Skip to content

Agurkai: priežiūra, ligos ir jų gydymas

Agurkų ligos
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Agurkai yra auginami kone kiekviename darže ar sode – tai viena populiariausių ir tarsi privalomų daržovių. Nepaisant to, kad agurkai yra vienas mėgstamiausių ir lengvai derinamų daržovių su bet kokiu kitu maistu, agurkų nauda žmogaus sveikatai – didžiulė. Jeigu jums sėkmingai pavyko pasėti ir pasodinti agurkus atvirame grunte ar šiltnamyje, tai dar negarantuoja gausaus derliaus. Agurkai reikalauja ir tolimesnės priežiūros, tad apie ją ir rašome toliau šiame straipsnyje.

Kaip rišti agurkus

Kadangi agurkas yra liana, jis turi būti surištas. Tai padeda sutaupyti vietos, palengvinti derliaus rinkimą, taip pat užkirsti kelią tam tikrų ligų vystymuisi. Krūmus reikia pradėti rišti prie atramos, kai jie išleidžia 3-4 tikruosius lapus. Paprastai tai būna iš karto po agurkų sodinukų persodinimo į atvirą dirvą. Agurkus atviroje dirvoje reikėtų auginti dviem būdais: vertikaliai arba horizontaliai.

Yra keletas vertikalių agurkų auginimo būdų. Pavyzdžiui, galima auginti polietileniniuose maišuose ar nesandariose dėžėse ar statinėse. Norint rišti agurkus vertikaliai, lysvės galuose įkasamos 2 galingos, vertikalios atramos ir tarp jų viršutinių taškų įtempiama viela. Nuo jos žemyn nuleidžiamos virvės, kuriomis agurkai galės savo ūsais lipti į viršų. Augalas rišamas tokia kilpa, kuri neužveržtų stiebo jam augant.

Rišant horizontaliu metodu eilės pabaigoje ir pradžioje reikia įrengti apie 2 metrų aukštį siekiančias kolonas. Tarp jų reikia įtempti kelias vielos ar virvės eiles, kurios turi būti labai tvirtos, nes už jų kabinsis agurkų ūsai ir augs.

Agurkų rišimo variantų galima sugalvoti ir kitokių. Kaip, pavyzdžiui, pastatyti A formos groteles, kuriomis agurkai sėkmingai lips į viršų, o jų subrandinti vaisiai kabos ir juos bus labai patogu skinti. Geri visi rišimo būdai, kurie leidžia agurkams lipti, o ne gulėti ant žemės.

Agurkų rišimas

Agurkų genėjimas

Agurkai paprastai būna linkę labai šakotis. Tačiau, norint sustiprinti jų šaknų sistemą ir užauginti didesnį bei kokybiškesnį derlių, reikia nevengti agurkų genėjimo. Be to, palikta gausi lapų tankmė, ypatingai jei agurkai auginami šiltnamyje, didina ligų atsiradimą. Geriausia palikti augti 2-3 atšakas nuo pagrindinio stiebo ir jas puoselėti.

Agurkų tręšimas

Kad krūmai būtų sveiki, o vaisiai dideli, juos reikės reguliariai patręšti. Per vieną sezoną agurkus reikėtų tręšti vidutiniškai 6–8 kartus. Pirmą kartą augalai tręšiami po žydėjimo. Tarp vėlesnių tręšimų reikia daryti 14 dienų pertrauką.

Agurkai gerai reaguoja į natūralias trąšas, pavyzdžiui, dilgėlių raugą, kuris skiedžiamas su vandeniu santykiu 1:10 arba paukščių išmatomis santykiu 1:25. Tręšimas atliekamas po laistymo. Svarbu, kad trąšos nepatektų ant ūglių ar lapijos. Stipriai atvėsus orams tręšti nereikėtų, nes žemoje temperatūroje agurkai nepasisavina maistinių medžiagų.

