Žemė, likusi po augalų persodinimo ar nudžiūvimo, dažnai keliauja tiesiai į atliekas, tačiau ar tikrai panaudotas dirvožemis iš vazono yra visiškai bevertis? Iš tiesų, tinkamai atgaivintas ir perdirbtas dirvožemis gali tapti vertingu ištekliumi sode ar darže, leidžiančiu sutaupyti ir tausoti aplinką. Šiame straipsnyje aptarsime paprastus, praktiškus būdus, kaip panaudoti seną dirvožemį iš vazono, prikelti jį naujam gyvenimui ir pritaikyti įvairioms sodo reikmėms – nuo komposto iki visaverčio substrato naujiems augalams.
Ką turėtumėte žinoti prieš pakartotinai panaudodami dirvožemį iš vazonų?
Verta prisiminti, kad dirvožemis iš vazono, kuriame augo augalai, nėra amžinas, nes augdami jame, augalai, sunaudoja jame esančias maistingąsias medžiagas. Kartais mišinyje gali apsigyventi kenkėjai, piktžolės ar jis gali būti apniktas ligų, kurios gali vėl atsirasti, kai jį nuspręsite panaudoti antrą kartą. Tačiau pakaks atlikti šiek tiek papildomo darbo, kad išspręsti šias problemas ir dirvožemis vėl bus tinkamas panaudoti.
Štai keturi svarbiausi dalykai, kurių reikėtų nepamiršti saugant ir pakartotinai naudojant seną dirvožemį iš vazono:
- iš dirvožemio pašalinkite visas negyvas augalines medžiagas, šiukšles ir kenkėjus;
- dirvožemį laikykite sausoje ir vėsioje vietoje;
- pagerinkite dirvožemio derlingumą kompostu ar kitomis organinėmis trąšomis;
- į dirvožemį iš vazono įdėkite bioanglies, kad sumažintumėte dirvožemio iš vazonų, tankį;
- bioanglis – tai stabili kieta medžiaga, turinti daug anglies, pagaminta iš organinių atliekų arba biomasės, kuri iš dalies sudega esant ribotam deguonies kiekiui. Bioanglies savybės skiriasi priklausomai nuo medžiagos, iš kurios ji gaunama (žaliavos, t.y., medienos drožlės, kukurūzų stiebai, mėšlas ir kt.).
Kaip sterilizuoti dirvožemį iš vazonų, jei jame buvo kenkėjų?
Jei dirvožemis, kuriame augo augalai, buvo užkrėstas kenkėjais ar turėjo ligų, tokį mišinį geriausia sterilizuoti, kad neužkrėstumėte kitų augalų. Pirmiausia, iš senojo dirvožemio pašalinkite šaknis, lapus ir kitas šiukšles, tuomet nuspręskite, kuriuo būdu geriausia jį sterealizuoti.
- Vienas iš galimų dirvožemio sterilizavimo būdų, vadinamasis saulės spinduliavimas. Taikant šį metodą, seną vazonų žemę reikia sudėti į uždengtus 20 litrų kibirus arba juodus plastikinius maišus, sandariai užrišti ir 4-6 savaites palikti saulėje. Kibiruose ar maišuose susikaupia pakankamai šilumos, kad būtų sunaikinti vabalai ir ligų sukėlėjai.
- Seną vazonų žemę taip pat galite sterilizuoti orkaitėje. Įdėkite jį į orkaitės skardą, uždenkite folija ir šildykite 82,2-93,3 °C laipsnių temperatūroje 30 minučių (dirvožemis skleis žemės kvapą). Taip pat svarbu patikrinti dirvožemio temperatūrą mėsos termometru ir įsitikinti, kad ji neviršija 93,3°C laipsnių, nes aukštesnė temperatūra gali išskirti toksinus, taip pat, aukštesnė temperatūra sunaikina dirvožemio struktūrą. Praėjus pusvalandžiui, išimkite dirvožemį iš orkaitės ir laikykite jį uždengtą, kol atvės.
- Kita galimybė – mikrobangų krosnelė. Į ketvirčio dydžio mikrobangų krosnelės indelius sudėkite seną, sudrėkintą vazonų žemę. Uždenkite juos mikrobangų krosnelės dangteliais, kuriuose galite padaryti ventiliacijos skylutes, kad išeitų garas ir šildykite visu pajėgumu apie 90 sekundžių dviem kilogramams dirvožemio. Išimkite indus, ventiliacijos angas užklijuokite lipnia juosta ir prieš naudodami dirvožemį leiskite jam visiškai atvėsti.
Sterilizavus seną vazonų žemę, papildykite ją maistinėmis medžiagomis. Galite lygiomis dalimis sumaišyti naująją žemę su senąja ir įberti lėtai išsiskiriančių granuliuotų trąšų, vadovaujantis pakuotės nurodymais. Taip pat galite sumaišyti vieną dalį komposto su trimis ar keturiomis dalimis senos vazoninės žemės. Be to, kad pridėsite augalams reikalingų maistinių medžiagų, šviežia vazonų žemė ir kompostas padės mišiniui nesusislėgti.
