Bulvės – gumbinės daržovės, kuriose gausu vitamino C ir kitų naudingų medžiagų, daugelio mėgstamos ir vertinamos dėl savo universalumo ir galimybės paruošti įvairiausius gardžius patiekalus. Tačiau ne visada jas yra saugu valgyti, tad šiame straipsnyje ir papasakosime kurias bulves verčiau išmesti nė neragavus, o kurias dar galima apipjaustyti ir vartoti. Taip pat sužinosite kaip laikyti bulves, kad galėtumėte jas vartoti iki sekančio derliaus.
Bulvių nauda: kokios spalvos bulvės turi daugiausia antioksidantų ir ar tikrai jų reikėtų vengi lieknėjantiems?
Kaip laikyti bulves?
Bulvės geriausiai išsilaiko vėsioje, tamsioje, gerai besivėdinančioje patalpoje. Taip laikomos bulvės ilgiau išlieka šviežios ir tvirtos bei nepažaliuoja. Svarbu bulvėms neleisti išdžiūti ir prarasti vandens, jei bulvės bus laikomos per karštoje aplinkoje, tokiu atveju jos ims dygti ir gali supūti. Tad toliau pateikiame sąlygas kaip laikyti bulves, kad galėtumėte jas vartoti iki pat sekančio derliaus:
- Temperatūra – 7-13 °C.
- Santykinė oro drėgmė turėtų būti 80-90 %.
- Patalpa ar vieta tamsi, į kuria nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai.
- Indas ar maišas, kuriame laikote bulves, turi būti atviras.
- Prieš laikant bulves, jų neplauti ir laikyti sausas.
- Nelaikykite bulvių šaldytuve. Žaliose bulvėse yra daug krakmolo, o šalta temperatūra krakmolą gali paversti cukrumi. Dėl to verdant bulvės gali tapti saldesnės ir tamsesnės.
- Nelaikykite bulvių šalia obuolių. Vaisiai, ypač obuoliai, nokdami išskiria etileną. Dėl šios organinės cheminės medžiagos bulvės gali anksčiau sudygti.
Kada bulvės gali būti nuodingos?
Kai bulvės laikomos šiltoje ir šviesioje vietoje, gumbai atpažįsta, kad gali būti tinkamoje augimo vietoje ir ruošiasi dygti. Padidėja chlorofilo gamyba, todėl žievelė, o ilgainiui ir dalis minkštimo pamažu nusidažo žaliai. Nors chlorofilas yra nekenksminga cheminė medžiaga, jo buvimas bulvėse rodo, kad gumbuose padidėjo glikoalkaloido, vadinamo solaninu, gamybą. Solaninas apsaugo bulves ir nuo žolėdžių ir padeda išsaugoti dygstantį daigą nuo gyvūnų. Solaninas laikomas neurotoksinu, todėl žmonėms suvalgius pažaliavusių bulvių, gali pasireikšti neigiamas poveikis sveikatai.
Daržovės kaip nuodingas maistas: kada ir ko nederėtų kišti į burną?
Ar veiksminga lupti bei virti pažaliavusias bulves?
Didžiausias solanino kiekis yra bulvių odelėje. Tyrimais nustatyta, kad nulupus bulves solanino kiekis gali sumažėti 25-75 %. Taip pat reikėtų pašalinti visus daigus (akutes) ir žalius bulvės vidaus plotus, nes juose gali būti daug solanino. Nuluptoje ir nupjautoje bulvėje vis tiek gali būti pakankamai daug solanino, kad sukeltų neigiamą poveikį, jei bulvėje jau yra labai didelė solanino koncentracija.
Tačiau bulves verdant, kepant ar kitaip termiškai apdorojant, galima dar labiau sumažinti solanino kiekį. Solaninas yra kartaus skonio ir gali sukelti deginimo pojūtį burnoje. Jei bulvė po virimo yra kartaus skonio arba sukelia deginimo pojūtį, tokios geriausia nevalgyti visai. Jei bulvėje yra tik kelios mažos žalios dėmelės, galima jas išpjauti arba bulvę nulupti. Kadangi solanino didesnė koncentracija susidaro aplink bulvės daigus (akutes), juos taip pat reikėtų pašalinti. Tačiau jei bulvė labai žalia arba jos skonis kartus, geriausia ją išmesti.
Simptomai, kurie pasireiškia apsinuodijus bulvėmis
Suvalgius pažaliavusių ar bulvių su daigais, gali atsirasti neigiamas poveikis sveikatai. Poveikis dažniausiai pasireiškia virškinimo trakte. Jis dažnai užtrunka 8-10 valandų. Patekus dideliam kiekiui solanino į organizmą, gali pasireikšti ir neigiamas poveikis centrinei nervų sistemai. Tad toks apsinuodijimas gali būti labai pavojingas sveikatai ir sukelti šiuos negalimus:
- Pilvo ar skrandžio skausmai.
- Delyras (kai pasireiškia iliuzijos, haliucinacijos, kliedesiai, nepastovios emocijos, sumišimas).
- Viduriavimas.
- Išsiplėtę vyzdžiai.
- Karščiavimas.
- Galvos skausmas.
- Pojūčių praradimas.
- Žemesnė nei įprasta kūno temperatūra (hipotermija).
- Pykinimas ir vėmimas.
- Paralyžius.
- Šokas.
- Lėtas pulsas.
- Sulėtėjęs kvėpavimas.
- Regėjimo pokyčiai.
Tyrimai rodo, kad tokius sutrikimus gali sukelti nuo 30 iki 50 mg solanino, esančio šimte gramų bulvių, tačiau simptomai ir poveikis organizmui skiriasi priklausomai nuo žmogaus kūno masės santykio ir asmens tolerancijos alkaloidui.
Šaltiniai:
https://www.eatingwell.com/article/8044322/are-potatoes-good-for-you/
https://www.webmd.com/food-recipes/how-to-keep-potatoes-fresh-for-longer
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
