Greitas gyvenimo tempas, nuolat besikeičianti visuomenė, technologijos bei urbanizacija vis labiau atitolina žmogų nuo gamtos. Tačiau paradoksalu, kad kuo didesniame mieste gyvena žmogus, kuo labiau įtemptos jo dienos, tuo labiau jis ieško natūralių, gamtos suteikiamų pojūčių. Vienas iš variantų pajusti gamtos prisilietimą – basų kojų takas kieme. Tai gali tapti ne tik puikiu „įsižeminimu“ po varginančios dienos, tačiau ir puikia pramoga vaikams bei nauda mūsų sveikatai.
Toliau pasidalinsime patarimais, kaip įsirengti basų kojų taką savo kieme bei papasakosime, kuo jis naudingas visai šeimai.
Kas yra basų kojų takas?
Kaip sufleruoja pats pavadinimas, basų kojų takas – tai specialiai suplanuotas ir įrengtas kelias / takas, kuriuos žmogus eina basomis. Takas padengtas įvairiais paviršiais, kad žmogus basomis pėdomis jaustų kuo įvairesnes natūralias medžiagas.
Basų kojų takas gali būti sudarytas iš įvairių gamtinių elementų: smėlio, akmenų, žvyro, pjuvenų, vejos, molio, medžio šakų, šiaudų ar lapų. Dažniausiai takas suskirstytas dalimis, iš kurių kiekvienoje yra skirtinga medžiaga, suteikianti vis kitus pojūčius einančiajam. Įprastai aštrūs, badantys, duriantys ar kitaip nelabai maloniai pėdas stimuliuojantys paviršiai keičiami maloniais, vėsiais smėlio ar vandens paviršiais.
Kaip atsirado basų kojų takas?
Pirmasis basų kojų takas buvo atidarytas dar 1939 m. Tai buvo labiau sensorinis sodas, skirtas regos negalią turintiems asmenims. Kadangi jie pasaulio negali pažinti per regą, jį pažįsta remdamiesi kitomis juslėmis. Ypač neregintys žmonės pasikliauna lytėjimo pojūčiu. Tad pirmieji tokie sodai buvo skirti stimuliuoti visoms juslėms: lytėjimui per pėdas, kvapui nuo skirtingų augalų, klausai iš įvairių garsų šaltinių.
Kuo naudingas basų kojų takas?
Visi žinome, kad vaikščiojimas basomis yra labai naudingas. Ypač gera basomis pėdomis liesti žemę, žolę, smėlį. Taip tarsi „įsižeminame“, sugrįžtame į save, atsipalaiduojame nuo visų įtampų. Tuo pačiu ir pėdos pailsi nuo nuolatinio avalynės spaudimo. Juk net ir pati patogiausia bei natūraliausia avalynė neleidžia pėdoms pasijusti visiškai laisvai.
Basų kojų tako nauda sveikatai:
- Streso mažinimas. Susiliejimas su gamta, žemės pajautimas po basomis pėdomis atpalaiduoja, padeda įveikti įtampą, nerimą. Tam tikra prasme visas įtampas nusimetame nuo pečių ir perleidžiame, atiduodame žemei.
- Imuninės sistemos stiprinimas. Vaikščiojimas basomis, ypač esant vėsesnei temperatūrai, puikiai stimuliuoja imuninę sistemą. Be to, vaikščiojimas bei buvimas gamtoje taip pat siejami su geresniu imunitetu ir atsparumu ligoms.
- Kraujotakos gerinimas. Skirtingi paviršiai stimuliuoja vis kitus pėdų taškus, masažuoja pėdas, gerina kraujotaką. Tad basų kojų takas kieme ypač naudingas asmenims, kenčiantiems nuo periferinės kraujotakos sutrikimų.
- Stimuliuojama nervų sistema. Pėdos yra sujungtos su daugybe nervų galūnėlių, kurios perduoda impulsus kitoms kūno dalims. Tad ėjimas basomis stimuliuoja nervinius impulsus ir visą nervų sistemą.
