Jeigu pritrūko idėjų gėlynui papuošti ir bitėms privilioti, tai puikiu kandidatu gali tapti kemeras. Nors šis augalas aptinkamas natūraliose Lietuvos buveinėse, tačiau dekoratyvios, aromatingos rūšys atkeliauja į gėlių darželius. O čia kemeras – tikras vabzdžių „numylėtinis“, priviliojantis visą pulką įvairiausių gyvių. Kadangi kemero auginimas ir priežiūra nesunkūs, tai toliau aptarsime šiuos pagrindinius „globos“ klausimus, susipažinsime su augalo biologija ir veislėmis, pasidomėsime jo nauda žmogui.
Kemeras – koks tai augalas?
Kemeras (Eupatorium) yra ne kas kitas, o astrinių augalų šeimos (Asteraceae) atstovas su daugiau 36–60 pasaulyje paplitusių žinomų rūšių. Daugiausia rūšių auga Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, o Europoje (ir Lietuvoje) natūraliai teauga viena rūšis – kanapinis kemeras (Eupatorium cannabinum). Tai žolinis daugiametis augalas, kurio aukštis gali siekti iki 170 cm, o sąžalyno plotis apie 50–100 cm. Jis atpažįstamas iš vasaros pabaigoje išsiskleidžiančių rausvai–purpurinių, netaisyklingų žiedynų; stačių, rausvo atspalvio ir plaukeliais apaugusio stiebo ir triskilčių ar penkiaskilčių (panašiai, kaip kanapių) dantytų lapų.
Lietuvoje šis augalas labai dažnai sutinkamas įvairiose šlapynėse (drėgni pakrūmiai, pakrantės, šlaitai), bet keletas rūšių auginama soduose ir gėlynuose. Šie augalai – ypatingi vabzdžių viliotojai, kurie traukia apdulkintojus, išskiria nektarą ir skleidžia malonų kvapą.
Kemero rūšys ir veislės
Be tradicinio kanapinio kemero, medelynai siūlo išsirinkti keletą kitų kemero rūšių ir veislių savo gėlynui. Kadangi po išsamių genetinių tyrimų, dauguma kemero rūšių priskiriami kitoms gentims, pastebėsite, kad Lietuvoje iš įpratimo paliekami seniau vartoti lotyniški pavadinimai. Na, bet gėlininkui tai turi mažai reikšmės.
Kemeras Eupatorium maculatum
Pagal naujausią klasifikaciją rūšis priskiriama Eutrochium maculatum. Tai yra viena dažniausiai siūlomų dekoratyvinių kemerų rūšių medelynuose, dažnai vadinamas dėmėtuoju. Veislės pasižymi didoku ūgiu (1,5–2,0 m), plačiai lancetiškais lapais, dėmėtais stiebais, tvirtesne struktūra. Parduodamos šios veislės:
- „Snowball“ yra baltais žiedais, užauga iki 1,6 m, o žydėjimo laikas apima rugpjūčio-rugsėjo mėnesius.
- „Lagg“ – tai žemaūgė veislė, nes užauga tik iki 1 metro aukščio. Augalas turi rožinius žiedus su alyviniu atspalviu bei tamsiai žalius lapus.
- „Phantom“ yra apie 80–110 cm aukčio ir 30–50 cm pločio augalas, kurio žiedai tamsiai rožiniai–purpuriniai skėtiškame žiedyne, o žydėjimo laikas apima liepos–rugsėjo mėnesius.
- „Album“ siekia net iki 200 cm aukščio ir maždaug iki 70 cm pločio. Jam būdingi dideli, balti žiedynai, kurie žydi liepą–rugpjūtį.
- „Glutball“ kemeras yra itin didžiuliais su tankiais žiedynais, kurių spalva ryškiai purpurinė, lapai tamsiai žali ant tamsiai bordo spalvos tvirtų stiebų. Jo aukštis siekia 1,6–1,8 m. Žydi įprastu laikotarpiu.
