Skip to content

Samanos: jų auginimas gėlių priežiūrai ir namų interjerui, o nepageidautinose vietose – naikinimas

  • by
Samanos: jų auginimas gėlių priežiūrai ir namų interjerui
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Samanos dengia žemę miškingose ir drėgnose vietose, auga ant akmenų, medžių kamienų. Malonu prisiliesti prie minkštų žalių samanų ar prasieiti per jas basomis. Samanos naudojamos labai įvairiose srityse. Sode jos padeda sukurti originalų, senove dvelkiantį stilių. Samanos gali tarnauti kaip pagalbinė priemonė kitų augalų, pavyzdžiui, orchidėjų, priežiūrai. O paskutiniu metu populiarėja samanų naudojimas namų puošyboje – iš jų kuriami paveikslai, sienelės, kiti vidaus ir lauko puošybos elementai.

Samanų randama beveik visur

Samanos (Bryophyte) – tai daugialąsčiai aukštesnieji augalai. Samanos nežydi, auga nedideliais kupsteliais – pagalvėlėmis. Šaknų jos neturi, maistines medžiagas bei vandenį gauna per lapus, o prie paviršių kabinasi rizoidais – siūlų pavidalo stiebo dariniais. Samanos auga beveik visame pasaulyje. Jos sugeba prisitaikyti prie įvairių, net ir pačių nepalankiausių aplinkos sąlygų. Išskirtinė samanų savybė – jų drėgmės kiekis priklauso nuo aplinkos. Sausringu metu samanos  sudžiūva, sustoja visi jų gyvybiniai procesai, o vėl sudrėkintos jos greitai pilnai atgyja.

Lietuvoje randama apie 500 samanų rūšių. Vienos rūšys aptinkamos pievose, kitos – smėlynuose, yra vandens telkiniuose bei pakrantėse, ant medžių žievės ar akmenų augančių samanų. Pagal savo sandarą samanos skirstomos į žaliąsias samanas, kerpsamanes ir kiminus. Kiminai, arba durpinės, baltosios samanos, gali sugerti 20-30 kartų daugiau vandens nei patys sveria. Jie auga tik ten, kur gruntinis vanduo yra aukštai – aukštapelkėse, drėgnuose miškuose.

Samanos miške

Samanų auginimas

Samanas galima auginti kaip ir kitus dekoratyvinius augalus. Tam tikromis sąlygomis jos išauga pačios, dažniausiai ant trinkelių, medžių ir plikose vejos vietose. Jei jūsų kraštovaizdyje trūksta žalios dangos, samanas galite auginti lysvėse, kaip apvadą ar ant akmeninių sienų.

Samanos visai neįnoringos dirvai. Jos gali augti prastame dirvožemyje ar apsieiti visai be jo, pavyzdžiui, augti ant betono, terakotos, kai kurių akmenų. Jei samanos auga ne dirvoje, jų auginimo paviršius turi būti korėtas, toks, į kurį jos galėtų įsikabinti.

Sodinant samanas žemės paviršius neturi būti purus, geriau jį išlyginti ir supresuoti. Samanos iš vienos vietos į kitą perkeliamos kupsteliais ar nedideliais gniužulais. Gerai prispauskite jas prie auginimui pasirinkto paviršiaus. Tai galite padaryti delnais ar šiek tiek jas pamindant, o jei bandote užsiauginti samanų ant kietų paviršių, tokių kaip akmenys, reikės gana stipriai jas priveržti.

Samanų priežiūra

Samanos mėgsta drėgmę, šešėlį ir rūgštų dirvožemį. Nors samanas nesunku prižiūrėti, karšta popietės saulė gali jas greitai sudžiovinti. Vietoj šaknų samanos turi neilgus rizoidus, kurie pasisavina maistines medžiagas. Rizoidai išdžiūsta greičiau nei gilios kitų augalų šaknys, todėl svarbu, kad samanų augimo vietoje būtų pakankamai drėgmės ir neaugtų piktžolės, konkuruojančios su samanomis dėl maistinių medžiagų.

Ypač dažnai turi būti laistomos neseniai į naują vietą perkeltos samanos – jas reikėtų palaistyti kas dieną. Brandesnius samanynus galima laistyti rečiau. Gerai prigijusiems dideliems samanų plotams pakanka natūralių kritulių, jie laistomi tik užsilaikius sausiems orams. Kai sausa, samanos pereina į ramybės būseną, o grįžus drėgmei atsigauna. Palaisčius sudžiuvusias samanas, jos palaipsniui vėl sužaliuos.