Jei atnaujintą vazonų žemę laikysite, kol vėl ateis laikas sodinti, laikykite ją uždengtuose kibiruose arba kubiluose su dangčiais.
Kaip gali būti panaudojamas dirvožemis iš vazono
- Dirvožemis iš vazono puikiai pasitarnaus kaip jau turimų pakeltų lysvių užpildymas ar turimo kraštovaizdžio reljefo nelygumus užmaskuoti, pvz., duobes ar nelygumus. Toks dirvožemis tiks papildyti esamas gėlių ir daržovių lysves. Dirvožemis veikia kaip savotiškas mulčias, apsaugantis senas lysves nuo temperatūros svyravimų. Tačiau nenaudokite nuo ligų žuvusių vazoninių augalų dirvožemio, jo nesterilizavę.
- Pradinis dirvožemis naujoms lysvėms. Jei sode įrenginėjate naujas lysves, kurios pavasarį bus naudojamos gėlėms ar augalams auginti, senas vazonų dirvožemis gali tapti puikiu pagrindu naujo dirvožemio sluoksniui. Jums tereikės pavasarį jį papildyti nauja žeme ir įterpti tinkamų trąšų.
- Panaudokite dirvožemį iš vazono kompostui. Komposto krūva – tai paprasčiausias būdas suteikti tokiam dirvožemiui antrą šansą. Verta atsiminti, kad gera komposto krūva turėtų būti subalansuotas žalios medžiagos, rudos medžiagos ir dirvožemio mišinys. Maišant žaliąsias ir rudąsias medžiagas, senas vazonų dirvožemis bus įtrauktas į kompostą, kurį vėliau galėsite panaudoti būsimiems sodinukams.
- Panaudokite jį vejai. Sluoksniuokite tokį dirvožemį tiesiai ant vejos, laikui bėgant jis įsiskverbs į dirvą, o tuo tarpu suteiks tam tikrą apsaugą žiemą.
- Dirvožemis iš vazono yra tinkamas panaudoti antrą kartą, net ir persodinant vazoninius augalus. Jums užteks į seną dirvožemį iš vazono įmaišyti apie 1/3 naujos vazoninės žemės bei pridėti trąšų.
- Pasigaminkite bulvių dėžę. Tai 1,2 m aukščio pagaminta dėžė, kurios karkasą sudaro vielą, o joje bus auginamos bulvės. Šį projektą pradėkite rudenį, į dėžės dugną sluoksniuodami laikraštį, tada pridėkite panaudotos vazoninės žemės, susmulkintų rudeninių lapų, arklių mėšlo ir komposto. Palikite tai stovėti visą žiemą, o pavasarį, atėjus bulvių sodinimo metui, pasodinkite jas.
Kaip sumažinti riziką naudojant seną dirvožemį?
Naudojant seną dirvožemį galite susidurti su tam tikrais rizikos faktoriais, kaip:
- ligų sukėlėjai
- maistinių medžiagų ir mineralų trūkumas
- dirvožemio suslėgimas
- drukos kaupimąsis.
Dalinamės būdais, padėsiančiais atgaivinti tokį dirvožemį:
- Seną vazonų žemę galite atnaujinti sumaišydami ją su nauja vazonų žeme. Sukurkite 50/50 senojo ir šviežio dirvožemio mišinį, kurį naudosite vazoniniams augalams, gerai sumaišykite abu dirvožemius, kad jie nesuspaustų ir neuždusintų šaknų.
- Sename dirvožemyje, kurio sudėtyje yra durpių samanų arba kokoso durpių, nuolat susiduriama su dirvožemio suslėgimo problema. Šios medžiagos, kai suyra, sukelia dirvožemio suslėgimą. Norint pagerinti dirvožemio porėtumą, aeraciją ir vandens drenažą, reikia sumažinti dirvožemio tankį. Į seną dirvožemį galite pridėti tokių medžiagų kaip organinės medienos drožlės arba bioanglis, kurios padeda pagerinti šias savybes lauko ir kambarinių augalų augimui.
- Dirvožemis su baltais likučiais rodo, kad susikaupė per daug druskų. Norėdami jas pašalinti, laistykite dirvožemį lietaus vandeniu arba bet kokiu vandeniu, kuriame yra mažai druskos (ne vandentiekio vandeniu ar mineraliniu vandeniu), ir leiskite jam nutekėti per dirvožemį. Tai galite daryti kas du mėnesius, kad druskos nesikauptų.
Šaltiniai:
https://rosysoil.com/blogs/news/old-potting-soil
https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/soil-fertilizers/6-uses-for-old-potting-soil
https://www.bhg.com/gardening/yard/soil/how-to-reuse-potting-soil
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