- Stiprina sąnarius ir raumenis. Tai ypač aktualu vaikams, kurie augdami mieste beveik nebeturi progos pabėgioti basomis. Vaikščiojimas be avalynės stiprina pėdų bei kulkšnių raumenis, gerina pusiausvyrą ir laikyseną. Skirtingi paviršiai yra puiki plokščiapėdystės profilaktika ir gydymo priemonė.
- Stiprina pėdas bei visą kūną. Vaikščiodami basomis ir dar įvairiais nelygiais, nevienodais paviršiais, išnaudojame visas pėdos funkcijas.
- Emocinė gerovė. Gamta ir fizinė veikla, judėjimas padeda pagerinti nuotaiką bei bendrą emocinę būseną. Eidami basų kojų taku įsitraukiame ir susiliejame su natūralia gamta. Mintys atsipalaiduoja nuo kasdienės įtampos.
Basų kojų takas kieme: nuo ko pradėti ir kaip įsirengti?
Norint įsirengti basų kojų taką savo kieme prireiks šiek tiek pastangų, laiko ir, žinoma, planavimo. Tačiau tai gali tapti puikia veikla visai šeimai. Vaikai mielai įsitrauks į tako įrengimą tiek padėdami planuoti, tiek ieškodami natūralių gamtinių medžiagų skirtingiems tako paviršiams.
Tad nuo ko pradėti? Basų kojų takas kieme žingsnis po žingsnio:
- Vietos parinkimas. Visų pirma, reikia nuspręsti, kur takas bus įrengtas. Rekomenduojama rinktis tokią vietą, kuri būtų saugi (ypač jeigu turite vaikų), lengvai pasiekiama, tačiau kiek įmanoma atokiau nuo triukšmingų zonų. Jeigu sklype vietos neturite labai daug, galbūt įmanoma basų kojų taką įrengti tarp gėlynų ar netgi daržo lysvių.
- Dizaino planavimas. Pradžiai galima mėginti nusipiešti tako dizainą ant popieriaus, o vėliau, vadovaujantis juo, sužymėti būsimą taką ir realiame sklype. Žymėjimui galima naudoti kuoliukus ir virvelę. Taip lengviau matysis, ar planuojamas basų kojų takas tiks jūsų sklype, ar derės tarp jau esančių augalų ar pastatų ir pan.
- Paviršiaus paruošimas. Visų pirma būsimame take reikia pašalinti visas kliūtis, šiukšles, aštrius akmenis, šakas ar kitus objektus, kurie gali trukdyti ar būti pavojingi basoms pėdoms. Būsimo tako paviršių reikia išlyginti, kad gruntas būtų lygus ir paruoštas įrengimui.
- Rėmelio sukūrimas. Basų kojų taką reikėtų įrėminti trinkelėmis, plytomis ar medinėmis lentomis. Taip pat galima atskirti ir skirtingas planuojamo tako dalis / segmentus. Rėmeliui naudojamos medžiagos turėtų būti gerai įtvirtintos, kad nevirstų ir nekeltų pavojaus susižeisti.
- Medžiagų parinkimas ir išdėstymas. Tai bene smagiausia basų kojų tako kieme įrengimo dalis. Galite naudoti įvairias gamtines medžiagas: smėlį, akmenis, žvyrą, samanas, žolę, kankorėžius, šiaudus ir t.t. Čia vieta jūsų fantazijai. Jeigu taku bėgios ir mažiausi šeimos nariai, labai šiurkščių medžiagų reikėtų vengti, nes jų pėdutės dar labai jautrios. Apsvarstykite ir nedidelio vandens segmento įrengimą.
Basų kojų takas kieme: kas toliau?
Kai viskas įrengta ir paruošta belieka nusiauti batus ir leistis į pojūčių kelionę. Basų kojų takas kieme gali tapti tik jūsų vieno meditacijos erdve, gali būti poilsis ir atgaiva po sunkios dienos darbe, atpalaiduojantis pasivaikščiojimas prieš miegą ar smagus laikas su vaikais.
