Medlieva – nepelnytai primirštas, tačiau tikrai vertas dėmesio vaiskrūmis. Medlievos uogos skanios bei naudingos, o šio augalo priežiūra paprasta. Medlievos yra nelepios, gerai ištveria tiek žiemos šalčius, tiek karštį, yra atsparios ligoms. Be to, medlievos gražiai žydi, yra lengvai genimos, o rudenį jų lapija nusidažo ryškia, įspūdinga ryškių spalvų gama.
Medlieva (Amelanchier) – tai erškėtinių šeimos lapus metantis vaiskrūmis ar nedidelis, 3-10 m aukščio, medis. Medlieva auga Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, ji paplitusi ir visoje Lietuvoje. Dažnai medlievą galima sutikti pušynuose, mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, pakelėse. Medlievos lapai paprasti kotuoti, lygiakraščiai arba dantyti. Ūglių viršūnėse esantys žiedai telkiasi į kekes. Žiedeliai smulkūs, balti, kvapnūs. Medlieva žydi balandžio antroje pusėje-gegužės mėnesį. Medlievos uogos subręsta birželio pabaigoje ar liepos mėnesį, priklausomai nuo veislės. Mėlynos ar tamsiai purpurinės jos uogos sultingos, saldžios, vitaminingos.
Medlievos kitaip dar vadinamos ameliankiais, korintais. Yra žinoma virš 20 medlievų rūšių. Dėl skanių uogų ypač vertinama alksnialapė medlieva. Dažnai auginamos kanadinė medlieva, paprastoji medlieva. O varpinė (varpotoji) medlieva yra sulaukėjęs invazinis augalas.
Alksnialapė medlieva
Alksnialapė medlieva (Amelanchier alnifolia) – tai 1-8 m aukščio siekiantis krūmas ar medelis, neišrankus dirvožemiui, atsparus ligoms, derlingas. Ši medlievos rūšis itin derlinga. Alksnialapės medlievos uogos gardžios, saldaus skonio, yra manančių, kad tai skaniausios medlievos. Verta dėmesio alksnialapės medlievos veislė „Smokey“. Medlieva „Smokey“ – viena populiariausių veislių, ji pasižymi dideliu produktyvumu, puikiu uogų skoniu. Nenuskintos uogos ant šakų išsilaiko net iki spalio, kol jų nesulesa paukščiai. Paminėtina ir veislė „Obelisk“, kuri veda tamsiai juodos spalvos uogas, turinčias daug geležies, „Obelisk“ uogų kekės stambios, subręsta liepos mėnesį.
Kanadinė medlieva
Kanadinė medlieva (Amelanchier canadensis) – krūmas ar nedidelis medelis, užaugantis iki 7-9 m aukščio, iki 4 m pločio. Jauni ūgliai, lapai ir žiedkočiai padengti pūkeliu. Kanadinė medlieva žydi anksti pavasarį, prieš išsprogstant lapams. Birželio-liepos mėnesiais sunokina tamsiai violetinės spalvos uogas.
Paprastoji medlieva
Paprastoji medlieva (Amelanchier ovalis) – tai iki 1-4 m aukščio užaugantis krūmas. Paprastoji medlieva turi tamsiai žalius, kiaušiniškus, dantytais kraštais lapus, žydi baltais žiedais gegužės mėnesį. Liepos mėnesį sunokina melsvai juodas, sultingas, saldžias uogas.
Lamarko medlieva
Lamarko medlieva (Amelanchier lamarckii) – viena populiariausių rūšių tarp medlievų augintojų. Lamarko medlieva užauga iki 4-6 m aukščio. Žydi baltais žiedais nuo balandžio iki gegužės. Subrandina saldžias tamsiai purpurinės spalvos uogas. Lamarko medlieva pasižymi atsparumu ligoms, šalčiui, kenkėjams.
Glotnioji medlieva
Glotnioji medlieva (Amelanchier laevis) – iki 9 m aukščio užauganti medlieva, kilusi iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies. Viena populiaresnių glotniosios medlievos veislių – „Balerina“, pelniusi savo pavadinimą dėl grakščių baltų žiedų. Medlieva „Balerina“ subrandina itin stambias lyginant su kitomis veislėmis, saldžias, nevandeningas uogas, kurios pasižymi maloniu aromatu, yra tvirtos, tinkamos transportuoti.
Varpinė medlieva – invazinė rūšis
Varpinė (varpotoji) medlieva (Amelanchier spicata) – siaurokas, glaustomis stačiomis šakomis krūmas, užaugantis 1,5-4 m aukščio. Žydi gegužės mėnesį, skleidžiantis lapams. Jos žiedams nepakenkia ir -5 – 7 oC pavasarinės šalnos. Uogos sunoksta liepos pabaigoje-rugpjūtį, o ant šakų išsilaiko net iki spalio. Lietuvoje varpinė medlieva paskelbta invazine rūšimi.
Medlievos sodinimas ir dauginimas
Medlieva sodinama atviroje, saulėtoje vietoje arba daliniame šešėlyje. Jai parenkama vieta, apsaugota nuo didelių vėjų. Šis augalas nereiklus dirvai, tačiau geriausia medlievai – lengva dirva, priesmėlis.
Į klausimą, kada sodinti medlievą, atsakymas paprastas: geriausia tai daryti rudenį, tačiau galite sodinti ir pavasarį. Medlievos sodinukai sodinami į 60×60 cm duobes, užpildytas dirvos ir puvenų mišiniu. Į šį mišinį įdedama superfosfato ir kalio sulfato santykiu 3:1. Geriausia rinktis 30-60 cm aukščio sodinukus. Pasodinus krūmeliai trečdaliu nupjaunami, palaistomi, mulčiuojami.
Medlievos dauginamos sėklomis, ūgliais, skiepais ar šaknų atžalomis. Sėklos sėjamos rudenį, pavasarinei sėjai jas reikia stratifikuoti. Išauginti iš sėklų sėjinukai pradeda derėti po 5-6 metų. Prie senesnių medlievos krūmų visuomet galima rasti šakų atžalų, kurias galima atskirti ir iš karto sodinti į nuolatinę auginimo vietą.
Medlievos auginimas ir priežiūra
Medlieva – nelepus ir paprastai prižiūrimas augalas. Medlieva pakanti įvairioms orų sąlygoms: gerai perneša karštus orus bei ištveria lietuvišką žiemą. Laistyti suaugusių medlievų nereikia, nes jų šaknys įsiskverbia giliai į žemę ir pačios susiranda pakankamai drėgmės. Tačiau sausringais laikotarpiais, kai drėgmės poreikis išauga, galite palaistyti medlievas, kiekvienam krūmui skirdami po du-tris kibirus vandens. Pavasarį medlieva tręšiama azoto trąšomis, kas trejus metus – fosforu ir kaliu.
Medlievos genėjimas paprastas: kaip minėta, trečdaliu nukerpamas pasodintas sodinukas, o vėliau tik išpjaunamos senos šakos, nudžiuvę stiebai. Norint, kad krūmai nesutankėtų, šalinamos šaknų atžalos paliekant 1-2 geriausias, kad krūmas galėtų atsinaujinti. Jaunus medlievos krūmelius reikia parišti.
Pradedant birželio pabaiga ir iki rugpjūčio pradžios (priklausomai nuo veislės) medlieva subrandina uogas. Uogų derlius nurenkamas per kelis kartus, nes kekėje uogos sunoksta ne vienu metu.
Medlievos ligos ir kenkėjai
Nors medlievos pakankamai atsparios ligoms ir kenkėjams, tačiau retkarčiais ir joms nepavyksta išvengti įvairių negalavimų. Medlievos gali susirgti puviniais, miltlige, deguliais. Parudavusios su pilkomis apnašomis uogos, sudžiūvę lapai – rudojo puvinio požymiai. Susirgus juo medlievos uogos džiūsta, tampa netinkamos vartoti. Pilkasis puvinys pasireiškia rudomis dėmėmis ant lapų, lapų pageltonavimu, pilkomis grybienos apnašomis ant uogų. Uogos ima pūti. Puviniai dažnai atsiranda dėl vyraujančių drėgnų vėsių orų, jie plinta laiku nepašalinus ligotų uogų, lapų. Kovoti su puviniais reikia pasitelkus specialius fungicidus.
Baltos apnašos ir dėmės ant lapų – miltligės požymis. Vėliau apnašos pilkėja, pasidengia juodais taškais, ruduoja, džiūsta augalo lapai, mažėja derlius. Miltligę skatina perteklinė drėgmė, laiku nepašalintos augalų liekanos. Pastebėjus jos požymių, pašalinkite užsikrėtusias augalo dalis, naudokite fungicidines priemones.
Jei ant medlievos šakų pastebite oranžines ir rausvas dėmes, pajuodavusius šakų galiukus – tai gali būti degulių ligos požymis. Susirgus deguliais, prasčiau megsis uogos, mažės derlius. Šią ligą skatina azoto perteklius dirvoje, lietingi orai, perteklinis laistymas. Ligos pažeistas šakas reikia išgenėti.
Medlievas gali pulti ugniukai, šermukšninė kandis, amarai, voratinklinės erkės. Norint apsisaugoti nuo šių kenkėjų, nepalikite sode augalų, piktžolių liekanų, laiku šalinkite pernykščius lapus. Ugniukai ir šermukšninės kandys persikelia ant medlievų nuo jų kaimynystėje auginamų šermukšnių, obelų, gudobelių. Užsiveisus kenkėjams, naudokite insekticidines priemones jiems naikinti.
Medlievos uogų nauda
Medlievos uogos yra puikaus, saldaus skonio. Jos naudingos žmogaus organizmui, nes turi daug polivitaminų, angliavandenių, magnio, geležies, askorbinės rūgšties, pektinų. Medlievos uogos valgomos šviežios, džiovintos, iš jų verdamos uogienės, sirupai, kompotai, spaudžiamos sultys, jos tinka vynams gaminti. Medlievų sulčių įmaišius į obuolių, serbentų, ar kitas rūgštesnes sultis, šių skonis pagerėja, tampa įdomesnis.
Medlievos uogos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, padeda esant virškinimo sistemos negalavimams, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina miokardo infarkto riziką, stabdo venų varikozės procesus. Medlievos uogų sultimis skalaujama gerklė peršalus.
Medlievos uogos skanios ne tik mums, bet ir paukščiams. Tad norint išsaugoti jų derlių, uogoms nokstant patartina uždengti krūmus tankiu tinkliniu audiniu.
Naudoti šaltiniai:
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/best-amelanchier-trees/
https://www.vle.lt
Viskas apie sodo medžius ir krūmus. Vilnius, 2015.
Obelevičius K. Modernūs augalai. Vilnius, 2006.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.