Agurkų genėjimas, tręšimas, laistymas

Agurkų kenkėjai

Agurkus gali paveikti įvairios ligos, o ant krūmų mielai įsikuria įvairūs kenkėjai. Netinkamai prižiūrint agurkus, juos gali apnikti šios ligos: antracnozė, bakteriozė, askochitozė, verticilija, miltligė (tikroji ir netikra), juodoji kojelė, juodasis pelėsis, pilkasis puvinys, rudos dėmės bei žiedinė mozaika.

Ant agurkų taip pat gali apsigyventi ir kenkėjai: amarai, tulžies nematodai, kaušeliai, tabako tripsai, voratinklinės erkės ar vielinės kirmėlės. Daug žalos agurkams gali padaryti ir paprasti šliužai.

Norint atsikratyti ligų ar kenkėjų, kurie paveikia daržovių derlių, nerekomenduojama naudoti cheminių priemonių, ypač formuojantis ir vystantis vaisiams. Yra nemažai liaudies receptų, kurie jau labai seniai naudojami agurkams gydyti.

Agurkų ligos

Augindami agurkus, daržininkai dažnai susiduria su lapų pageltimo, vytimo ar vaisių sukimosi problemomis. Tai agurkų ligų požymiai. Jei nekreipsite dėmesio į šiuos simptomus, kils pavojus visiškai prarasti derlių. Agurkų gydymas nuo ligų liaudiškomis priemonėmis yra veiksmingas ir saugus gydymo metodas. Padėti augalui galima tik teisingai nustačius diagnozę.

Agurkų miltligė

Agurkų miltligė

Baltos apnašos ant agurkų lapų rodo grybelinę ligą – miltligę. Liga pažeidžia ir lapus, ir vaisius. Šią ligą sukelia grybai, kurie gyvena ant augalų – daržovių, javų, vaismedžių, uogakrūmių, kitų sodo augalų ir net gi kambarinių gėlių. Todėl beveik visiems jūsų sklypo augalams gresia pavojus. Liga dažniausiai pažeidžia lapus ir jaunus ūglius, tačiau taip pat gali paveikti ir vaisius. Augalas gali žūti per trumpą laiką.

Idealios sąlygos šiai ligai vystytis yra staigūs orų pokyčiai, kai karštis ir sausra kaitaliojasi su vėsa ir drėgme. Azoto trąšų perteklius taip pat gali prisidėti prie užsikrėtimo, nes jis silpnina augalų imunitetą.

Miltligė  pirmiausia pasirodo ant lapų ir jaunų stiebų kaip baltas apnašas, o sporoms subrendus susidaro tamsiai rudi taškeliai. Liga plinta iš apačios į viršų: pirmiausia pažeidžia prie žemės esančias augalo dalis ir palaipsniui pereina į viršūnę. Pažeisti lapai tampa juodi, susisuka ir žūsta. Stiebai tampa kreivi ir nudžiūsta. Dėl miltligės ligoti vaisiai supūva arba sutrūkinėja ir nukrenta. Taip liga apima ir augalus, ir derlių.

Miltligei nepalankios sąlygos – karštas ir sausas oras.

Agurkų peronosporozė

Agurkų peronosporozė

Ši grybelinė liga turi dar vieną pavadinimą – „netikroji miltligė”. Netikrąją miltligę sukelia Peronosporaceae šeimos grybai. Nuo šių grybų pavadinimo ir kilo ligos pavadinimas – peronosporozė. Ji atsiranda esant nuolatinei drėgmei, žemai nakties ir aukštai dienos temperatūrai.

Jeigu agurkų lapai pasidengia šviesiai geltonomis mažomis dėmėmis – tai peronosporozės požymis. Lapai palaipsniui pakeičia spalvą, galiausiai nudžiūsta kartu su visa atauga. Pradinėje ligos stadijoje, kai pasirodo pirmieji sergantys lapai, pašalinkite juos, jei įmanoma – sudeginkite. Šiame etape dar galima augalus purkšti biopreparatais. Jeigu pažeistų lapų jau yra daug (pvz. keliolika), gydyti biopreparatais per vėlu.

