Terakotos vazonai žiemą: kodėl jie skilinėja ir kaip to išvengti?

Nors terakotos vazonai vertinami dėl natūralumo, estetikos ir augalams palankios porėtos struktūros, būtent ši savybė žiemą tampa jų silpnąja vieta. Drėgmę sugerianti molio struktūra, temperatūrų svyravimai ir netinkamos laikymo sąlygos lemia tai, kad pavasarį sodininkai dažnai randa suskilinėjusius, sutrūkinėjusius ar mechaniškai pažeistus vazonus. Užšalimo–atšilimo ciklai, būdingi mūsų klimatui, palaipsniui silpnina net ir iš pažiūros tvirtą terakotą. Todėl kyla esminis klausimas: ar terakotos vazonų skilinėjimas žiemą yra neišvengiama problema, ar vis dėlto, tik netinkamos priežiūros pasekmė?

Kodėl terakotos vazonai skilinėja žiemą?

Terakotos vazonai gaminami iš natūralaus molio, kuris degimo metu išlieka porėtas. Būtent ši savybė augalams naudinga šiltuoju metų laiku, tačiau žiemą ji tampa pagrindiniu rizikos veiksniu. Per vazono sieneles ir dugną įsigerianti drėgmė šaltuoju sezonu užšąla, o vandeniui virstant ledu, jo tūris padidėja. Šis vidinis spaudimas palaipsniui silpnina vazono struktūrą ir sukelia mikroįtrūkimus, kurie laikui bėgant virsta matomais skilimais.

Ypač pažeidžiami tie terakotos vazonai, kuriuose vanduo kaupiasi vazono dugne. Nepakankamas drenažas, užsikimšusios drenažo angos ar paliktos lėkštelės sudaro sąlygas drėgmei užsilaikyti, todėl užšalimo metu spaudimas veikia ne tik sieneles, bet ir dugno zoną, dažniausią skilimų vietą. 

Svarbu atkreipti dėmesį ir į Lietuvos klimato ypatumus. Terakotos vazonams pavojingiausias ne pastovus šaltis, o dažni temperatūros svyravimai apie nulį laipsnių. Kadangi žiemos metu dažnai pasitaiko atlydžio momentai, lietūs ar šlapdriba, jie sudrėkina vazono paviršių ir vėliau, staigiai atšalus, drėgmė lieka įkalinta vazone. Tokie pakartotiniai ciklai, publicistiniuose tekstuose kartais įvardijami kaip „šalčio nuovargis“ (angl. freeze–thaw damage), lemia tai, kad medžiaga palaipsniui praranda mechaninį vientisumą, net jei vazonas iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai tvirtas.

Prie skilinėjimo prisideda ir terakotos vazono kokybė. Plonesni, iš žemesnės temperatūros deginto molio pagaminti vazonai sugeria daugiau vandens ir yra mažiau atsparūs šalčiui. Be to, ilgus metus naudojami terakotos vazonai jau gali turėti nematomų mikroįtrūkimų, kurie kiekvieną žiemą plečiasi, kol galiausiai tampa akivaizdūs.

Terakotos vazonų rūšys ir jų atsparumas šalčiui

Nors kasdienėje kalboje dažnai vartojamas ir sutinkamas vienas terminas – terakotos vazonai, iš tiesų jie nėra vienalytė kategorija. Skirtinga molio sudėtis, degimo temperatūra, sienelių storis ir paviršiaus apdorojimas lemia tai, kad vienos rūšies terakotos vazonai žiemos sąlygas pakelia gerokai lengviau, nei kitos. Todėl, vertindami terakotos vazonų atsparumą šalčiui, turėtume atsižvelgti ne tik į estetiką, bet ir technines jų savybes.

• Klasikiniai, neglazūruoti terakotos vazonai pasižymi itin porėta struktūra. Jie aktyviai sugeria drėgmę iš aplinkos ir substrato, todėl yra labiausiai pažeidžiami užšalimo–atšilimo ciklų. Tokie terakotos vazonai ypač tinka šiltajam sezonui, tačiau žiemą, palikti lauke be papildomos apsaugos, dažnai skyla jau po pirmųjų rimtesnių šalnų.
• Šiek tiek atsparesni yra storesni, iš aukštesnėje temperatūroje degto molio pagaminti terakotos vazonai. Jų struktūra tankesnė, todėl vandens absorbcija mažesnė, o mechaninis atsparumas didesnis. Vis dėlto svarbu suprasti, kad net ir kokybiškesni terakotos vazonai nėra visiškai atsparūs šalčiui, jie tik lėčiau reaguoja į drėgmės ir temperatūros pokyčius.
• Atskira kategorija – glazūruoti terakotos vazonai. Glazūra sumažina vandens įsigėrimą per vazono sieneles, tačiau dažnai palieka neapsaugotą dugną ir drenažo angas. Būtent šiose vietose dažniausiai kaupiasi drėgmė, todėl net glazūruoti terakotos vazonai gali skilti, jei žiemą laikomi netinkamomis sąlygomis. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar gamintojas nurodo, kad vazonas yra atsparus šalčiui, nes  dekoratyvinė glazūra nebūtinai reiškia didesnį patvarumą.

Terakotos vazonai ir kitos medžiagos: atsparumo šalčiui palyginimas

Vazono tipas	Vandens įsigeriamumas	Atsparumas šalčiui	Pagrindiniai privalumai	Pagrindiniai trūkumai
Neglazūruoti terakotos vazonai	Labai didelis	Žemas	Natūrali išvaizda, geras oro pralaidumas, palankūs šaknims	Greitai sugeria drėgmę, linkę skilinėti per užšalimo–atšilimo ciklus. Netinkami naudoti žiemą be pap. apsaugos.
Storesni, aukštesnėje temperatūroje degti terakotos vazonai	Vidutinis	Vidutinis	Tvirtesnė struktūra, lėčiau sugeria vandenį	Jautrūs drėgmei ir temperatūros svyravimams; tinka žiemoti lauke tik su pap. apsauga.
Glazūruoti terakotos vazonai	Mažas (sienelės), didesnis (dugnas)	Vidutinis	Mažesnė vandens absorbcija, dekoratyvūs	Glazūra dažnai neapsaugo dugno, galimi įtrūkimai. Ribotas tinkamumas žiemoti lauke.
Keraminiai, šalčiui atsparūs (frost-resistant) vazonai	Mažas	Aukštas	Tanki struktūra, geresnis atsparumas šalčiui	Sunkūs, dažnai brangesni, tačiau tinkami žiemoti lauke.
Plastikiniai vazonai	Labai mažas	Aukštas	Lengvi, atsparūs šalčiui, nesugeria vandens	Mažesnis stabilumas, tinkami žiemoti lauke.
Akmens / betono vazonai	Labai mažas	Labai aukštas	Itin atsparūs, ilgaamžiai	Labai sunkūs, sunkiai perkeliami, tačiau tinkami žiemoti lauke.

Kaip paruošti terakotos vazonus ilgaamžiškam naudojimui?

Turėtume įsiminti, kad terakotos vazonų ilgaamžiškumas didele dalimi priklauso ne nuo žiemos sąlygų, o nuo to, kaip šie vazonai pasirenkami ir prižiūrimi dar prieš prasidedant šalčiams. Todėl tiek nauji, tiek jau naudoti terakotos vazonai prieš žiemą turėtų būti įvertinti ir, jei reikia, tinkamai paruošti, kad drėgmė ir šaltis netaptų pagrindiniais jų priešais.

Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į paties vazono kokybę. Storesnėmis sienelėmis ir tankesne struktūra pasižymintys terakotos vazonai paprastai yra atsparesni drėgmei ir temperatūrų svyravimams. Jei vazonas lengvas, plonas ir porėtas, jis labiau tiks sezoniniam naudojimui arba vietoms, kur žiemą gali būti lengvai perkeliamas į sausą patalpą. Jau naudojamuose vazonuose svarbu patikrinti, ar nėra mikroįtrūkimų; net ir nedideli pažeidimai žiemą gali tapti skilimo pradžia.

Ne mažiau svarbus ir drenažas. Terakotos vazonai turi turėti aiškiai funkcionuojančias drenažo angas, leidžiančias vandens pertekliui pasišalinti. Užsikimšusios ar nepakankamos angos sudaro sąlygas vandeniui kauptis vazono dugne, o tai žiemą ypač pavojinga. Jei vazonai naudojami su lėkštelėmis, prieš žiemą jas reikėtų nuimti. Jose susikaupęs vanduo ilgainiui įsigeria į terakotą ir padidina skilimo riziką.

Prie ilgaamžiškumo prisideda ir vazono paviršiaus paruošimas. Nors terakotos vazonai vertinami dėl natūralaus kvėpavimo, papildoma apsauga nuo drėgmės gali būti naudinga. Vidinės vazono sienelės gali būti apdorojamos kvėpuojančiomis, vandeniui atspariomis priemonėmis (impregnantais), skirtomis porėtiems mineraliniams paviršiams, kurios sumažina vandens įsigėrimą, bet nepanaikina oro pralaidumo. Svarbu vengti visiško sandarinimo, ypač išorinėje pusėje, nes tai gali sulaikyti drėgmę pačioje medžiagoje.

Galiausiai, prieš žiemą verta įvertinti ir vazono naudojimo aplinką. Terakotos vazonai, kurie bus laikomi lauke, turėtų būti pakelti nuo žemės, kad nesiliestų su šlapiu paviršiumi. Net paprastos kojelės ar mediniai padėklai sumažina tiesioginį drėgmės poveikį ir padeda vazonui greičiau išdžiūti. 

Kaip apsaugoti terakotos vazonus nuo skilinėjimo žiemą?

Žiemos laikotarpiu terakotos vazonų išlikimą dažniausiai lemia ne žema temperatūra, o tai, kaip ir kokiu būdu jie apsaugomi nuo drėgmės bei temperatūrų svyravimų. Net ir geros kokybės terakotos vazonai, palikti be apgalvotos apsaugos, tampa pažeidžiami pakartotinių užšalimo–atšilimo ciklų. Šiame skyriuje pateiksime praktinius sprendimus, leidžiančius sumažinti skilinėjimo riziką. 

• Apsauga nuo perteklinės drėgmės

Rudenį terakotos vazonai turėtų būti apsaugoti nuo tiesioginių kritulių: lietaus, šlapdribos ir tirpstančio sniego. Praktikoje tai reiškia ne tik laikymą po pastoge, bet ir teisingą vazono pastatymo kryptį: vazonus verta šiek tiek pakreipti, kad vanduo neužsistovėtų dugne ir galėtų laisvai nutekėti per drenažo angas.

Ne mažiau svarbu dar prieš prasidedant šalnoms nuimti ir lėkšteles. Net ir nedidelis vandens kiekis jose ilgainiui įsigeria į terakotą ir tampa viena dažniausių vazono dugno skilimų priežasčių. Jei lėkštelės reikalingos sezono metu, jos turėtų būti naudojamos tik iki stabilaus atšalimo, vėliau jų atsisakant.

Vengti reikėtų ir terakotos vazonų apvyniojimo plastikine plėvele. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip apsauga, plastikas sukuria uždarą mikroklimatą, kuriame drėgmė negali pasišalinti. Temperatūros svyravimai skatina kondensato susidarymą vazono paviršiuje, todėl terakotos struktūra išlieka nuolat drėgna, o užšalus tokiai drėgmei padidėja vidinis slėgis ir skilinėjimo rizika.

Kur kas tinkamesnės yra kvėpuojančios apsauginės medžiagos: džiutas, agroplėvelė ar specialūs sodo audiniai. Jos sulaiko tiesioginius kritulius, bet leidžia drėgmei palaipsniui išgaruoti, taip sumažindamos ilgalaikio vandens kaupimosi pačioje terakotoje riziką ir sudarydamos palankesnes sąlygas vazonams saugiai peržiemoti.

• Izoliavimas nuo šalčio ir šaltų paviršių

Vienas paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių būdų apsaugoti terakotos vazonus žiemą – atskirti juos nuo tiesioginio kontakto su žeme ar betonu. Šalti ir drėgni paviršiai veikia kaip šilumos laidininkai, todėl vazono dugnas greičiau atšąla ir ilgiau išlieka drėgnas. Būtent dugno zonoje dažniausiai ir formuojasi pirmieji įtrūkimai. Norint to išvengti, pakanka sukurti nedidelį oro tarpą. Terakotos vazonai gali būti statomi ant specialių kojelių, medinių padėklų, plytų ar lentų, svarbiausia, kad dugnas nekontaktuotų su šlapiu paviršiumi. Net kelių centimetrų tarpas leidžia drėgmei greičiau pasišalinti ir sumažina šalčio poveikį.

Papildomas izoliavimas tampa yapč aktualus tuomet, kai terakotos vazonai paliekami atvirose vietose. Burbulinė plėvelė, šiaudai ar medinės dėžės su oro tarpu padeda sušvelninti temperatūros svyravimus, tačiau svarbu laikytis vieno principo – izoliacija turi saugoti nuo šalčio, bet ne sulaikyti drėgmę. Sandariai apgaubtas vazonas dažnai nukenčia labiau nei visai neizoliuotas.

• Terakotos vazonai su augalais = didesnė rizika?

Jei terakotos vazonai žiemą paliekami su augalais, skilinėjimo rizika dar labiau padidėja. Substratas tokiu atveju veikia kaip drėgmės kaupiklis, net ir sumažinus laistymą, dirva ilgą laiką išlieka drėgna. Užšalus substratui, vanduo plečiasi ir iš vidaus spaudžia vazono sieneles, silpnindamas jų struktūrą.

Praktinis sprendimas, kurį derėtų priimti, tai rudenį palaipsniui mažinti laistymą ir leisti substratui kiek įmanoma labiau pradžiūti dar iki pirmųjų šalnų. Taip pat ypač svarbu užtikrinti, kad drenažo angos būtų neužsikimšusios ir vanduo galėtų laisvai pasišalinti. Jei yra galimybė, vazonai su augalais turėtų būti perkelti į vietą, kur mažesni temperatūrų svyravimai, pvz., prie sienos, po stogu ar į nešildomą, bet sausą šiltnamį.

Svarbu suprasti, kad augalas pats savaime nėra problema; didžiausią pavojų kelia drėgmės ir šalčio kombinacija, kuri terakotos vazonams yra ypač nepalanki.

Terakotos vazonai žiemą: kuri laikymo vieta saugiausia?

Kaip terakotos vazonai peržiemos, didele dalimi priklauso nuo to, kur jie bus laikomi šaltuoju sezonu. Tokios skirtingos aplinkos, kaip laukas, šiltnamis ar kitos paskirties patalpos, kelia skirtingas rizikas, todėl vieno universalaus sprendimo nėra. Tik tinkamai įvertinus laikymo vietos sąlygas, galima reikšmingai sumažinti drėgmės ir šalčio poveikį terakotos vazonams.

• Terakotos vazonų laikymas lauke

Laikymas lauke terakotos vazonams yra pats rizikingiausias, tačiau kartais neišvengiamas. Tokiu atveju svarbiausia pasirinkti kuo sausesnę ir stabilesnę vietą. Terakotos vazonai neturėtų būti paliekami atvirose, kritulių ir vėjo veikiamose zonose. Geriausiai tinka vieta po stogu, prie namo ar kitos pastogės sienos, kur krituliai nepatenka tiesiogiai. Taip pat, terakotos vazonai lauke visuomet turėtų būti pakelti nuo žemės, kad dugnas nekontaktuotų su šlapiu ar įšalusiu paviršiumi. Svarbu, kad jie nebūtų sandariai uždengti, nes net ir žiemą terakota turi galėti palaipsniui išdžiūti. Lauke laikomi vazonai turėtų būti reguliariai apžiūrimi atlydžių metu, kad nesikauptų vanduo ar sniegas.

• Terakotos vazonai šiltnamyje

Šiltnamis dažnai laikomas kompromisiniu sprendimu, tačiau jis tinka ne visais atvejais. Nors šiltnamis apsaugo terakotos vazonus nuo tiesioginių kritulių, jame dažnai susidaro padidinta oro drėgmė, ypač esant temperatūrų svyravimams. Kondensatas gali kauptis ant vazono paviršiaus ir ilgainiui įsigerti į terakotą. Jei terakotos vazonai laikomi šiltnamyje, labai svarbus reguliarus vėdinimas net ir žiemos metu. Vazonai neturėtų būti statomi tiesiai ant žemės, rekomenduojama juos pakelti ir užtikrinti oro cirkuliaciją aplink dugną. Sausas, nešildomas, bet gerai vėdinamas šiltnamis yra vienas saugesnių pasirinkimų.

• Terakotos vazonų laikymas patalpose

Laikymas patalpose – saugiausias būdas išsaugoti terakotos vazonus per žiemą. Tam labiausiai tinka sausos, nešildomos arba minimaliai šildomos patalpos, tokios kaip garažai, sandėliukai ar ūkiniai pastatai. Šiose vietose temperatūra išlieka stabilesnė, o drėgmės kiekis – mažesnis nei lauke ar šiltnamyje. Vistik, svarbu, kad patalpos nebūtų per drėgnos. Rūsiai ar neventiliuojamos patalpos, kuriose kaupiasi kondensatas, terakotos vazonams netinka, net jei jose nėra šalčio. Prieš sandėliuojant vazonus patalpose, jie turėtų būti visiškai sausi ir laikomi taip, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti tarp jų.

• Ką pasirinkti, jei yra keli variantai?

Jei yra galimybė rinktis, pirmiausia verta teikti pirmenybę sausoms patalpoms, tuomet gerai vėdinamam šiltnamiui, o laikymą lauke palikti kaip paskutinę alternatyvą. Terakotos vazonų žiemojimo sėkmę lemia ne tik temperatūra, bet ir drėgmės kontrolė, todėl net nedidelis aplinkos pokytis gali turėti didelės įtakos jų ilgaamžiškumui.

Kaip taisyklingai sandėliuoti terakotos vazonus žiemą?

Net ir tinkamoje vietoje laikomi terakotos vazonai gali nukentėti, jei jie sandėliuojami neteisingai. Fizinis vazono išdėstymas – padėtis, kontaktas su kitais paviršiais ir oro cirkuliacija, turi tiesioginę įtaką tam, kiek drėgmės jis sukaups ir kaip reaguos į temperatūros svyravimus. Štai, ką privalu žinoti.

• Vazono padėtis: kodėl svarbu, kaip jis pastatytas?

Sandėliuojant tuščius terakotos vazonus, juos rekomenduojama statyti aukštyn kojomis, t.y.,  dugnu į viršų. Tokia padėtis neleidžia vandeniui kauptis vazono viduje ir apsaugo drenažo angas nuo užsikimšimo. Be to, apversti vazonai greičiau išdžiūsta ir mažiau sugeria drėgmę iš aplinkos. Jei dėl vietos stokos terakotos vazonai laikomi įprasta padėtimi, būtina užtikrinti, kad vanduo jokiu būdu negalėtų patekti į jų vidų, o dugnas nesiliestų su šaltu ar drėgnu paviršiumi.

• Ar galima dėti vazonus vieną į kitą?

Vazonų dėjimas vienas į kitą (sukrovimas) yra praktiškas sprendimas, tačiau jis turi būti atliekamas apgalvotai. Tarp sukrautų terakotos vazonų turėtų likti oro tarpai, leidžiantys cirkuliuoti orui. Jei terakotos vazonai sudedami pernelyg glaudžiai, tarp jų užsilaikanti drėgmė sudaro palankias sąlygas šalčio pažeidimams. Norėdami to išvengti, galite panaudoti nedidelius medinius pagaliukus, kartono ar medžio tarpines ar tiesiog apvynioti vazonus kvėpuojančiu audiniu, prieš sudedant juos vienas į kitą.

• Kontaktas su paviršiumi ir mechaninė apsauga

Sandėliuojami terakotos vazonai neturėtų tiesiogiai liestis su betonu, žeme ar metaliniais paviršiais. Net laikant patalpose, šie paviršiai gali kaupti drėgmę ir perduoti ją terakotai. Geriausia vazonus statyti ant medinių lentynų, padėklų ar grotelių, kurios leidžia cirkuliuoti orui. Taip pat svarbu vengti situacijų, kai vazonai remiasi vienas į kitą briaunomis. Mechaninis spaudimas, ypač ant kraštų, ilgainiui gali lemti mikroįtrūkimų atsiradimą, kurie žiemą tampa silpnosiomis vietomis.

• Švara prieš sandėliavimą

Prieš sandėliuojant terakotos vazonus, juos verta nuvalyti nuo žemių, trąšų likučių ir druskų. Šios medžiagos sulaiko drėgmę ir gali skatinti jos įsigėrimą į vazono sieneles. Švarūs ir sausi terakotos vazonai žiemą sugeria žymiai mažiau vandens nei palikti su nešvarumais.

Kaip sutaisyti suskilusį ar sudužusį terakotos vazoną?

Ne visi pažeisti terakotos vazonai iš karto tampa netinkami naudoti. Kai kuriais atvejais juos galima sėkmingai sutaisyti ir dar ne vieną sezoną naudoti, tačiau svarbu suprasti ir taisymo ribas. Terakota yra porėta ir mechaniškai trapi medžiaga, todėl ne kiekvienas skilimas gali būti patikimai pašalintas.

Kada terakotos vazoną verta taisyti?

Taisyti verta tuomet, kai terakotos vazonas turi:

• paviršinius ar nedidelius įtrūkimus, nepažeidžiančius visos konstrukcijos;
• aiškiai atskilusią, bet nesubyrėjusią vazono dalį;
• stabilų dugną ir nepažeistas drenažo angas.

Tokiais atvejais tinkamai parinktos taisymo priemonės gali atkurti vazono mechaninį vientisumą ir leisti jį naudoti toliau, ypač jei vazonas bus laikomas apsaugotoje vietoje.

Kada taisymas nebėra racionalus?

Jei terakotos vazonai yra:

• stipriai sutrupėję;
• skilę per visą sienelės aukštį;
• deformuoti ar praradę stabilumą;
• turintys pažeistą dugną, kuris nebeatlaiko apkrovos.

Tokiais atvejais taisymas dažniausiai būna trumpalaikis ir nepatikimas. Net jei vazonas vizualiai suklijuojamas, pakartotiniai užšalimo–atšilimo ciklai greitai atvers senas siūles, todėl toks sprendimas labiau tinka dekoratyviniam, o ne praktiniam naudojimui.

Kokios priemonės tinkamos terakotos vazonų taisymui?

Smulkiems ir vidutinio dydžio pažeidimams taisyti geriausiai tinka dviejų komponentų epoksidiniai klijai arba glaistai, skirti keramikai ir mineraliniams paviršiams. Jie sudaro tvirtą jungtį ir yra atsparesni drėgmei nei universalūs klijai. Prieš klijuojant, vazono paviršiai turi būti švarūs, sausi ir be dulkių.

Svarbu vengti silikoninių sandariklių ar elastinių klijų. Nors jie trumpam užpildo plyšius, ilgainiui jie nesukuria pakankamo mechaninio tvirtumo ir nėra atsparūs temperatūrų svyravimams, todėl lauke naudojamiems terakotos vazonams netinka.

Taisant terakotos vazonus būtina atkreipti dėmesį ir į drenažo angas. Jos neturėtų būti užklijuotos ar užpildytos glaistu, nes tai sukeltų vandens kaupimąsi vazono dugne. Jei pažeidimas yra šalia drenažo angos, taisymas turi būti itin tikslus, o kartais tokio vazono geriau nebenaudoti augalams.

Šaltiniai:
https://www.gardenista.com/posts/gardening-101-prevent-terra-cotta-planters-from-cracking-freezing-cracks-in-winter
https://theleaferie.com/blogs/plant-pots-faqs/terracotta-plant-pots-how-to-prevent-cracking-and-drying-out
https://www.milliput.com/case/19/Repairing+Terracotta+Pots.html
https://www.gardeningknowhow.com/special/containers/this-simple-trick-will-stop-pots-from-cracking-in-the-cold
https://www.housedigest.com/1288620/how-to-prevent-terracotta-plant-pots-cracking
https://tenthousandpots.com/blogs/ten-thousand-pots-blog/how-do-you-frost-proof-glazed-garden-pots
https://www.countryliving.com/gardening/garden-ideas/a68114179/protect-terra-cotta-pots-winter
https://lifehacker.com/home/how-to-protect-ceramic-flower-pots-during-winter

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.