Ropė – be reikalo pamiršta lietuvių daržovė. Ji buvo auginama mūsų regione dar VII a. pr. Kr. Iki pat XVIII a. ropės Lietuvoje buvo labai plačiai auginama ir dažnai naudojama. Kol pamažu jas beveik visiškai išstūmė bulvės. Ropė – puiki maistinga ir vertinga daržovė. Be to, mūsų regionui daug artimesnė už amerikietiškos kilmės bulves. Galbūt metas prisiminti šią puikią daržovę ir vėl užsiauginti ropių?
Ropė: kilmė, išvaizda ir trumpa istorija
Ropės (Brassica rapa) – šakniavaisinės bei lapinės daržovės arba pašariniai augalai. Jos priklauso bastutinių šeimai. Auginamos vidutiniškai šilto klimato šalyse. Ropės šakniavaisiai rutuliški, plokštoko rutulio, kartais verpstės pavidalo, 5–10 cm skersmens. Pašarinių veislių žymiai didesni: 20 ir daugiau centimetrų skersmens. Ropės šakniavaisis, priklausomai nuo veislės, gali būti įvairių spalvų: baltos, geltonos, rausvos, ar violetinės spalvos odele. Minkštimas baltas, geltonas arba rausvas.
Ropė auga labai sparčiai ir per sezoną galima užauginti ne vieną derlių. Šakniavaisis subręsta per 65–75 dienas nuo sudygimo. Pasėtos antroje vasaros pusėje puikiai laikosi per žiemą.
Ropė buvo žinoma jau senovės Persijoje bei Egipte. Tais laikais ropėmis maitinosi tik varguomenė bei vergai. Tačiau palaipsniui tai tapo visų luomų maistu. Senovės Romoje ropes maistui vartojo visų luomų atstovai. Kadangi savo užaugintų ropių romėnams nepakakdavo, jie imdavo jomis duoklę iš pavergtų šalių. Taip ropės paplito visoje Europoje. Tik Angliją jos pasiekė vėliau, apie XVI amžių. Būtent anglai maistui ėmė vartoti ne tik ropės šakniavaisius, bet ir jaunus lapelius.
Ropės sėja
Ropės sėklos labai smulkios. Sėjamos tiesiai į dirvą. Sėti galima nuo balandžio pradžios iki liepos pabaigos. Sandėliavimui žiemą ropes rekomenduojam sėti liepos pabaigoje. Kadangi ropės labai greitai auga, per sezoną galima spėti pasėti ir užauginti kelis derlius. Nuėmus vieną, iš karto galima sėti kitą arba sėti kelių savaičių tarpais, taip užtikrinant pastovų derlių.
Pavasarį rekomenduojama ropes sėti gegužės mėnesį, kad dygimo metu būtų mažiau spragių.
Žemė, kurioje bus sėjama ropė, turi būti gerai palaistyta ir gerai išdirbta. Ropės sėklos sėjamos juostomis, tarp eilių paliekant maždaug 50 cm atstumą. Į dirvą įterpiamos 0,5–1 cm gylyje. Ūgtelėjus daigams juos reikia praretinti, paliekant augalus kas 4–6 cm.
Ropei tinkama žemė ir vieta
Ropė geriausiai auga saulėtoje vietoje ir derlingoje, drėgnoje, tačiau vandeniui laidžioje dirvoje. Labiausiai tinka gerai patręštas ir įdirbtas priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemis.
Ropės auginimas: laistymas ir kita priežiūra
Ropė auginama kaip ir kiti šakniavaisiai: bulvės, burokėliai, morkos, pastarnokai ir kt. Ropės turi būti reguliariai ravimos, kad joms užtektų pakankamai saulės šviesos ir maistinių medžiagų. Neleiskite piktžolėms užgožti jūsų daržovių. Per tankiai augančias, reikia praretinti. Dalį lapų galima apskabyti, taip augalas daugiau jėgų skirs šakniavaisio auginimui.
Ropei be galo svarbus yra laistymas. Trūkstant drėgmės, šakniavaisis apkarsta ir sukietėja. Ypač svarbu gausiai laistyti karštomis ir sausomis vasaros dienomis bei augimo pradžioje. Laistykite maždaug 1–2 kartus per savaitę. Lieti reikia ne tik žemę, bet ir pačius augalus.
Kaip tręšiama ropė?
Prieš sėjant ropę, dirvą galima praturtinti organinėmis trąšomis. Venkite šviežio mėšlo, nes tuomet daržoves labiau puola kenkėjai. Be to, šviežiu mėšlu patręštoje dirvoje ropės užauga kreivos ir šakotos.
Taip pat ropėms tręšti netinka daug azoto turinčios trąšos. Azotas skatina lapų, o ne šakniavaisių augimą.