Samanos orchidėjoms

Samanos orchidėjoms ir kitoms gėlėms

Kiminai, arba durpinės samanos, baltosios samanos (Sphagnum), naudojamos kambarinių gėlių, dažniausiai orchidėjų, priežiūrai. Šios samanos padeda palaikyti drėgmės lygį, reikalingą orchidėjoms. Orchidėjos turi orines šaknis, kurios surenka drėgmę ne iš dirvos, o iš oro. Tam, kad šios orinės šaknys pastoviai gautų drėgmės, orchidėjos vazonėlio paviršius apdėliojamas samanomis, kurias, savo ruožtu, reikia reguliariai purkšti vandeniu. Taip samanų dėka užtikrinsite tolygų drėgmės lygį, reikalingą orchidėjoms.

Kiminai pravers rūpinantis ir kitais drėgmę mėgstančiais augalais – sanpaulija, gloksinija, streptokarpu, begonija, dracena, difenbachija, monstera, eševerija, kordilina, ir daugeliu kitų. Jei ilgesniam laikui išvykstate iš namų, pravartu įdėti sudrėkintų kiminų į šių gėlių vazonėlius. Kiminai palaipsniui atidavinės augalams drėgmę ir neleis jiems išdžiūti.

Kiminus, be kita ko, tinka naudoti ir kambarinių augalų įšaknydinimui. Šiam tikslui drėgni kiminai susmulkinami ir sumaišomi su žeme. Į tokią dirvą sodinami gėlių auginiai. O sode kiminais galima žiemai apdengti šalčiui neatsparius augalus – šios samanos puikiai sulaiko šilumą.

Stabilizuotos samanos namų interjerui

Pastaraisiais metais vis daugiau populiarumo įgauna patalpų dekoravimas stabilizuotomis samanomis. Natūrali samanų spalva interjere bei švelni jų tekstūra sukuria jaukumo, ramybės, natūralumo įspūdį namuose. Stabilizuotų samanų panaudojimas namų dekoravimui – tai galimybė įsileisti į savo būstą dalelę gamtos.

Samanų siena

Stabilizuota samana – tai tam tikru būdų paveikta, užkonservuota natūrali samana. Stabilizavimo metu samanos apdorojamos specialiu tirpalu, kurio pagrindą sudaro glicerinas. Taip apdorotos samanos išsaugo savo minkštumą bei elastingumą keleriems metams.

Stabilizuotoms samanoms nereikalinga priežiūra, laistymas, šviesa, o savo išvaizda jos nesiskiria nuo gyvų samanų. Stabilizuotos samanos dažniausiai naudojamos interjero puošybai – iš jų daromi stabilizuotų samanų paveikslai, sienelės, kiti dekoro elementai. Reikia turėti omenyje, kad gaminiams iš stabilizuotų samanų gali pakenkti vanduo, pernelyg aukšta ar pernelyg žema oro temperatūra patalpoje, tiesioginiai saulės spinduliai. Specializuotose prekybos vietose galima įsigyti tiek gatavų dekoro elementų iš samanų, tiek ir pačių stabilizuotų samanų, iš kurių, pasitelkę išmonę bei fantaziją, galite sukurti savo unikalų paveikslą ar sienelę.

Samanų siena interjere

Samanų sienos – populiari interjero bei aplinkos puošybos tendencija. Tai puikus būdas suteikti namams papildomų spalvų bei tekstūros neišleidžiant tam pernelyg daug pinigų ir laiko. Samanų sienų būna įvairių dydžių ir stilių, jas galima montuoti beveik bet kur. Jei namie turite laisvą sieną ir laužote galvą, kaip geriau ją papuošti ir pagyvinti, vienas iš įdomesnių dekoro variantų gali būti būtent samanų sienelė. Be to, tokią sienelę nesudėtinga pasigaminti savo rankomis.

Samanų sienai patalpoje rekomenduojama naudoti stabilizuotas samanas. Į samanų sienelę taip pat galima įkomponuoti džiovintų augalų sėklų, žievės, šakelių. Papildomi elementai pridės daugiau tekstūros bei paryškins samanų sienelę. Pabaigtai stabilizuotų samanų sienai praktiškai nereikalinga tolimesnė priežiūra.

Samanų siena

Penki samanų sienos kūrimo žingsniai

  1. Sukonstruokite rėmą. Sukalkite pasirinkto dydžio rėmą iš medienos lentelių. Iškirpkite atitinkamo dydžio gabalą iš faneros plokštės ir pritvirtinkite jį prie rėmo. Tai galite padaryti naudodami medienos klijus (mažesnio dydžio rėmui) arba smulkias vinutes ar kabes.
  2. Sudėkite samanas. Kai rėmas pagamintas, galite pradėti dėlioti stabilizuotas samanas. Tai smagioji dalis, nes galite leisti pasireikšti savo kūrybiškumui. Tik nuo jūsų priklauso, kokias samanas naudosite ir kaip nuspręsite jas komponuoti.  Samanų tvirtinimui naudokite karštų klijų pistoletą.
  3. Pridėkite papildomų detalių. Šis žingsnis nėra būtinas, tačiau jei norite paįvairinti ir praturtinti sienos vaizdą papildomomis detalėmis – pirmyn! Džiovinta žievė gali tapti papildomu įrėminimu, o spalvoti džiovinti augalai suteiks daugiau spalvų.
  4. Patikrinkite, ar sienelė stabili. Kai viskas sudėliota, priklijuota ir klijai išdžiuvo, laikas atlikti sienelės stabilumo testą. Pirštu švelniai pajudinkite priklijuotas samanas ir priedus. Jei jie krenta, pritvirtinkite augalus tvirčiau. Jei niekas nejuda, samanų sieną galima kabinti pasirinktoje kambario vietoje.
  5. Pakabinkite sienelę. Parinkite sienelei vietą atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir galimų vandens purslų, kurie gali jai pakenkti. Patalpoje esančiai sienelei papildomos priežiūros neprireiks.
Samanų paveikslas

Samanų paveikslai – išskirtinė namų puošybos detalė

Samanų paveikslai – tai šiuolaikiškas ir akiai malonus patalpų dekoravimo sprendimas, originalus kambario ar biuro akcentas. Samanų paveikslai ypač dera modernaus, minimalistinio, klasikinio, poparto, haiteko, eko stiliaus interjeruose. Šiandien egzistuoja nemaža samanų paveikslų pasiūla, be to, tokį paveikslą galite sukurti ir patys. Tereikia pasirūpinti reikiamomis medžiagomis, įjungti fantaziją ir galėsite džiaugtis unikalia rankų darbo namų puošmena.

Toliau pateiksime gaires, kaip pasidaryti samanų paveikslą. Jums prireiks: rėmelio; standaus kartono, plastiko ar kitos medžiagos gabalo pagrindui; įvairių atspalvių stabilizuotų samanų; papildomų elementų – pavyzdžiui, džiovintų gėlių, šakelių, gilių, kankorėžių; dvipusės lipnios juostos; klijų; karštų klijų pistoleto.

  1. Apgalvokite, kokia bus paveikslo kompozicija, padėtis.
  2. Toliau – išdėliokite visus elementus ant pagrindo.
  3. Kai esate patenkinti savo sukurta kompozicija, galite pradėti ją klijuoti prie pagrindo. Lengvesnius elementus klijuokite dvipuse lipnia juosta, sunkesnius, tokius kaip riešutai, gilės, tvirtinkite klijų pistoletu.
  4. Kai paveikslas baigtas, atsargiai jį įrėminkite ir pakabinkite pasirinktoje vietoje.
Samanų naikinimas

Samanų naikinimas nepageidaujamose vietose

Kaip matome, samanos – puiki medžiaga aplinkos dekoravimui. Tačiau kartais samanos gali būti ir nepageidaujamos. Dažnai žmonėms, puoselėjantiems žaliąją veją, samanų atsiradimas joje tampa nemaloniu netikėtumu, kuriuo siekiama atsikratyti. Mat samanos suteikia vejai netolygią, nevienodą spalvą ir minkštą struktūrą, dėl kurios tampa sudėtinga pjauti žolę. Be to, samanos indikuoja blogą vejos būklę, nes jos linkusios augti ten, kur prastas drenažas, o žolė silpna ir plona.

Samanų naikinimas vejoje galimas cheminėmis priemonėmis, tačiau pirmiausia stenkitės pagerinti pačios vejos būklę – reguliariai ją tręškite, pjaukite, grėbkite žolę. Tokiu būdu sustiprėjusi žolė pati nukonkuruos samanas. Venkite pernelyg trumpai pjauti veją, nes tai taip pat skatina samanų augimą. Apsaugoti veją padės ir specialios trąšos nuo samanų, kurios sumažina dirvožemio rūgštingumą, reikalingą samanoms augti, ir tuo pačiu sustiprina vejos žolę.

Samanos gali tapti problema ne tik vejoje. Dažnas sodybos šeimininkas rūpinasi, kad jų neaugtų ant trinkelių, stogo, dekoratyvių sodybos akmenų. Stogo valymas nuo samanų rekomenduotinas, nes po samanomis susidarantis mikroklimatas palaipsniui ima ardyti stogo dangą. Prekyboje esančios samanų naikinimo priemonės, samanų valiklis turi būti derinami su rankiniu samanų pašalinimu. Geriausia šalinti samanas stipria vandens srove, bet galima jas ir nugremžti. Panašiu būdu atliekamas ir samanų valymas nuo akmens, trinkelių valymas nuo samanų. Liaudiški valymo būdai, pavyzdžiui, samanų naikinimas pelenais, ne visuomet veiksmingi.

Naudoti šaltiniai:
https://www.thespruce.com/how-to-grow-moss-1402369
https://harpersnurseries.com/what-is-a-moss-wall
http://zemaitijosnp.lt/apie-ka-mums-kalba-samanos
https://moh.com.ua/stati/polza-stabilizirovannogo-mxa
https://www.vle.lt

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex