Agurkai yra auginami kone kiekviename darže ar sode – tai viena populiariausių ir tarsi privalomų daržovių. Nepaisant to, kad agurkai yra vienas mėgstamiausių ir lengvai derinamų daržovių su bet kokiu kitu maistu, agurkų nauda žmogaus sveikatai – didžiulė. Jeigu jums sėkmingai pavyko pasėti ir pasodinti agurkus atvirame grunte ar šiltnamyje, tai dar negarantuoja gausaus derliaus. Kuo ypatinga agurkų priežiūra ir kokios agurkų ligos gali užklupti, kaip jas įveikti, kad išgelbėtumėte agurkų derlių?Atsakymus rasite šiame straipsnyje.
Agurkų priežiūra: kaip rišti?
Kadangi agurkas yra liana, jis turi būti surištas. Tai padeda sutaupyti vietos, palengvinti derliaus rinkimą, taip pat užkirsti kelią tam tikrų ligų vystymuisi. Krūmus reikia pradėti rišti prie atramos, kai jie išleidžia 3-4 tikruosius lapus. Paprastai tai būna iš karto po agurkų sodinukų persodinimo į atvirą dirvą. Agurkus atviroje dirvoje reikėtų auginti dviem būdais: vertikaliai arba horizontaliai.
Yra keletas vertikalių agurkų auginimo būdų. Pavyzdžiui, galima auginti polietileniniuose maišuose ar nesandariose dėžėse ar statinėse. Norint rišti agurkus vertikaliai, lysvės galuose įkasamos 2 galingos, vertikalios atramos ir tarp jų viršutinių taškų įtempiama viela. Nuo jos žemyn nuleidžiamos virvės, kuriomis agurkai galės savo ūsais lipti į viršų. Augalas rišamas tokia kilpa, kuri neužveržtų stiebo jam augant.
Rišant horizontaliu metodu eilės pabaigoje ir pradžioje reikia įrengti apie 2 metrų aukštį siekiančias kolonas. Tarp jų reikia įtempti kelias vielos ar virvės eiles, kurios turi būti labai tvirtos, nes už jų kabinsis agurkų ūsai ir augs.
Agurkų rišimo variantų galima sugalvoti ir kitokių. Kaip, pavyzdžiui, pastatyti A formos groteles, kuriomis agurkai sėkmingai lips į viršų, o jų subrandinti vaisiai kabos ir juos bus labai patogu skinti. Geri visi rišimo būdai, kurie leidžia agurkams lipti, o ne gulėti ant žemės.
Agurkų genėjimas
Agurkai paprastai būna linkę labai šakotis. Tačiau, norint sustiprinti jų šaknų sistemą ir užauginti didesnį bei kokybiškesnį derlių, reikia nevengti agurkų genėjimo. Be to, palikta gausi lapų tankmė, ypatingai jei agurkai auginami šiltnamyje, didina ligų atsiradimą. Geriausia palikti augti 2-3 atšakas nuo pagrindinio stiebo ir jas puoselėti.
Agurkų tręšimas
Kad krūmai būtų sveiki, o vaisiai dideli, juos reikės reguliariai patręšti. Per vieną sezoną agurkus reikėtų tręšti vidutiniškai 6–8 kartus. Pirmą kartą augalai tręšiami po žydėjimo. Tarp vėlesnių tręšimų reikia daryti 14 dienų pertrauką.
Agurkai gerai reaguoja į natūralias trąšas, pavyzdžiui, dilgėlių raugą, kuris skiedžiamas su vandeniu santykiu 1:10 arba paukščių išmatomis santykiu 1:25. Tręšimas atliekamas po laistymo. Svarbu, kad trąšos nepatektų ant ūglių ar lapijos. Stipriai atvėsus orams tręšti nereikėtų, nes žemoje temperatūroje agurkai nepasisavina maistinių medžiagų.
Agurkų kenkėjai
Agurkus gali paveikti įvairios ligos, o ant krūmų mielai įsikuria įvairūs kenkėjai. Netinkamai prižiūrint agurkus, juos gali apnikti šios ligos: antracnozė, bakteriozė, askochitozė, verticilija, miltligė (tikroji ir netikra), juodoji kojelė, juodasis pelėsis, pilkasis puvinys, rudos dėmės bei žiedinė mozaika.
Ant agurkų taip pat gali apsigyventi ir kenkėjai: amarai, tulžies nematodai, kaušeliai, tabako tripsai, voratinklinės erkės ar vielinės kirmėlės. Daug žalos agurkams gali padaryti ir paprasti šliužai.
Norint atsikratyti ligų ar kenkėjų, kurie paveikia daržovių derlių, nerekomenduojama naudoti cheminių priemonių, ypač formuojantis ir vystantis vaisiams. Yra nemažai liaudies receptų, kurie jau labai seniai naudojami agurkams gydyti.
Agurkų ligos
Agurkų ligos dažniausiai agurkus užpuola kaip tik vaisių mezgimo arba derliaus piko metu. Taip dažnai netenkama didelės dalies agurkų derliaus. Tai ne tik liūdina – juk tiek darbo ir priežiūros įdėta, tačiau ir yra finansiškai nuostolinga. Ypač jeigu ūkis yra didesnis ir auginama ne tik sau, tačiau dalis parduodama.
Agurkai yra jautrūs daugeliui ligų, tačiau daugumos jų galima nesunkiai išvengti. Tereikia žinoti, kaip prižiūrėti agurkus, kad nepultų ligos ir laiku pastebėti bei šalinti sergančius.
Agurkų miltligė
Agurkų miltligė – bene, dažniausiai pasitaikanti agurkų liga, kuri gana lengvai atpažįstama iš baltų, tarsi miltuotų apnašų ant agurkų lapų. Pradžioje liga apima tik viršutinę lapų pusę, tačiau ligai progresuojant pereina į apatinę, plečiasi ant stiebų. Miltligei smarkiai išplitus, augalai žūva.
Palankios sąlygos miltligei plistis:
- per tankiai auginami agurkai;
- šviesos trūkumas;
- vidutinė temperatūra, drėgmė nebūtina;
- azoto trąšų perteklius.
Miltligės išvengti padeda:
- atsparių veislių auginimas;
- susirgusių augalų ar jų dalių šalinimas ir naikinimas;
- tinkama dirvos ir šiltnamio dezinfekcija;
- saikingas trąšų naudojimas;
- pastebėjus pirmus miltligės požymius, purkšti fungicidais.
Netikroji agurkų miltligė – peronosporozė
Agurkų peronosporozė kitaip vadinama netikrąja agurkų miltlige. Tai dar viena grybelinė agurkų liga, plintanti pagrinde ant lapų, tačiau progresuodama gali pažeisti ir stiebus. Liga atpažįstama iš šviesiai rusvų dėmių, kurios vėliau nuruduoja. Dėmės kampuotos formos. Vėliau, dėmėms susiliejus, lapai nudžiūsta, agurkai vaisių nebeaugina.
Palankios sąlygos netikrajai agurkų miltligei plisti:
- drėgmė, išsilaikanti ant lapų 6–12 valandų: gausi rasa, ilgi rūkai, vėsios ir drėgnos naktys;
- prastai vėdinamas šiltnamis;
- agurkai, auginami arti vandens telkinių.
Peronosporozės išvengti padeda:
- atsparių veislių auginimas;
- grybo sporos nežiemoja, todėl rotacija neturi reikšmės ligos plitimui;
- pastebėjus ligos požymius, reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti užkrėstas augalo dalis;
- laiku purkšti fungicidais.
Agurkų kladosporiozė
Kladosporiozė – tai grybelinė liga, dėl kurios gali žūti visas derlius. Ji taip pat vadinama alyvuogių dėmėtlige. Kladosporozė pažeidžia visą antžeminę augalo dalį. Liga prasideda pavienėmis mažomis, šviesiai pilkomis dėmelėmis, kurios netrukus tampa alyvuogių spalvos ir yra apjuostos šviesiu apvadu. Išdžiūvusioje dėmėje kitoje lapų pusėje atsiranda voratinkliai. Ant stiebo užkratas matomas kaip pailgos dėmės, o ant vaisių – kaip alyvuogių spalvos danga.
Sergantiems vaisiams būdingi įdubimai ir aliejingumas. Ligai progresuojant vaisių minkštimas pradeda pūti. Liga pirmiausia pažeidžia apatinius vaisius, o vėliau pamažu pereina į viršutinius. Be agurkų, kladosporiozė taip pat gali pasireikšti ant paprikų ir pomidorų, bulvių, morkų ir uogų.
Pasak daržininkų, agurkus ir paprikas, užsikrėtusias kladosporioze, reikia gydyti ankstyvoje stadijoje. Liaudiškos kovos su grybine infekcija priemonės nėra labai veiksmingomis, todėl dažnai naudojamos kaip prevencija. Galima į 1000 ml pieno įlašinti 3-4 lašus jodo ir užplikyti 10 litrų verdančio vandens. Tirpalą ataušinus kladosporiozę galima kontroliuoti purškiant apatinį augalų lapų sluoksnį. Gydymą reikėtų pakartoti po 10 dienų.
Agurkų fuzariozinis vytulys
Tai labai klastinga agurkų liga, nes jos simptomai pasireiškia, kai agurkų šaknys ir audiniai jau būna užkrėsti. Pagrindinis ligos požymis – agurkai auga lėčiau nei kiti vienu metu sodinti. Taip pat galima pastebėti lapų apvytimą dienos viduryje. Vėliau jie vėl atsigauna.
Deja, liga labai užkrečiama ir ne visada pasiduoda gydymui, todėl geriausia susirgusį augalą iškasti su visomis žemėmis ir sunaikinti.
Fuziarozinio vytulio išvengti padeda:
- atsparių veislių pasirinkimas;
- tinkama sėjomaina;
- dezinfekcija;
- užkrėsto augalo pašalinimas ir sunaikinimas;
- biologinių bei naminių priemonių ligai gydyti naudojimas.
Agurkų pilkasis (kekerinis) puvinys
Kekerinis agurkų puvinys – itin pavojinga grybelinė liga, galinti pažeisti praktiškai visas agurko dalis. Pagrindiniai ligos simptomai:
- vaisių užuomazgos suminkštėja ir pasidengia pilkomis apnašomis;
- ant lapų atsiranda rusvų netaisyklingų dėmių;
- stiebas suminkštėja ir apsitraukia apnašomis.
Pilkasis agurkų puvinys vystosi šiltnamiuose, kai juose būna pernelyg vėsu ir per drėgna. Todėl reikėtų palaikyti optimalią temperatūrą (nemažiau nei +25 °C) ir drėgmę (nedaugiau nei 90 proc.).
Kekerinio puvinio išvengti padeda:
- šiltnamių vėdinimas;
- temperatūra ne mažesnė nei +18 °C;
- drėgmė neviršijanti 90 proc.;
- susirgusias augalo dalis šalinti ir naikinti nedelsiant;
- purškimas fungicidais.
Agurkų baltasis (sklerotinis) puvinys
Baltasis agurkų puvinys labiausiai pastebimas ant stiebų bei vaisių. Pūvanti augalo dalis suminkštėja, pavandenija, apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Esant slaptai ligos formai, agurkas tiesiog nuvysta ir sudžiūsta.
Ligai plisti palankios sąlygos:
- vėsus ir drėgnas oras šiltnamyje;
- per tankiai augantys augalai.
Išvengti baltojo agurkų puvinio padeda:
- šiltnamio vėdinimas;
- tinkami tarpai tarp agurkų;
- pažeistos dalies pašalinimas ir sunaikinimas;
- vengti laistyti agurkų lapus.
Agurkų šaknų puvinys
Šaknų puviniu dažniausiai suserga šiltnamiuose auginami agurkai. Tai gana klastinga liga, nes grybas pažeidžia augalo šaknis, tačiau simptomų pradžioje nematyti. Kai pasireiškia aiškūs ligos požymiai, gydyti ją dažniausiai jau būna per vėlu ir visas augalas būna žuvęs.
Agurkų šaknų puvinį galima atpažinti iš to, kad mažėja augalo masė, lapai atrodo apvytę. Ligai progresuojant, lapai vysta, virsta į šalis, netenka spalvos. Augalas žūsta.
Išvengti agurkų šaknų puvinio padeda:
- tinkama dirvožemio dezinfekcija;
- tinkama drėgmė šiltnamyje (iki 75 proc.);
- pažeistų krūmų pašalinimas su visa žeme, o likusių apdorojimas cheminėmis priemonėmis;
- saikingas laistymas.
Agurkų dėmėtoji mozaika
Agurkų mozaika yra virusinė liga, dažniausiai platinama amarų. Ji pasireiškia šviesiai gelsvomis, vėliau gelstančiomis ir ruduojančiomis dėmėmis.
Užkirsti agurkų mozaikai kelią yra gana sudėtinga, nes liga platinama mechaniniu būdu. Taip pat neaišku kaip virusas žiemoja. Priemonių ligai gydyti nėra.
Pagrindinė apsaugos nuo mozaikos priemonės
- amarų naikinimas;
- profilaktinis agurkų purškimas imunitetui stiprinti;
- sveikų sėklų pasirinkimas;
- tinkama šiltnamio ir sodo įrankių dezinfekcija.
Kodėl agurkai gali susirgti
Auginti agurkus nėra labai lengva. Šis augalas reikalauja priežiūros. Netinkama jų priežiūra gali sąlygoti anksčiau aprašytų agurkų ligų atsiradimą:
- nesubalansuotas laistymas (drėgmės trūkumas ar jo perteklius);
- per daug azoto trąšų;
- netinkama sėjomaina;
- magnio ir kalio trūkumas;
- laistoma iš viršaus, ant lapų;
- laistoma šaltu vandeniu;
- užkrėstas gruntas ar įrankiai;
- neišgenėti ūgliai, labai tanki lapija.
Liaudies priemonės agurkų gydymui
Liaudies gydymo priemonės turi tikrai daug pranašumų, palyginti su cheminiais preparatais:
- jos yra ekologiškos;
- prieinamos kiekvienam;
- pigios;
- lengvai paruošiamos.
Tačiau yra ir trūkumų:
- natūralias gydymo priemones reikia naudoti visą sezoną;
- gana ilgas užpilų paruošimo laikas.
Agurkai yra gana jautrūs grybelinėms, virusinėms, bakterinėms ligoms. Gydymas liaudiškais metodais atliekamas priklausomai nuo pažeidimo tipo.
Mišinys jodo pagrindu – kovai su grybelinėmis ligomis
Jodo paprastai yra kiekvienuose namuose. Jis taip pat gali būti naudojamas darže, kovai su grybelinėmis ir virusinėmis daržovių ligomis, taip pat jų profilaktikai. Jodas, kaip žinia, turi antiseptinį ir priešuždegiminį poveikį. Augalams apdoroti ruošiami mišiniai su jodu – pieno, išrūgų arba vandens pagrindu.
Mišinio iš pieno arba išrūgų paruošimas: 1 litras pieno arba išrūgų, 8 litrai vandens, 10 lašų jodo. Augalų lapai ir viršūnės tepami kas dvi savaites, pradedant nuo antrojo lapo atsiradimo. Procedūra atliekama visą agurkų auginimo sezoną.
Siekiant išvengti puvimo, agurkų krūmus būtina apdoroti jodo tirpalu: 10 miligramų 1 kibirui vandens. Šiuo tirpalu padengiami apatiniai agurkų stiebai, apie 10 cm nuo žemės.
Pelenai – dirvožemiui deoksiduoti
Medžio pelenai ypač naudingi rūgščiose dirvose. Jie naudojamas dirvožemiui deoksiduoti. Pelenai, prisotinti kalio, magnio, kalcio, ne tik gydo, maitina augalus, bet ir stiprina jų imuninę sistemą. Pelenai įterpiami į dirvą sukasant. 1 kv. m žemės – 500 g medžio pelenų.
Auginat agurkus pelenai naudojami kovojant su miltlige ir amarais.
- Jei agurkus užpuola amarai, jų lapai apibarstomi sausais pelenais.
- Miltligės profilaktikai naudojamas tirpalas vandens pagrindu: 1 puodelis pelenų, 8 litrai vandens. Apipurkškite lapus, stiebus ir palaistykite žemę aplink augalus. Procedūrą reikia atlikti kas dvi savaites.
Česnako tirpalas – grybelinėms ir virusinėms agurkų ligoms gydyti
Nuo seno žinoma, kad česnakas turi antibakterinių ir antivirusinių savybių. Jis naudojamas liaudies medicinoje, o taip pat ir žemės ūkyje augalams gydyti nuo grybelinių ir virusinių ligų.
Česnako tirpalo paruošimas: 100 g susmulkinto česnako užpilama 1 litru vandens ir paliekama savaitei pastovėti. Po to tirpalas atskiedžiamas 8 litrais vandens. Tokiu česnakų tirpalu agurkai profilaktiškai iš visų pusių apdorojami 3-4 kartus per sezoną.
Išrūgų receptai agurkų ligoms gydyti
Išrūgos turi daug pieno rūgščių. Jos naudojamos mišiniams ruošti ir agurkams gydyti nuo grybelinių ligų. Išrūgos skiedžiamos su vandeniu santykiu: 1 litras išrūgų, 8 litrai vandens. Agurkai tokiu tirpalu apipurškiami kiekvieną savaitę.
Norėdami gauti dar geresnį efektą, į išrūgų ir vandens mišinį įlašinkite 10 lašų briliantinės žalumos ir 1 valgomąjį šaukštą skysto muilo. Tris kartus per sezoną šį tirpalą gerai būtų praturtinti vandenilio peroksidu: 1 valgomasis šaukštas, 1 litrui tirpalo.
Briliantinė žaluma nuo agurkų ligų
Gana veiksmingas liaudies metodas, padedantis padidinti agurkų atsparumą įvairioms ligoms – briliantinė žaluma arba jodas sumaišytas su vandeniu santykiu 1:2. Juo padengiami apatiniai agurkų stiebai apie 10 cm nuo žemės. Jei toks stiebų apdorojimas bus atliktas laiku, krūmų tikrai nebereikės purkšti fungicidais.
Tirpalas, kuris padės apsiginti nuo ligų, bet ir pamaitins augalus: 1 litras vandens, 5 lašai briliantinės žalumos.
Sodos ir jodo tirpalas agurkams gydyti
Soda su jodu sėkmingai užmuša amarus. Jei agurkų lapai tapo blyškios spalvos, greičiausiai, amarai bus apsigyvenę kitoje lapų pusėje. Lapus galima apipurkšti sodos su jodu tirpalu: 1 l vandens, 1 valgomasis šaukštas sodos, 5 lašai jodo. Apdorojimas šiuo tirpalu atliekamas tik esant būtinybei. Jis nenaudojamas profilaktikai.
Pabaigai
Gydydami agurkus liaudiškomis priemonėmis, tokiomis kaip jodas, išrūgos, pelenai gausite aplinkai nekenksmingą ir saugų sveikatai produktą. Nuolat stebėdami savo augalus ir augindami juos pagal pateiktas rekomendacijas, užsiauginsite puikų agurkų derlių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.