Ropės rovimas
Jeigu neleisite ropėms peraugti, laiku nuimsite užaugusį ir subrendusį derlių, išvengsite pasakos „Ropė“ veikėjų likimo. Iš tiesų tokios didelės valgomosios ropės neužauga. Nebent auginate ropes pašarui. Tuomet jų šakniavaisiai būna 20 cm ir daugiau skersmens. Įprastai ropė raunama, kai šakniavaisis pasiekia 5–10 cm skersmenį.
Jaunos ropės būna švelnesnės ir skanesnės. Dažniausiai užauga per 65–75 dienas nuo sudygimo. Kuo ankstyvesnė veislė, tuo greičiau galima tikėtis derliaus. Beje, jauni ropių lapeliai taip pat naudojami maistui: dėkite juos į salotas ar sriubas.
Rudenį ropių derlius turi būti nuimamas prieš pirmąsias šalnas, nes jos labai jautrios šalčiui. Šakniavaisiai peršąla ir tampa nemaloniai saldaus skonio.
Ropė: kenkėjai ir ligos
Ropes puola tos pačios bėdos kaip ir kopūstines daržoves. Ypač ropes mėgsta sraigės ir šliužai, todėl būtina imtis priemonių nuo jų apsisaugoti.
Dažniausi ropių kenkėjai:
- Krieninis lapgraužis išgraužia ropės lapus. Kad jo išvengtumėte, svarbu, reguliariai ravėti ropių lysves, kruopščiai pašalinti visas derliaus nuėmimo liekanas. Užpuolus kenkėjams, purkšti insekticidais.
- Kopūstinės muselės. Jų lervos įsigraužia į ropių šaknis ir kotus bei išėda jų vidų. Pasirodžius šiems kenkėjams, nupurkšti augalus insekticidais.
- Ropinis baltukas išėda lapus, stiebus, šaknis. Naikinamas insekticidais.
Ropes dažnai puola miltligė: lapai susitraukia, ima suktis, riestis. Miltligė dažniausiai užpuola dėl per reto laistymo. Todėl savo roputes laistykite reguliariai, ypač per sausrą.
Ropių sandėliavimas žiemai
Šviežios ropės gali būti laikomos šaldytuve iki 2 savaičių. Jas galima įdėti į plastikinį maišelį, kad nesudžiūtų, tačiau stebėkite, kad nesupelytų ir nesupūtų.
Taip pat ropės gali būti šaldomos:
- Ropė nulupama, nuplaunama ir supjaustoma nedideliais kubeliais.
- Kubeliai blanširuojami (apverdami verdančiame vandenyje) 3 min. Ištraukiami ir nedelsiant panardinami į šaltą vandenį atvėsti.
- Po to nusausinami ir sudedami į specialius šaldymo maišelius bei užšaldomi.
Vasaros pabaigoje pasėtos ir rudenį nurautos ropės gali būti laikomos vėsiame, tamsiame rūsyje panašiai kaip bulvės.
Kaip vartojama ropė?
Ropės šakniavaisis bei lapai naudojami maistui. Šakniavaisis gali būti valgomas šviežias, kepamas arba verdamas. Iki bulvių paplitimo Europoje ropės buvo viena pagrindinių daržovių. Dar ir šiandien daugelis šalių ropės šakniavaisius naudoja vietoje bulvių. Ropės ne tik sveikesnė alternatyva bulvėms, tačiau ir mums artimesnės pagal kilmę.
Jauni ropės labai naudojami salotoms, sriuboms. Savo skoniu jie primena garstyčias ir iki šiol yra labai populiarūs Anglijoje.
Ropės nauda ir maistinės savybės
Ropės šakniavaisiuose gausu kalcio, vitaminų A, C, K, B9, mineralinių druskų, cukraus. Vitamino C ropėse 75 proc. daugiau nei bulvėse. Tačiau joje mažai angliavandenių, todėl ropė nepakeičiama diabetu sergantiems bei antsvorio kamuojamiems žmonėms.
Liaudies medicinoje ropė vartojama nuo vidurių užkietėjimo. Jos nuoviras naudotas kaip šlapimą varantis ir atsikosėjimą skatinantis vaistas. Taip pat ropės nuovirą gerdavo kaip raminantį vaistą, o karštos ropės kompresais ramindavo podagros sukeliamus skausmus.
Dabar ropės šakniavaisių sultys arba nuovirai rekomenduojami kaip peršalimo simptomus lengvinanti, atsikosėjimą skatinanti priemonė. Jie padeda sergant lėtiniu bronchitu, bronchine astma, stipriai kosint.
Ropė – pamiršta, tačiau vėl į mūsų daržus pamažu sugrįžtanti daržovė. Galbūt kada nors vėl atgaus savo prarastą populiarumą ir grįšime prie tų daržovių, kurias valgė mūsų protėviai.
Šaltiniai:
- https://www.almanac.com/plant/turnips
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/turnips-grow-guide/
- https://www.rhs.org.uk/vegetables/turnips/grow-your-own
- https://www.vle.lt/straipsnis/ropes/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.