Trešnės – mėgstamos uogos, netgi labiau už vyšnias, tad jas auginti mėgsta daugelis, o ypatingai tie, kas nemėgsta ilgų vakarų, praleistų konservuojant. Galbūt vyšnios rūgštelė puikiai tinka uogienėms bei kompotams, tačiau saldžios ir mėsingos trešnės skirtos mėgautis šviežios. Nors šios sultingos uogos pripratusios prie kiek šiltesnio klimato, bet jų galima užsiauginti ir pas mus. Tiesa, geram derliui reikia nemažai pastangų – o jei tiksliau, nemažai žinių, kad tos pastangos atsipirktų. Sužinokite, kuo ypatingas trešnių sodinimas Lietuvoje ir kaip sulaukti paties saldžiausio derliaus savo kieme.
Trešnės ir vyšnios – ta pati ar skirtinga uoga?
Trešnės kilo iš Vakarų Azijos, tačiau dar Romos imperijos laikais buvo atgabentos į Europą. Čia jos sėkmingai prigijo tokiose saulėtose valstybėse kaip Bulgarija, Ispanija, Graikija, Ukraina. Įdomu tai, kad daugelyje kalbų trešnės neturi unikalaus pavadinimo. Pavyzdžiui, anglų kalboje jos vadinamos tiesiog saldžiosiomis vyšniomis („sweet cherries“), analogiška situacija yra ir ispanų bei kitose Europos kalbose. Iš tiesų, skirtingais žodžiais šias uogas vadina tik slavų valstybių gyventojai, iš kur ši tradicija, greičiausiai, atėjo ir pas mus.
Šiokia tokia sumaištis kilo ir klasifikuojant šias uogas. Dar praeito amžiaus pradžioje, trešnės ir vyšnios buvo priskirtos slyvų (Prunus L.) genčiai. 1956 m. ji pakeičiama į vyšnių (Cerasus Mill.), o lygiai po 20-ies metų išleistoje pomologijos knygoje, vėl grįžtama prie Prunus genties. Aišku tiek, kad šios uogos yra giminingos, bet kiekvienas sodininkas paliudys – jos skiriasi ne tik skoniu, bet ir lepumu. Nors abu medžiai jautrūs šalčiui, tačiau rūgščioji vyšnia yra geriau prisitaikiusi prie lietuviško klimato ir reikalauja šiek tiek mažiau dėmesio. Priešingai nei saldžioji trešnė, dėl kurios teks pasistengti.
Trešnių sodinimas pažingsniui
- Pradėkite nuo tinkamo sodinuko paieškos. Ieškokite turinčio daug smulkių šaknelių, kurios gerai aprūpins augalą vandeniu ir maistinėmis medžiagomis. Atkreipkite dėmesį į kamieną – jis turi būti lygus, be žaizdų ar kitokių pažeidimų. O štai, augalo dydis tikrai neturės didelės reikšmės, nes trešnės auga labai greitai.
- Praktikuojamas ir trešnių sodinimas iš sėklos, geriausia jas sėti pavasarį. Tačiau šiam procesui prireiks nemažai kantrybės. Nors trešnės auga gana greitai, bet derėti pradeda tik 3–4 augimo metais, o kartais ir dar vėliau. Pridėkite dar ir tą laiką, kol užauginsite persodinimui tinkamą sodinuką – tai išties ilgalaikis projektas.
- Ieškant tinkamos vietos trešnių sodinimui, svarbiausia yra nustatyti gruntinių vandenų gylį. Jei vanduo yra aukščiau nei metras, trešnė pasieks jį kelių metų bėgyje ir pradės skursti, galbūt net visiškai nustos derėti. Todėl parinkite jai aukštesnę ir saulėtą vietą, kur trešnė būtų apsaugota nuo stiprių vėjų. Jei gruntiniai vandenys jūsų sklype yra aukštai, o vaismedžio vis tiek labai norisi, galite išbandyti pakeltą lysvę arba suformuoti grunto kalnelį.
- Iškasę reikiamo dydžio duobę, suformuokite jos centre nedidelį kupstelį. Jis skirtas pakelti liemeninėms šaknims, kad likusios galėtų svirti žemyn. Aplink duobę įkalkite du kuoliukus, greta jų pastatykite medelį ir užpylę žemėmis gerai jas prispauskite. Idealu būtų suformuoti „lėkštelę“, kad vanduo nenubėgtų į šalis laistant.
Trešnių sodinimas – ką būtina žinoti iš anksto
Suaugusių trešnių medžiai gali pasiekti 7–30 metrų aukštį, kuris priklausys nuo pasirinktos rūšies. Kaip matote, trešnių sodinimas gali pareikalauti daug erdvės, tad mažesnių sklypų savininkai linkę rinktis žemaūges arba glaustašakes veisles, tokias kaip „Queen Mary“ ir „Helene“. Abi rūšys pasižymi didelėmis ir atspariomis uogomis, o medeliai nepareikalaus daug vietos jūsų kieme. Vis dėlto, prieš renkantis vaismedį, reikėtų gerai pagalvoti ar sodinsite trešnę daugiau dekoratyviniais tikslais, ar siekiate kokybiško ir gausaus derliaus.
Svarbu žinoti, kad dauguma trešnių yra kryžmadulkės, todėl sėkmingam jų derėjimui, netoliese reikalingas kitas augalas. Egzistuoja ir savidulkių veislių, bet jei norite sulaukti gausaus ir sveiko derliaus, kito augalo žiedadulkės yra būtinos. Tačiau jei neturite pakankamai vietos savo kieme, galite suporuoti savo medelį su kaimynų trešnėmis. Svarbiausia, kad sutaptų arba persidengtų jų žydėjimo laikas, taigi ankstyvųjų ir vėlyvųjų trešnių suderinti nepavyks. Taip pat svarbu, kad atstumas tarp jų būtų ne didesnis nei 20 metrų. Kaimynai neaugina vaismedžių? Pasikalbėkite ir galbūt atrasite bendrą pomėgį, kurį bus visada malonu aptarti susitikus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.