Agurkų ligos ir jų gydymas. Agurkų kladosporiozė
Agurkų kladosporiozė

Agurkų kladosporiozė

Kladosporiozė – tai grybelinė liga, dėl kurios gali žūti visas derlius. Ji taip pat vadinama alyvuogių dėmėtlige. Kladosporozė pažeidžia visą antžeminę augalo dalį. Liga prasideda pavienėmis mažomis, šviesiai pilkomis dėmelėmis, kurios netrukus tampa alyvuogių spalvos ir yra apjuostos šviesiu apvadu. Išdžiūvusioje dėmėje kitoje lapų pusėje atsiranda voratinkliai. Ant stiebo užkratas matomas kaip pailgos dėmės, o ant vaisių – kaip alyvuogių spalvos danga.

Sergantiems vaisiams būdingi įdubimai ir aliejingumas. Ligai progresuojant vaisių minkštimas pradeda pūti. Liga pirmiausia pažeidžia apatinius vaisius, o vėliau pamažu pereina į viršutinius. Be agurkų, kladosporiozė taip pat gali pasireikšti ant paprikų ir pomidorų, bulvių, morkų ir uogų.

Pasak daržininkų, agurkus ir paprikas, užsikrėtusias kladosporioze, reikia gydyti ankstyvoje stadijoje. Liaudiškos kovos su grybine infekcija priemonės nėra labai veiksmingomis, todėl dažnai naudojamos kaip prevencija. Galima į 1000 ml pieno įlašinti 3-4 lašus jodo ir užplikyti 10 litrų verdančio vandens. Tirpalą ataušinus kladosporiozę galima kontroliuoti purškiant apatinį augalų lapų sluoksnį. Gydymą reikėtų pakartoti po 10 dienų.

Agurkų fuzariozinis bakterinis vytulys
Agurkų fuzariozinis vytulys

Agurkų fuzariozinis vytulys

Ši liga labai klastinga. Ji pasireiškia, kai agurkų šaknys ir audiniai jau būna užkrėsti, nes požymiai infekcijos pradžioje yra nepastebimi. Išoriškai krūmai atrodo sveiki, nors užkrėtimas jau seniai įvykęs. Turėtumėte sunerimti, jei kuris nors augalas pradeda atsilikti nuo kitų tos pačios rūšies augalų. Tai gali būti užsikrėtimo fuzarioze požymis.

Agurkams sergant šia liga dažnai galima pastebėti apvytusius lapus. Jie nuvysta dienos viduryje, o vėliau gali vėl atgyti.

Agurkų fuzariozinis vytulys yra labai užkrečiamas, todėl geriausia užkrėstą augalą pašalinti. Visą krūmą reikėtų iškasti su grumsteliu žemės ir išmeti kuo toliau nuo šiltnamio ar daržo.

Gydymui galima pasigaminti pieno, jodo ir ūkiško muilo tirpalą. Sumaišykite 30 lašų jodo ir 50 g tarkuoto ūkiško muilo stiklinėje pieno. Šiuo tirpalu apdorokite sergančių agurkų stiebus.

Gydymui taip pat galima naudoti ir biopreparatus. Jų galima įsigyti sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse. Šie vaistai vartojami ligos prevencijai, gydymui ar kontrolei ankstyvose stadijose. Jei krūmas labai užkrėstas, jie vargu ar padės, tačiau gali būti naudingi ankstyvosiose stadijose. Juos reikia naudoti griežtai laikantis naudojimo instrukcijų. Biologinių preparatų pranašumas prieš cheminius yra tas, kad jie nekenksmingi žmonėms ir augalams.

Agurkų pilkasis pelėsis
Agurkų pilkasis pelėsis (Nuotr. https://vplate.ru/ogurcy/vyrashchivanie/kornevaya-gnil/)

Agurkų pilkasis pelėsis

Ši liga daugiausia vystosi ten, kur yra palankios šiltnamio sąlygos. Grybas įsikuria ant žiedų, lapų, stiebų ir vaisių. Puvinys dažniausiai vystosi ant nusilpusių augalų – pradeda nuo apatinių sudžiūvusių lapų ir pereina į stiebą. Ant ūglių atsiranda sausų rusvų dėmių. Ilgainiui visas augalo paviršius pasidaro gležnas ir purus, padengtas šviesiais plaukeliais. Tai naujų sporų šaltinis. Patekęs ant vaisiaus pilkasis pelėsis pradeda aktyviai plėstis.

Aptikę pilkojo puvinio požymių, nustokite agurkus tręšti ir laistyti, apžiūrėkite visus šiltnamyje esančius augalus ir nupjaukite užkrėstus vaisius ar lapus. Stipriai pažeistus augalus geriausia išrauti ir sudeginti. Ligos  plitimą galima sulėtinti sumažinus drėgmę šiltnamyje iki 80 % ir padidinus temperatūrą virš +25 °C.

Kovai su pilkuoju pelėsiu galima pasigaminti priemonių iš pieno produktų: 1 litras pieno ir 30 lašų jodo 10 litrų vandens arba 5 litrams pieno išrūgų 5 litrai vandens.

Patogiausia agurkus purkšti mišiniu su purkštuvu, ryte ir vakare, kai ant augalų nėra rasos. Priemonė turėtų būti naudojama 4-5 kartus kartą per savaitę. Pirmiausia purkškite dirvą aplink agurkus, tada pačius augalus nuo apačios į viršų.

Agurkų baltasis puvinys
Agurkų baltasis puvinys

Agurkų baltasis puvinys

Baltojo pu­vi­nio po­žy­miai ryškiausiai matomi ant agur­kų stie­bų ir vai­sių. Pū­van­ti au­ga­lo da­lis su­minkštėja, pa­van­de­ni­ja, ap­si­trau­kia bal­ta, į va­tą pa­na­šia gry­bie­na. Iš gry­bie­nos su­si­for­muo­ja tam­sūs kū­ne­liai – skle­ro­čiai, kurie au­ga­lų lie­ka­no­se iš­si­lai­ko iki 2–3 me­tų. Agur­kai ga­li sirg­ti ir slap­ta puvinio for­ma. Tokiu atveju iš­orė­je gry­bie­nos ap­na­šo ne­bū­na, o ser­gan­tis au­ga­las nu­vys­ta ir su­džiū­sta.

Pastebėjus ligos užuomazgas pažeistas stiebo dalis reikia atsargiai išpjauti iki sveikų audinių, o pažeistas vietas aptepti kalkėmis, sutrintomis su medžio anglimi. Jei liga išplito, būtina pašalinti visas pažeistas augalo dalis arba net gi ir visą augalą. Naudinga sergančius augalus palaistyti tirpalu, pagamintu iš 10 l vandens, 10 g karbamido, 1 g cinko sulfato ir 1 g vario sulfato.

Agurkų šaknų puvinys

Agurkų šaknų puvinys taip pat yra grybelinė liga. Šaknų puvinį gali sukelti įvairūs grybai. Jie gyvena dirvožemyje, augalų liekanose, lapuose ir gali būti įnešti sodo įrankiais.

Jau aišku iš pavadinimo, kad šaknų puvinys pažeidžia ir ardo šaknis. Dėl to augalas gali žūti. Ligą nelengva atpažinti, kai tik ji prasideda. Nepatyręs augintojas gali pastebėti, kaip mažėja augalo masė. Lapai atrodo apvytę. Šaknų puvinys dažniausiai pasireiškia šiltnamiuose, nes ten grybelinėms ligoms labai palankios sąlygos. Dirvožemyje gyvenantys patogenai užkrečia augalus per mikropažeidimus, kurie galėjo atsirasti dėl persodinimo, purenimo ar neatsargaus tvarkymo.

Šiltnamiuose ir lauke auginami agurkai apdorojami maždaug vienodai. Reikėtų pažymėti, kad ligą galima kontroliuoti tik ankstyvosiose jos stadijose, vėliau tai yra nebeefektyvu. Pažeisti krūmai paprasčiausiai iškasami, o likusieji apdorojami. Tuo pačiu metu jie turėtų būti iškasti kartu su žemėmis apneštu šaknų kamuoliu, o vieta, kurioje jie augo, turėtų būti apdorota kalio permanganato tirpalu. Apdoroję sveikus krūmus, sumažinkite laistymo kiekį. Šiltnamiuose drėgmės kiekį taip pat reikėtų sumažinti iki 75 %.