Pasivaikščiojimą basų kojų taku galite įtraukti į savo kasdienę rutiną ir, pavyzdžiui, kasdien juo prasieiti ryte prieš mankštą ar vakare prieš miegą. Taip pat tai gali tapti grūdinimosi forma, jeigu taku vaikščiosite bet kokiu oru iki pat šalnų ar ilgiau.
Tačiau tam, kad takas išliktų patrauklus akiai bei saugus basoms pėdoms, juo teks rūpintis. Reguliariai reikia patikrinti, ar nėra aštrių daiktų, šiukšlių, ar neišklibę rėmeliai, galbūt teks papildyti gamtines medžiagas. Jeigu pasivaikščiojimas basų kojų taku taps rutinos dalimi, priežiūra neatims daug laiko: bevaikštant iš karto pastebėsite, ką reikia pataisyti ar išvalyti.
Basų kojų takas kieme turintiems vaikų
Vaikams, kaip ir suaugusiems, labai sveika pabūti basomis, pajusti tikrą žemę po kojomis. Jie taip pat gyvena greitu ritmu ir dažnai yra pervargę. Tad buvimas gamtoje, vaikščiojimas basomis ne tik leis pailsėti, tačiau ir stiprins kūną, lavins pusiausvyrą, padės stiprėti kojytėms, pėdoms, rečiau kristi.
Vaikai, leisdami laiką gamtoje, taip pat yra pastabesni. Greičiau atkreipia dėmesį į kliūtis, jas pastebi ir išmoksta išvengti. Be to, buvimas kartu gamtoje, bendra veikla, labai stiprina tarpusavio ryšį.
Kaip galima patobulinti basų kojų taką?
Kaip minėta, pirmieji tokio pobūdžio takai buvo įrengti visoms juslėms stimuliuoti. Tad jeigu auginate vaikus, galima dar labiau patobulinti savo basų kojų taką ir jį sukurti taip, kad vaikai būtų priversti naudoti bei treniruoti visus savo jutimus. Toks sensorinis takas gali būti ypač naudingas bet kokių jutimo sutrikimų turinčių vaikų lavinimui.
Taigi pagerinti basų kojų taką galima įjungiant ir kitus jutimus ne tik lytėjimą:
- Garsas. Tai gali būti nedidelis fontanėlis, kriokliukas ar natūralus vandens šaltinis netoliese. Tuo pačiu garsą sukuria ir žvyro traškėjimas po kojomis, šalia augančių medžių lapų šnarėjimas, paukštelio čiulbėjimas ir pan. Tereikia paskatinti vaikus klausytis ir išgirsti.
- Kvapas. Šalia tako galima pasodinti kvepiančių augalų: ramunėlių, čiobrelių, mėtų, levandų ir kt. Netgi ant tako patiesta žievė ar šiaudai turi savo kvapą. Vėlgi bandykite užuosti, mokykite vaikus pasaulį pažinti ir per kvapus.
- Vaizdas. Tai gali būti šalia tako augančios spalvingos gėlės, įvairiomis spalvomis nuspalvinti akmenėliai ar tako rėmeliai, galbūt netoliese įrengta spalvota tvorelė. Tai puikus būdas regai stimuliuoti, leisti akims pailsėti ir atsigauti nuo ekranų.
- Skonis. Čia reikia būti atidiems ir atsakingai parinkti šalia augančius augalus. Visi vaikams lengvai pasiekiami augalai turėtų būti valgomi. Kuo mažesni vaikai, tuo labiau šios taisyklės reikėtų laikytis. Šalia basų kojų tako galima pasodinti braškių, žemuogių ar prieskoninių žolelių.
Basų kojų takas kieme – tai pabėgimas nuo skubančio gyvenimo tempo. Tai grįžimas į save, atsipalaidavimas ir gamtos prisilietimas.
Šaltiniai:
- https://playathometeacher.com/2016/06/25/diy-sensory-path
- https://sensorysurroundings.co.uk/blogs/news/how-to-create-a-sensory-garden-path-at-home
- https://clamberclub.com/15559-2/
- https://www.pinterest.com/skarenwylie/barefoot-pathways/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva ir autorės