- „Riesenschirm“ auga iki 180 cm, turi ypatingai didelius, kvepiančius žiedynus, o žiedų spalva esti ryškiai alyviškai rožinė.
Kemeras Eupatorium dubium
Ši rūšis, dabar priskiriama Eutrochium dubium, yra sąlyginai žemaūgiai kemerai su siaurai lancetiškais lapais ir purpuriniais ar žaliais stiebais. Lietuvoje parduodamos kelios veislės:
- „Little Joe“, kuri siekia 1,3 m aukščio, turi alyviškai rožinius žiedus, tvirtus, tamsiai raudonus stiebus. Augalas žydi nuo rugpjūčio iki rugsėjo pabaigos.
- „Baby Joe“ yra kompaktiška, iki 1,6 m aukščio siekianti veislė, su gausiais rožiniais (alyviškai) žiedais, žaliais lapais ir žema augimo forma. Augalas taip pat žydi vasaros pabaigoje–rudens pradžioje.
Kemeras Eupatorium fistulosum
Dabar kemeras iš tikrųjų vadinamas Eutrochium fistulosum, o jam būdingi ypatingai didžiuliai ir tankūs žiedynai, tuščiaviduriai stiebai, didelis aukštis bei švelnesnės rožinės spalvos žiedai.
Rekomenduojamas video
- „Ivory Towers“ užauga iki 1,8–2 m, jo žiedai dramblio kaulo spalvos, žydintys VII–IX mėn.
- „Augustrubin“ veislė užauga apie 1,5 m aukščio, turi ryšiai purpuriškai rožinius žiedus, išsiskleidžiančius VIII–IX mėn. Augalo lapai žalios spalvos, išsidėstę ant tamsiai bordo spalvos tvirtų stiebų.
Kaip auginamas kemeras?
Priklausomai nuo to, kurią rūšį pasirinksite auginti savo gėlyne, šiek tiek varijuos kemerų auginimo sąlygos.
Vieta. Kemerai auginami pilnoje saulės šviesoje – taip jie parodo maksimalų potencialą, pasiekia būdingą aukštį ir gausiai žydi. Aukštosios kemerų veislės sodinamos gėlyno fone arba natūralistinio želdyno centre. Puikiai tinka prie vandens telkinių, lietaus sodų, natūralistinių pievų, didelių daugiamečių kompozicijų. Kemeras gražiai dera su miskantais, lendrūnais, rudeniniais astrais, ežiuolėmis, kraujažolėmis, šluotsmilgėmis, monardomis.
Dirva. Eupatorium fistulosum kemerams reikia šlapokos dirvos, o kitiems kemerams užteks vidutiniškai drėgnos, retkarčiais galinčios užmirkti. Optimalus dirvožemio pH 6,0–7,2 – augalai toleruoja silpnai rūgščią dirvą. Geriausia dirvos struktūra kemerams yra humusinga, struktūriškai puri, bet drėgmę laikanti dirva, o idealus variantas: priemolis su kompostu. Kemeras mėgsta vidutiniškai derlingą arba derlingą dirvą.
Sodinimas. Kemerus sodinti galima pavasarį (balandis–gegužė) arba ankstyvą rudenį (rugsėjis). Jei sodinate kelis individus, tarp jų palikite didokus atstumus, pavyzdžiui, aukštaūgėms rūšims – 80–100 cm, o klasikinėms ir žemaūgėms – 50–70 cm.
Kemerų priežiūra
Laistymas. Pirmais metais kemerai laistomi reguliariai, o jiems įsišaknijus – tik per sausras. Aukštieji kemerai netoleruoja ilgalaikės sausros, todėl jiems laistymas turi būti dažnesnis.
Mulčiavimas. Drėgmei palaikyti, piktžolėms slopinti rekomenduojama užpilti 5–7 cm komposto ar smulkintos žievės sluoksnio.
Tręšimas. Jeigu dirva skurdi, galima paberti ar užpilti lėto veikimo daugiametėms gėlėms skirtomis trąšomis, tačiau dažnesniu atveju pakaks pavasarį pamaitinti kompostu. Pertręšimas azotu kiek rizikingas, nes augalai tampa per aukšti ir išgula.
Genėjimas. Rudenį kemerus galima nupjauti iki žemės arba palikti per žiemą (estetiškai gražu ir naudinga vabzdžiams). Kitas galimas genėjimo laikas yra gegužės pabaiga. Tuomet augalai patrumpinami 1/3 aukščio, jie tampa žemesni, kompaktiškesni ir žydi šiek tiek vėliau.
Kemeras ir jo dauginimas
Siekiant iš augalo pasigaminti daugiau augaliukų, geriausia juos gausinti padalijant kerą. Sodininkai turėtų atrinkti stiprius, sveikus ūglius, kuriuos reikia atskirti nuo motininio augalo, užtikrinant, kad kiekviena nauja dalis turėtų pakankamai šaknų. Atsargiai atskirkite dalis ir nedelsdami persodinkite jas į drėgną dirvą, įkasdami jas į tą patį gylį, kuriame augalas augo anksčiau.
Kemero ligos bei kenkėjai
Ne visiškai atitinkančios augimo sąlygos kemerui gali kainuoti sveikatą ir užsikrėtimą ligomis bei kenkėjais. Dažniausiai pasitaikanti liga, ypač sausesnėse vietose ar tankiuose želdiniuose yra miltligė, pasireiškianti baltu apnašu ant lapų. Kiek rečiau augalai užsikrečia lapų dėmėtligėmis (septoriozė ar alternariozė), kurias lemia pernelyg didelė, ilgalaikė drėgmė ant lapų. Šaknų puviniai gali pasitaikyti kemerui augant sunkiose, užmirkstančiose dirvose.
Iš kenkėjų, „valgančių“ kemerų žaliąsias dalis galima paminėti sraiges ir šliužus, amarus, drugelių vikšrus, tripsus. Jeigu jie ir padaro žalos, tai dažniausiai tik jaunų daigelių stadijoje.
Dažniau susiduriama su augalo išgulimo problemomis (jos sprendžiamos atramomis) bei ilgalaikės sausros padariniais (lapų džiūvimas, kuriems išvengti reikia gausesnio laistymo).
Kemeras ir jo nauda
Vaistinis augalas. Kanapinis kemeras ilgą laiką naudotas kaip prakaitavimą skatinanti priemonė, vaistas kepenų ir tulžies veiklai skatinti bei peršalimo simptomams gydyti, viduriavimui stabdyti, kepenų ligoms gydyti. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad augalas nuodingas ir turi sudėtyje kancerogeninių pirolizidino alkaloidų, kurių vartojimas sukelia raumenų drebulį, silpnumą, vidurių užkietėjimas, o perdozavimas gali būti mirtinas.
Vilioja vabzdžius. Kemeras tikrai geras pasirinkimas bitininkystės ūkyje ar apskritai siekiant pritraukti vabzdžių įvairovę, nes jis yra labai geras nektaro šaltinis. Prie jo skrenda tiek įvairūs vabalai, tiek drugeliai, musės ir bitiniai vabzdžiai. Kadangi augalas žydi tada, kai dauguma vasarinių augalų jau baigia žydėti, tai padeda palaikyti bičių šeimų stiprumą prieš rudenį.
Dekoratyvumas. Kemerams negalėtume taikyti tradicinių dekoratyvumo bruožų, tačiau gėlynui jis duoda savotiško žavesio. Jo svarbiausi požymiai aukštis ir vertikali struktūra gėlynams suteikia natūralistinį „laukinės pievos“ efektą, ilgaamžį rudeninį žydėjimą bei dekoratyvias sėklų galvutes žiemą. Jie dera su dauguma kitų augalų, be to, nereikalauja daug priežiūros.
Šaltiniai:
- https://www.ballyrobertgardens.com/collections/august/products/eupatorium-maculatum-atropurpureum-group
- https://www.naturescape.co.uk/product/hemp-agrimony/
- https://www.picturethisai.com/care/Eupatorium_cannabinum.html
- https://pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Eupatorium+cannabinum
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.