Agurkų šaknų puvinys
Agurkų šaknų puvinys (Nuotr. https://vplate.ru/ogurcy/vyrashchivanie/kornevaya-gnil/)

Agurkų dėmėtoji mozaika

Mozaika yra liga, kurią sukelia virusas. Jis yra mikroskopinio dydžio, todėl gali prasiskverbti pro bet kokius bakterinius filtrus. Virusas gali ilgai išlikti plote, o aktyvus tampa atsiradus palankiems aplinkos veiksniams.

Vienas iš ligos požymių yra ligos pernešėjo buvimas, kurio vaidmenį dažniausiai atlieka amarai. Daugiausia dėl jų mozaika plinta šiltnamių ir atviro grunto sąlygomis.

Be amarų ir kitų vabzdžių, virusą gali pernešti:

  • užkrėstos agurkų sėklos;
  • nešvarūs sodo ir daržo įrankiai;
  • piktžolės;
  • ankstesnio derliaus augalų liekanos;
  • vėjas;
  • užterštas dirvožemis.

Agurkų sodinukų neįmanoma išgydyti nuo šios ligos. Biopreparatai ir liaudiškos priemonės gali tik sustabdyti ligą, todėl svarbu ją anksti diagnozuoti ir laiku imtis veiksmų. Rekomenduojama pažeistus lapus ir ūglius nupjauti ir sudeginti, kai tik pasirodo pirmieji ligos simptomai. Proceso metu naudojami įrankiai ir pirštinės turi būti kruopščiai dezinfekuojami.

Kodėl agurkai gali susirgti

Auginti agurkus nėra labai lengva. Šis augalas reikalauja priežiūros. Netinkama jų priežiūra gali sąlygoti anksčiau aprašytų agurkų ligų atsiradimą:

  • nesubalansuotas laistymas (drėgmės trūkumas ar jo perteklius);
  • per daug azoto trąšų;
  • netinkama sėjomaina;
  • magnio ir kalio trūkumas;
  • laistoma iš viršaus, ant lapų;
  • laistoma šaltu vandeniu;
  • užkrėstas gruntas ar įrankiai;
  • neišgenėti ūgliai, labai tanki lapija.

Liaudies priemonės agurkų gydymui

Liaudies gydymo priemonės turi tikrai daug pranašumų, palyginti su cheminiais preparatais:

  • jos yra ekologiškos;
  • prieinamos kiekvienam;
  • pigios;
  • lengvai paruošiamos.

Tačiau yra ir trūkumų:

  • natūralias gydymo priemones reikia naudoti visą sezoną;
  • gana ilgas užpilų paruošimo laikas.

Agurkai yra gana jautrūs grybelinėms, virusinėms, bakterinėms ligoms. Gydymas liaudiškais metodais atliekamas priklausomai nuo pažeidimo tipo.

Agurkų ligų gydymas jodu, pelenais, česnakais, išrūgomis, briliantine žaluma, soda

Mišinys jodo pagrindu – kovai su grybelinėmis ligomis

Jodo paprastai yra kiekvienuose namuose. Jis taip pat gali būti naudojamas darže, kovai su grybelinėmis ir virusinėmis daržovių ligomis, taip pat jų profilaktikai. Jodas, kaip žinia, turi antiseptinį ir priešuždegiminį poveikį. Augalams apdoroti ruošiami mišiniai su jodu – pieno, išrūgų arba vandens pagrindu.

Mišinio iš pieno arba išrūgų paruošimas: 1 litras pieno arba išrūgų, 8 litrai vandens, 10 lašų jodo. Augalų lapai ir viršūnės tepami kas dvi savaites, pradedant nuo antrojo lapo atsiradimo. Procedūra atliekama visą agurkų auginimo sezoną.

Siekiant išvengti puvimo, agurkų krūmus būtina apdoroti jodo tirpalu: 10 miligramų 1 kibirui vandens. Šiuo tirpalu padengiami apatiniai agurkų stiebai, apie 10 cm nuo žemės.

Pelenai – dirvožemiui deoksiduoti

Medžio pelenai ypač naudingi rūgščiose dirvose. Jie naudojamas dirvožemiui deoksiduoti. Pelenai, prisotinti kalio, magnio, kalcio, ne tik gydo, maitina augalus, bet ir stiprina jų imuninę sistemą. Pelenai įterpiami į dirvą sukasant. 1 kv. m žemės – 500 g medžio pelenų.

Auginat agurkus pelenai naudojami kovojant su miltlige ir amarais.

  • Jei agurkus užpuola amarai, jų lapai apibarstomi sausais pelenais.
  • Miltligės profilaktikai naudojamas tirpalas vandens pagrindu: 1 puodelis pelenų, 8 litrai vandens. Apipurkškite lapus, stiebus ir palaistykite žemę aplink augalus. Procedūrą reikia atlikti kas dvi savaites.

Česnako tirpalas – grybelinėms ir virusinėms agurkų ligoms gydyti

Nuo seno žinoma, kad česnakas turi antibakterinių ir antivirusinių savybių. Jis naudojamas liaudies medicinoje, o taip pat ir žemės ūkyje augalams gydyti nuo grybelinių ir virusinių ligų.

Česnako tirpalo paruošimas: 100 g susmulkinto česnako užpilama 1 litru vandens ir paliekama savaitei pastovėti. Po to tirpalas atskiedžiamas 8 litrais vandens. Tokiu česnakų tirpalu agurkai profilaktiškai iš visų pusių apdorojami 3-4 kartus per sezoną.

Išrūgų receptai agurkų ligoms gydyti

Išrūgos turi daug pieno rūgščių. Jos naudojamos mišiniams ruošti ir agurkams gydyti nuo grybelinių ligų. Išrūgos skiedžiamos su vandeniu santykiu: 1 litras išrūgų, 8 litrai vandens. Agurkai tokiu tirpalu apipurškiami kiekvieną savaitę.

Norėdami gauti dar geresnį efektą, į išrūgų ir vandens mišinį įlašinkite 10 lašų briliantinės žalumos ir 1 valgomąjį šaukštą  skysto muilo. Tris kartus per sezoną šį tirpalą gerai būtų praturtinti vandenilio peroksidu: 1 valgomasis šaukštas, 1 litrui tirpalo.

Briliantinė žaluma nuo agurkų ligų

Gana veiksmingas liaudies metodas, padedantis padidinti agurkų atsparumą įvairioms ligoms – briliantinė žaluma arba jodas sumaišytas su vandeniu santykiu 1:2. Juo padengiami apatiniai agurkų stiebai apie 10 cm nuo žemės. Jei toks stiebų apdorojimas bus atliktas laiku, krūmų tikrai nebereikės purkšti fungicidais.

Tirpalas, kuris padės apsiginti nuo ligų, bet ir pamaitins augalus: 1 litras vandens, 5 lašai briliantinės žalumos.

Sodos ir jodo tirpalas agurkams gydyti

Soda su jodu sėkmingai užmuša amarus. Jei agurkų lapai tapo blyškios spalvos, greičiausiai, amarai bus apsigyvenę kitoje lapų pusėje. Lapus galima apipurkšti sodos su jodu tirpalu: 1 l vandens, 1 valgomasis šaukštas sodos, 5 lašai jodo. Apdorojimas šiuo tirpalu atliekamas tik esant būtinybei. Jis nenaudojamas profilaktikai.

Pabaigai

Gydydami agurkus liaudiškomis priemonėmis, tokiomis kaip jodas, išrūgos, pelenai gausite aplinkai nekenksmingą ir saugų sveikatai produktą. Nuolat stebėdami savo augalus ir augindami juos pagal pateiktas rekomendacijas, užsiauginsite puikų agurkų derlių.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex