Sutiksite, jog išgirdus žodį „rabarbaras“ pirma mintis, atėjusi į galvą – rabarbarų pyragas. Šios daržovės neapsakomo skonio kulinariniai patiekalai paverčia rabarbarus mėgstamais Lietuvos gyventojų. Ypatingo dėmesio auginimui ir priežiūrai nereikalaujantys rabarbarai puikiai dera neįprastose augimo vietose, pavyzdžiui, prie komposto krūvos, taip ne tik jas paslepiant, bet ir savitai papuošiant aplinką. O neaprėpiamos rabarbarų vaistinės ir maistinės savybės skatina jų užsiauginti, pasiruošti ir vartoti.
Rabarbaras (Rheum) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos daugiametis iki 2 metrų aukščio augalas, stambiomis šaknimis, labai dideliais paprastais lapais ir ilgais žalios, rausvos ar raudonos spalvos lapkočiais. Šluotelės formos žiedyną formuoja gelsvi, balsvi, smulkūs žiedai ant išaugusio storo tuščiavidurio stiebo. Rabarbarų tėvynė – Azija. Geriausiai auga šaltesnio klimato šalyje, todėl Lietuvoje augti jam puikiausios sąlygos, todėl čia yra gana populiari ir puiki daržovė.
Rabarbarų rūšys
Lietuvoje įvairiems tikslams galima aptikti augant šias rabarbarų rūšis:
Mišrusis rabarbaras (Rheum × hybridum) – dažniausiai auginamas hibridas. Labai dažnai neteisingai painiojamas su daržoviniu rabarbaru, nes seniau (apie XVIII a.) Europoje buvo auginami tik daržovinis ir pontinis rabarbarai, o hibridas išsivystė atsitiktinai ir išplito. Juos atskirti galima tik genetiškai.
Daržovinis rabarbaras (Rheum rhabarbarum) – tai 60-90 cm aukščio ir iki 120 cm pločio augalas, jo lapai 15-60 cm skersmens, širdies formos ir banguotais pakraščiais. Abi lapų pusės plaukuotos.
Vaistinis rabarbaras (Rheum palmatum) – lapkočiai beveik apvalūs su raudonomis dėmėmis ar ištisai raudoni, iki 50 cm ilgio. Lapai iki 75 cm skersmens, apskriti. Augina stambų šakniagumbį. Lietuvoje retai auginama.
Tangutinis rabarbaras (Rheum palm. var. Tanguticum) – dekoratyvinis augalas, išsiskiria karpytais tamsios rudai raudonos spalvos lapais ir aukštais, rausvai raudonos spalvos šluoteliniais žiedynais. Retai auginamas, bet tinkamas sodinti želdynuose.
Rabarbarų veislės
Vieni šaltiniai nurodo daržovinio rabarbaro veisles, kiti tas pačias veisles priskiria mišriojo rabarbaro rūšiai. Bet kokiu atveju, šie rabarbarai yra valgomi ir dažniausiai auginamos veislės yra:
- „Victoria“ – ankstyva veislė, raudonai žaliais ilgais, šiek tiek kampuotais lapkočiai. Tai pati populiariausia veislė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
- „Red Champagne“ – išaugina ilgus, plonus, tamsiai rausvus lapkočius, yra saldaus skonio.
- „Strawberry Red“ – lapkočiai raudoni, itin sultingi, kiek stambesni už įprastus rabarbarus.
- „Raspberry Red“ – derlinga veislė, pasižymi dideliu vitamino C kiekiu su storais, ilgais, tamsiai rausvos spalvos sultingais lapkočiais.
- „Lider red“ – stori raudonos spalvos lapkočiai, kurie yra sultingi ir saldžiarūgščio skonio.
Rabarbarų auginimas
Vieta. Rabarbarams augti reikalinga saulėta vieta, bet augs ir daliniame pavėsyje. Vienoje vietoje auga daugiau negu 10 metų, todėl parinkta vieta turėtų būti ilgalaikė. Jie užauga gana aukšti ir platūs, reikia į tai atsižvelgti prieš parenkant jiems vietą. Dažnai auginamas prie komposto krūvos.
Dirvožemis. Auga puveningame, gerai perpuvusiu mėšlu arba kompostu papildytame, gerai drenuotame priesmėlio ar priemolio dirvožemyje.
Rabarbarų priežiūra
Laistymas. Augalas laistomas gausiai ir nuolat. Rabarbarams reikia pakankamai drėgmės, ypač karštomis ir sausomis vasaros dienomis.
Mulčiavimas. Kiekvieną pavasarį gausiai mulčiuojama ir atnaujinamas mulčio sluoksnis. Kad būtų sulaikyta drėgmė, sustabdytas piktžolių augimą ir apsaugomos nuo karščio šaknys, mulčiuojama organinėmis medžiagomis bent 7 cm sluoksniu.
Tręšimas. Kiekvieną pavasarį, kai žemė atšyla, lengvai patręšiama trąšomis (NPK 10-10-10).
Retinimas. Dažna rabarbarų problema – peraugimas, sutankėjimas ir plėtimasis. Dėl to jie gali augti prastai, silpnai, išplonėja lapkočiai. Kas 3-4 metus iškaskite ir padalykite rabarbarų šaknis. Išaugusius žiedinius stiebus reikia pašalinti, nes jie eikvoja augalo energiją,
Paruošimas žiemojimui. Rudenį pašalinamos visos augalų liekanos. Įšalus žemei, rabarbarus geriausia uždengti 2-4 cm organiniu mulčiu.
Rabarbarų dauginimo būdai
Sėklomis. Pavasarį sėklos pasėjamos į paruoštą gruntą lauke 2,5 cm gylyje ir palaikoma drėgmė. Išdygus daigams, jie išretinami kas 15 cm vienas nuo kito.
Šaknų dalimis. Dalijama augalų ramybės fazėje anksti pavasarį arba vėlai rudenį. Kastuvu motininė šaknis padalijama į kelias mažesnes dalis taip, ant kiekvieno jų būtų dalis šakniastiebio ir bent vienas pumpuras. Senoji vidurinė dalis išmetama, o nauji – pasodinami. Patariama tai atlikti kas kelis metus ir taip atjauninti augalą.
Rabarbarų vainikais. Tai yra šakniagumbis su pumpuru. Rudenį arba ankstyvą pavasarį vainikas įsodinamas į paruoštą gruntą ir užberiama žemėmis, kad viršūnė būtų matoma dirvos paviršiuje. Sodinama 75-90 cm atstumu nuo kitų augalų.
Rabarbarų derliaus nuėmimas
Pirmąjį vegetacijos sezoną po pasodinimo ar pasėjimo derlius neimamas visai. Antraisiais metais derliaus galima nuimti nedaug. Tai leis augalams tinkamai įsitvirtinti. Nuo trečiųjų augalo augimo metų derliaus nuimti galima daugiausiai pusę visų lapkočių. Derlius imamas pradedant pavasarį apie 8-10 savaičių iki vasaros vidurio, bet galima skinti ir visą vasarą, tačiau lapkočių struktūra ir skonis skirsis. Skinama, kai lapkočiai yra 23-30 cm ilgio ir bent 3-4 cm storio laikant už pagrindo ir švelniai pasukant ir traukiant į išorę. Esant reikalui, lapkočius galima nupjauti peiliu. Jei lapkočiai ploni, skinti derliaus nepatartina, nes tai reiškia, kad augalas nepakankamai gyvybingas. Po vasaros vidurio geriausia palikti lapkočius augti toliau ant augalo, kad jie sukauptų energijos kitų metų augimui.
Rabarbarų ligos ir kenkėjai
Rabarbarai pakankamai atsparūs ligoms ir kenkėjams, tačiau dėl nepakankamo drenažo, drėgmės pertekliaus, šaknų įmirkimo gali plisti tokios ligos: šaknų puvinys, pilkasis pelėsis, lapų dėmėtligė, fitoftora. Ligos pasireiškia lapų pageltimu, sumenkėjusiu augimu, vytimu, šaknų puvimu, dėmėtumu
Iš kenkėjų žinomi įvairūs gyviai (rabarbinis lapinukas, runkelinė musė, runkelinė spragė, amarai, sraigės, šliužai, nematodai), kurie pragraužia stiebuose ir lapuose skyles.
Ką iš rabarbarų skanaus pasigaminti
Maistui naudojami rabarbarų lapkočiai. Priklausomai nuo veislės, lapkočių amžiaus ir jų subrendimo, skiriasi jų skonis bei saldumas. Dažniausiai rabarbarai vartojami apdoroti, nes švieži sunkiau virškinami, ypač senesni lapkočiai. Rabarbarai yra traktuojami kaip daržovė, tačiau virtuvėje jie ruošiami ir valgomi kaip desertai ar vaisiai, nes puikiai dera su saldžiais ingredientais. Rabarbarų rūgštus skonis neprilygsta niekam kitam. Svarbu subalansuoti rabarbarų rūgštumą su cukrumi ar kitu saldikliu, kad būtų išlaikytas malonus skonis.
Rabarbarų pyragas yra pats populiariausias iš rabarbarų gaminamas desertas. Rabarbarų kompotas vienas iš klasikinių gėrimų, o rabarbarų uogienė, džemas ar padažas – universaliai panaudojami kitiems receptams paskanti. Gaminami ir kiti konditerijos gaminiai: duona, keksiukai, trupiniai, sriubos, taip pat ruošiama rabarbarų trauktinė, sultys, jie džiovinami, o rabarbarai žiemai konservuojami. Daugelis žmonių rabarbarus derina su braškėmis, mėlynėmis, avietėmis ar kitais vaisiais ir uogomis, kad subalansuotų jų rūgštumą.
Rabarbarų nauda ir kiti pritaikymo būdai
Vaistinės savybės. Rabarbarai pasižymi antioksidantų, skaidulų, oksalatų, vitaminų K ir C, mikroelementų Ca, K, P ir Mg gausa. Rabarbarai pasižymi plačiu vaistiniu poveikiu, tokiu kaip virškinimo trakto reguliavimu, priešvėžiniu, antimikrobiniu, kepenų apsaugos, priešuždegiminiu, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Vaistiniais tikslais naudojamos šaknys ir šakniagumbiai.
Dekoratyvumas. Raudonos arba žalios spalvos stiebai ir skėtį primenantys lapai suteikia sodui aukščio, struktūros, kontrasto bei spalvų. Auginamas prie komposto krūvų, jas išvaizdžiai paslepia.
Kosmetikoje. Rabarbarų sultimis ar nuovirais galima pasišviesinti plaukus. Įeina į veido prausiklių, kaukių, skaistinimo ir šviesinimo priemonių sudėtį.
Kodėl reikia elgtis atsargiai su rabarbarais?
Stiebai yra vienintelė valgoma rabarbarų augalo dalis, o lapai yra nuodingi. Juose yra dirginančios oksalo rūgšties, kuri sutrikdo medžiagų apykaitą ir didesniais kiekiais sutrikdo inkstų, tulžies pūslės veiklą. Rabarbaruose esantis antronas didesniais kiekiais veikia kaip vidurius laisvinanti medžiaga. Rabarbarų negalima vartoti nėštumo, žindymo laikotarpiu, individualaus netoleravimo, padidėjusio skrandžio rūgštingumo metu ar viduriuojant. Kadaise buvo manoma, kad pakilus vasaros temperatūrai visas rabarbarų augalas tampa toksiškas, tačiau taip nėra, nes pasikeičia tik tekstūra ir skonis. Nuėmus derlių, lapus galima kompostuoti, nes jiems yrant toksinės medžiagos suskyla ir žalos nedaro.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/rabarbarai/
https://www.almanac.com/plant/rhubarb
https://www.rhs.org.uk/vegetables/rhubarb/grow-your-own
https://www.gardenia.net/plant/rheum-x-hybridum-victoria
https://link.springer.com/article/10.1186/s13020-017-0158-5
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.