvamilčiai), be abejo, išgaunami iš žuvų ir jie yra viena dažniausių atliekų žuvų taukų papildų gamybos pramonėje. Visos žuvies dalys malamos, garinamos, tada išspaudžiami taukai, o likusi taukams gaminti „nebereikalinga“ masė išdžiovinama. Ir štai jums galutinis produktas – žuvų miltai, kurie yra birūs, rausvos ar rudos spalvos milteliai, galintys turėti specifinį kvapą. 

Daugiausia pasaulyje (apie 90 %) žuvų miltų pagaminama iš riebių žuvų rūšių, tokių kaip sardinės, ančiuviai, gaubtagalviai ir atlantiniai manhedanai, o kita dalis – iš baltųjų žuvų (atlantinių ir juodadėmių menkių) subproduktų. Apie trečdalis kasmet pasaulyje sugaunamų žuvų yra naudojamos kaip žaliava žuvų miltams gaminti, nes kai kurios sugautos žuvys būna netinkamos žmonėms vartoti. 

Žuvys

Žuvų miltų sudėtis  

Žuvų miltai pirmiausiai akcentuojami kaip neapsakomas baltymų šaltinis, bet nereikėtų ties tuo apsistoti. Juose paprastai yra daug baltymų (60–75 %), nemažai riebalų (10 %), mineralinių medžiagų ir mikroelementų (16–24 %), tokių kaip kalcis, fosforas, jodas, selenas. Taip pat žuvų miltai turi A, D ir B grupės vitaminų. Tokia sudėtis rodo, kad žuvų miltai ypač naudingi naudoti tiek gyvulininkystės ūkiuose, tiek daržuose ar soduose. 

Žuvų miltų panaudojimas sodininkystėje  

Žuvų miltuose gausiai esti pagrindinių gyvybiškai svarbių elementų – azoto, fosforo ir kalio (NPK), o tai reiškia nepaprastai gerą maisto šaltinį augalams. Specializuotose augalininkystės parduotuvėse žuvų miltų galima įsigyti birių ar grūdėtų miltelių konsistencijos produktų, taip pat įterptų į mišinius ar netgi suslėgtų „pyragaičių“ pavidalu. Miltai nėra vienintelis trąšų, pagamintų iš žuvų, šaltinis. Sodininkai dar naudoja žuvų emulsiją, žuvų kaulų miltus ar netgi įsigudrina patys pasigaminti trąšas iš žalios žuvies atliekų. 

Žuvų miltais galima tręšti jau augančius augalus, taip pat jų įterpti į dirvą prieš sodinimą. Pagrindiniam augalų tręšimui skiriama maždaug 200–400 g/m2, o papildomam – perpus mažiau. Jeigu naudosite daigų sodinimo metu, tuomet į kiekvieną duobutę įberkite maždaug 20–40 g žuvų miltų. Žinoma, šios normos tik orientacinės, tad geriausia vadovautis gamintojo siūlomomis normomis. 

Žuvų miltai kaip trąša

Kuo žuvų miltai naudingi augalams?

Žuvų miltai dažnai naudojami kaip trąšos, gerinančios augalų ir dirvožemio būklę. Šios trąšos svarbios tuo, kad jos lengvai įterpiamos į dirvą, o maistingąsias medžiagas išlaisvina palaipsniui, todėl augalai ilgesnį laiką būna aprūpinti maistu. Žuvų miltais aprūpinti augalai suteikia daug naudos, nes jie: 

  • stiprina dirvožemio mikrobų gyvenimą 
  • skatina gyvybingą šaknų vystymąsi 
  • padidėja žalioji augalo masė 
  • geriau vystosi žiedai ir vaisiai 
  • ankstyvuoju sezono laikotarpiu stiprina augalą 
  • padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, vandens sulaikymą ir aeraciją
  • didina augalų atsparumą kenkėjams ir ligoms 
  • yra gana universalaus panaudojimo, tad miltai yra rekomenduojamas visų rūšių lauko augalams: daržams, gėlynams, medžiams ir krūmams
  • yra organinės kilmės be sintetinių medžiagų, augimo stimuliatorių ar kitų priedų 

Žuvų kaulų miltai  

Galima atskirti dar vieną papildomą trąšų kategoriją – žuvų kaulų miltus – kurie gaminami iš žuvies ašakų. Pramonėje šios atliekos išdžiovinamos ir sumalamos, o gauti milteliai naudojami augalininkystėje. Tokiuose kaulų miltuose aptinkama daug kalcio ir fosforo, tad jų paskirtis augalams tręšti ypač naudinga tada, kai vengiama azoto pertekliaus. Dažniausiai tokių trąšų NPK santykis būna 5-13-18 arba 4-12-0. 

Žuvų kaulai

Kitos žuvų miltų panaudojimo sritys 

Nors sodininkystėje žuvų miltai yra neapsakomai gera trąša, visgi didžiausia šių medžiagų panaudojimo sritis yra gyvulininkystė ir pašarų gamyba. Baltymų turtingi miltai įeina į pašaro sudėtį, skirtų naminiams gyvūnėliams maitinti. Šiais miltais taip pat šeriami fermose auginami „gyventojai“ – kiaulės, paukščiai, žuvys. 

Šaltiniai 

  1. https://www.naturalgreenery.com/how-to-make-fish-fertilizer/
  2. https://www.epicgardening.com/fish-fertilizer/
  3. https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/soil-fertilizers/using-fish-emulsion.htm
  4. https://www.vle.lt/straipsnis/zuvu-miltai/
  5. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0956053X20303913

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Edita
Esu Edita, derlingas.lt straipsnių rašytoja. Visą vaikystę ir paauglystę augau miško apsuptyje, gamtos gėrybių ir savito jos žavesio sūkuryje. Neapsakoma meilė gamtai paskatino mane „krimsti“ biologijos bakalauro ir magistro mokslus, o laisvalaikio metu rinkti augalų egzempliorius asmeninio herbaro kolekcijai. Kai suaugau, minimalią gamtos imitaciją pradėjau kurti ir savo aplinkoje: nedidelis šiltnamis ir kelios lysvės su sodinukais darže, keli vaismedžiai sode ir daugybė vazonų su augalais kambaryje. Vaiko priežiūros atostogos atvėrė galimybę save realizuoti rašytojos vaidmenyje ir taip meilę gamtai perteikti plačiajai visuomenei. Tai nauja patirtis man pačiai, bet nuolatinis domėjimasis augalais, gyvūnais šį iššūkį padeda įveikti sklandžiai. Papildomai praeitos studentų mokslinės praktikos, apželdinimo kursai ir narystė „Herbologų draugijoje“ padėjo praplėsti požiūrį į gamtą ir pagilinti žinias. Suvokus, kad kiekvienas vabalėlis, kiekvienas augalo lapo centimetras ar išbarstytas grūdelis yra be galo svarbus visiems gamtos sutvėrimams, įskaitant ir žmogų, norisi šia mintimi dalintis su visais gamtos mylėtojais. Mano kaip rašytojos tikslas – bendradarbiaujant kartu su derlingas.lt komanda įdomiai pateikti patikrintą, išsamią informaciją besidomintiems sodininkams, gėlininkams, daržininkams ir kitiems gamtai prijaučiantiems skaitytojams. Siekiu suteikti informatyvius, poreikius patenkinančius straipsnius, tad kviečiu skirti laiko edukacijos valandėlei apie gamtos suteikiamus turtus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *