Vasario 24-oji Lietuvoje žinoma kaip Vieversio diena arba šv. Motiejaus diena. Nuo seniausių laikų ši data buvo laikoma viena svarbiausių pavasario pradžios švenčių, žyminčių gamtos atbudimą ir žiemos pabaigą. Vieversys – vienas pirmųjų migruojančių paukščių, sugrįžtančių į Lietuvą iš pietų kraštų, todėl jo pasirodymas visada buvo laukiamas kaip artėjančio pavasario ženklas. Šiandien ši diena išlieka svarbi ne tik kaip kultūrinė tradicija, bet ir kaip praktiškas orientyras sodininkams bei ūkininkams, planuojantiems pavasario darbus.
Vieversio diena – pavasario pranašo sugrįžimas
Dirvinis vieversys, liaudyje dar vadinamas cyruliu, vyturiu ar voversiu, yra nedidelis, kuklios išvaizdos paukštis, tačiau jo reikšmė lietuvių kultūroje yra neįkainojama. Tai vienas pirmųjų paukščių, parskrendančių iš žiemojimo vietų Vidurio Europoje į Lietuvą, dažniausiai vasario viduryje ar pabaigoje. Įdomu tai, kad patinėliai grįžta žymiai anksčiau nei patelės – net mėnesiu, siekdami užsiimti geriausias teritorijas būsimam lizdui ir šeimai.
Vieversio čirenimas yra vienas ryškiausių ir džiugiausių pavasario garsų. Šis paukštis gieda nuo ankstyvo ryto, dar vos švintant, iki vakaro, o jo linksma giesmė siejama su artojo darbu. Kristijonas Donelaitis rašė: „Jau vieversiai linksmai lakstydami čypsi“ – taip pabrėždamas šio paukštelio ryšį su kaimo žmonių gyvenimu ir žemės ūkio darbais.
Liaudies išmintis ir orų spėjimai
Senoliai atidžiai stebėjo vieversio sugrįžimo laiką ir iš jo elgesio mokėjo numatyti ne tik pavasario, bet ir vasaros orus. Pagal liaudies išmintį:
- Jei vieversys parskrenda anksčiau nei vasario 24 diena – pavasaris bus vėlyvas ir šaltas, dar ilgai bus žvarbu. Tokiu atveju paukštelio giesmė skamba visai ne džiugiai: „Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas…“
- Jei vieversys parskrenda vėliau nei vasario 24 diena – pavasaris bus ankstyvas, šiltas, ir žemės darbai galės prasidėti greičiau.
- Dar viena liaudies patarlė sako: „Jei ant Motiejaus sniegas – greit žiema pabus iš miego“. Tai reiškia, kad jei vasario 24-ąją dar yra sniego, žiema greitai baigsis.
Vieversio lizdo vieta – vasaros orų pranašas
Įdomiausia vieversio savybė – gebėjimas numatyti, kokia bus vasara. Paukštis lizdą suka ant žemės, tarp žolių kuokštelių, o jo pasirinkta vieta atskleidžia labai daug:
- Prieš lietingą vasarą vieversys lizdą suka ant kalnelio, kur jis būtų apsaugotas nuo potvynio ir perteklinio drėgnumo.
- Prieš karštą, sausą vasarą vieversys lizdą suka lomelėje, kur būtų daugiau vėsos ir drėgmės.
Ši paukščio išmintis yra puikus pavyzdys, kaip gamta pati „žino“ ateitį ir prisitaiko prie artėjančių sąlygų. Sodininkai ir ūkininkai, pastebėję vieversio lizdo vietą, galėjo planuoti laistymą, pasėlių apsaugą nuo drėgmės ar atvirkščiai – ruoštis sausrai.
Vieversio diena: draudimai ir papročiai
Vieversio diena senajame kaime buvo pažymėta įvairiais papročiais ir draudimais, kurių laikymasis turėjo užtikrinti gerą derlių ir klestintį ūkį.
Rekomenduojamas video
Merginos turėjo užbaigti verpimą iki vasario 24-osios. Tikėta, kad atskridęs vieversys gali susisukt sau lizdą iš nesuverptų vilnų kuodelio. Merginos buvo raginamos: „Skubėk verpti, nes atskridęs vieversys iš kuodelio lizdelį susisuks“. Tai buvo ne tik prietaras, bet ir praktiškas skatinimas užbaigti žiemos darbus ir ruoštis pavasario darbams.
Draudžiama buvo šukuotis plaukus – tikėta, kad vištos vasarą iškapstys daržus. Šis draudimas galbūt siejasi su tuo, kad plaukai, iškrisdami, galėjo būti panaudojami paukščiams lizdams, o tai laikyta bloga ženklu.
Draudžiama sijoti miltus – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Čia matome praktišką nuorodą į tai, kad reikia užbaigti maisto atsargų tvarkymą ir ruoštis dirvos įdirbimo darbams.
Praustis pažliugusiu sniegu reikėjo triskart, norint išsaugoti veido skaistumą per vasaros darbymetį. Tai gražus paprotys, siejantis grožio priežiūrą su gamtos ciklais.
Vieversio diena vaikams – greičio išbandymas
Vieversys ne tik skelbia pavasarį, bet ir simbolizuoja greitį bei judėjimą. Vaikai buvo raginami šią dieną būti aktyvūs: reikėjo du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į galulaukę ir vėl grįžti namo. Tikėta, kad tai suteiks greičio visus metus. Dar ir dabar žmonės, anksti besikeliantys, vadinami „vieversiukais“, pabrėžiant jų energingumą ir darbštumą.
Šią tradiciją šiandien galima pritaikyti mokyklose ar bendruomenėse, organizuojant sporto varžybas, bėgimus ar įsteigiant Vieversio taurę. Tai puikus būdas skatinti vaikų aktyvumą ir pažinti lietuvių kultūrą.
Vieversio diena šiuolaikiniams sodininkams ir ūkininkams
Nors šiandien remiamės meteorologijos prognozėmis ir šiuolaikinėmis technologijomis, vieversio sugrįžimas išlieka svarbus orientyras sodininkams. Vasario pabaiga – tai laikas pradėti planuoti pavasario darbus:
- Sėklų ruošimas – vasario pabaigoje galima pradėti sėjant ankstyvas daržoves (pomidorus, paprikas, baklažanus) šiltnamiuose ar ant palangių. Jei vieversys parskrenda anksčiau – vertėtų palaukti su sėjomis, nes pavasaris, kaip tikėta, bus vėlyvas.
- Vaismedžių genėjimas – vasario pabaigoje, kol dar nepradėjo bręsti pumpurai, galima pradėti genėti vaismedžius ir uogakrūmius. Tai paskutinis laikas formuojančiam genėjimui.
- Dirvožemio ruošimas – jei sniego jau beveik nėra ir dirvožemis pradeda atšilti, galima planuoti ankstyvą pavasario sėją. Vieversio pasirodymas rodo, kad dirvožemis greitai taps tinkamas darbui.
- Šiltnamių ir inspektų tikrinimas – laikas patikrinti, ar šiltnamiai paruošti sezonui, pataisyti pažeidimus, išvalyti lentynas ir paruošti substratą daigams.
Vieversių apsauga – kodėl tai svarbu sodininkams?
Europos vieversių populiacija sparčiai mažėja – kai kuriose šalyse per pastaruosius dešimtmečius jų išnyko beveik 90 procentų. Pagrindinės priežastys – buveinių nykimas, intensyvus ūkininkavimas, pesticidų naudojimas ir pievų vėlyvas šienavimas, kai sunaikinami paukščių lizdai su kiaušiniais ar jaunikliais.
Sodininkai ir ūkininkai gali prisidėti prie vieversių apsaugos vengdami naudoti pesticidus arba naudodami ekologiškus sprendimus augalų apsaugai. Vieversiai minta vabzdžiais, o pesticidai sunaikina jų maisto šaltinius.
Taip pat rekomenduojama palikti nesutvarkytų plotų – pievos, krūmų juostos, dirvonai yra puiki vieta vieversių lizdams. Jei turite pievą, pjauti patariama po birželio vidurio, kai paukščiai jau išvedę jauniklius.
Jeigu turite tik sodą, vis tiek galite prisidėti prie vieversių apsaugos – įvairūs žoliniai augalai, gėlės, krūmai pritraukia vabzdžius, kuriais minta vieversiai. Tad kuo daugiau įvairovės jūsų sode, tuo daugiau ten maisto mažiesiems artojo draugams.
Vieversio diena – tiltas tarp tradicijos ir dabarties
Vieversio diena primena, kad gamta turi savo ritmus ir ciklus, kuriuos protėviai mokėjo skaityti ir pagal juos gyventi. Šiandien, kai klimatas keičiasi, pavasaris ateina vis anksčiau, šios tradicijos įgauna naują prasmę. Vieversio sugrįžimas skatina mus sustoti, pasiklausyti gamtos ir prisiminti, kad esame jos dalis.
Sodininkams ir ūkininkams ši diena – tai puikus priminimas, kad artėja pavasaris ir laikas ruoštis intensyviems darbams. O visiems kitiems – galimybė pajusti gamtos atbudimą ir pasidžiaugti pirmaisiais pavasario ženklais. Klausykimės vieversio čirenimo, stebėkime gamtą ir puoselėkime tradicijas – jos padeda mums geriau suprasti pasaulį ir save.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva