Sapropelis – iš pelkėjančių ežerų dugno išgaunamos ekologiškos trąšos, kurios turi unikalią savybę: kaupia ir išlaiko drėgmę. Dėl klimato kaitos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja sausros epizodų, kurie kelia grėsmę daugeliui augalų rūšių. Taigi sapropelis padeda kovoti su sausros keliamais iššūkiais. Tai tik viena jo naudinga savybė: skaitykite ir sužinokite, kaip efektyviai sapropelis gali pakeisti chemines trąšas jūsų sode.
Kas yra sapropelis?
Ežerų dumblas, dar žinomas kaip sapropelis, yra vertingas natūralus išteklius, kuris susidaro ežerų ir kitų stovinčių vandenų telkinių (kūdrų, tvenkinių) dugne per ilgą laiko periodą ir yra vis dažniau naudojamas kaip ekologiškos trąšos. Sapropelio sąvoka yra kilusi iš senovės graikų kalbos, kur „sapros“ reiškia „puvimą“, o „pelos“ – „dumblą“ arba „purvą“.
Sapropelis susidaro iš mirusių vandens augalų, gyvūnų liekanų ir mikroorganizmų, kurie nusėda į dugną ir palaipsniui kaupiasi. Šios liekanos yra turtingos organinėmis medžiagomis, todėl vis dažniau naudojamos kaip ekologinės trąšos. Nustatyta, kad sapropelio formavimosi greitis yra tik apie 1-2 milimetrus per metus. Vadinasi, kelių metrų storio klodo amžius gali siekti ir 10 000 metų, ir daugiau, kai aplinkos tarša neegzistavo. Dažniausiai jis yra tamsus, purus, drėgnas ir turi būdingą pūvančių organinių medžiagų kvapą.
Priklausomai nuo konkrečių susidarymo sąlygų, sapropelis gali turėti įvairių cheminių sudėčių ir savybių. Dažniausiai sapropelis turi iki 30 % puvenų, iki 2 % azoto, nemažai kalio junginių, mikroelementų, kai kurių vitaminų. Saproplelyje taip pat yra daug kalcio, fosforo, geležes junginių, o beveik nėra smėlio ir molio. Sapropelis kasamas ir Lietuvos ežeruose. Specialiomis žemsiurbėmis sapropelis yra iškasamas iš vandens telkinio dugno; tada jis gali būti džiovinamas, rūšiuojamas ir apdorojamas, kad būtų pašalinti nepageidaujami elementai.
Sapropelio nauda dirvožemiui ir augalams
Sapropelis teigiamai veikia dirvožemio struktūrą ir gerina augalų augimą.
- pH balanso reguliavimas: sapropelis gali padėti stabilizuoti dirvožemio rūgštingumą, kuris yra svarbus veiksnys daugeliui augalų rūšių. Dėl savo unikalių savybių sapropelis padeda neutralizuoti per didelį dirvožemio rūgštingumą, taip sukurdamas palankesnę aplinką augalams augti.
- Sapropelis gali veikti kaip maistinių medžiagų „saugykla“: dėl natūralaus uždelsto veikliųjų medžiagų tirpimo jis užtikrina subalansuotą augalų mitybą makro- ir mikroelementais. Taip šaknų sistemoms tampa lengviau plėstis ir pasiekti reikiamas maistines medžiagas bei vandenį.
- Dar mažai žinoma, kad sapropelis pasižymi didele absorbcine geba, todėl gali išvalyti dirvožemį nuo sunkiųjų metalų, naftos produktų, pesticidų, herbicidų ir kitų aplinką teršiančių medžiagų.
- Dėl sudėtyje esančių natūralių antibiotikų, įskaitant natūralų sidabrą (argentum naturalis) sapropelis valo dirvožemį ir nuo kenksmingų mikroorganizmų.
Svarbu pažymėti, kad sapropelio poveikis yra ilgalaikis. Jis dirvožemio struktūrose išlieka aktyvus 5-7 metus ir ilgiau. Taigi, jei aš šiandien nusipirkčiau naują sodo sklypą, didžiąją jo dalį patręščiau sapropeliu: taip ne tik praturtinčiau dirvožemį, bet – svarbiausia – būčiau rami, kad sapropelis neutralizuos ankstesnių savininkų naudotų cheminių medžiagų liekanas. Taip mano augalai ir daržovės augs sveikoje aplinkoje.
Kuo naudingas sapropelio poringumas
Ypač svarbi sapropelio savybė yra jo „poringumas“: tai reiškia, kad jame yra mikroskopinių tarpų ir tuštumų, kurios gali būti užpildytos oru arba vandeniu. Ši unikali – tik sapropeliui būdinga – savybė kaupti ir išlaikyti drėgmę tampa itin aktuali dabar, kai dėl klimato kaitos Lietuvoje vis daugėja sausros epizodų. Praturtinti žemę sapropeliu svarbu ir sodinant bei auginant augalus, kuriems reikia nuolatinės drėgmės.
Dėl savo „poringumo“, sapropelis taip pat užtikrina geresnį oro cirkuliavimą šaknų sistemoje, o tai yra būtina augalų sveikatai ir augimui. Įterpiant sapropelį į smėlingus arba sunkius molingus dirvožemius, galima gerokai pagerinti jų struktūrą. Smėlinguose dirvožemiuose sapropelis padidina vandens ir maistinių medžiagų išlaikymą, o molingose dirvose – gerina drenažą ir aeraciją.
Sapropelio taikymo sritys
Sapropelio naudojimas sodininkystėje ir daržininkystėje gali būti įvairus – nuo jau minėto dirvožemio gerinimo, cheminių medžiagų šalinimo iki augalų mulčiavimo.
- Augalus mulčiuodami sapropeliu galite pasiekti kelių svarbių tikslų. Pirmiausia, storas sapropelio sluoksnis ant dirvos paviršiaus neleidžia greitai išgaruoti drėgmei, taip išlaiko optimalią drėgmės pusiausvyrą augalų šaknų zonoje, Antra, sapropelis efektyviai slopina piktžolių augimą ir apsaugo augalų šaknis nuo ekstremalių temperatūros svyravimų, kurie gali būti karštomis dienomis ar šaltomis naktimis.
- Dar viena sapropelio panaudojimo sritis – augalų perkėlimas ar sodinimas. Rekomenduojame sapropeliu – kaip apsauginiu sluoksniu – padengti augalo šaknis. Toks metodas padeda išvengti šaknų išdžiūvimo per sodinimo procesą, suteikia joms papildomos drėgmės ir maistinių medžiagų. Be to, sapropelio sluoksnis vėliau skatina šaknų augimą ir vystymąsi, o tai lemia greitesnį sodinukų prigijimą ir įsitvirtinimą.
- Įdomu žinoti kad sapropelis naudojamas ne vien sodininkystėje ar daržininkystėje. Tai neatsiejama SPA ir sveikatingumo paslaugų dalis: sapropelis naudojamas balneologijoje, purvo voniose.
- Sapropelis yra naudojamas kaip vertingas pašarų priedas paukščiams ir kiaulėms. Jis taip pat gali būti žaliava pramonei (keramzito, biokuro gamybai).
Augalai, kuriems labiausiai tinka sapropelis
Trumpai apžvelgsime, kokiems augalams dėl savo unikalų savybių labiausiai tinka sapropelis – daugiausiai tai augalai, kuriems reikalingas didelis drėgmės kiekis.
Gėlynuose sapropeliu patariame tręšti astilbes, rudbekijas, lobelijas, raktažoles, medetkas. Mėtų šeimos augalai, pavyzdžiui, mėtos ir melisos, taip pat mėgsta sapropeliu praturtintą dirvožemį, nes gali greitai plisti, jei tik yra pakankamai drėgmės.
O darže praturtinkite dirvožemį sapropeliu ten, kur auginsite špinatus ir įvairias salotas (išdžiūvęs dirvožemis gali lemti lapų kartumą). Cukinijas ir moliūgus – jie reikalauja daug vandens, ypač vaisių augimo metu. Taip pat brokolius, kopūstus ir paprikas. Dauguma žalumynų, tokių kaip petražolės, krapai, taip pat mėgsta nuolat drėgną dirvą.
Tyrimai rodo, kad augalai, auginami sapropeliu tręštoje dirvoje, sukaupia iki 1,5 karto mažiau sunkiųjų metalų nei augalai, auginami dirvoje be sapropelio. Tai ypač aktualu dabar, kai stengiamės maitintis kuo sveikiau.
Sapropelis ir kitos organinės trąšos
Sapropelis yra veiksmingesnis už kitas organines trąšas, tokias kaip mėšlas, durpės, kompostas. Trumpai apžvelgsime – kodėl.
Sapropelio sudėtyje nėra piktžolių sėklų. Žemės ūkio gyvulių išmatose paprastai būna daug piktžolių sėklų. 1 tonoje šviežio mėšlo yra iki 10 tūkst. sėklų, kurios, perėjusios per gyvulių virškinamąjį traktą, išlaiko gebėjimą sudygti.
Sapropelyje nėra patogeninės mikrofloros (t.y. mikroorganizmų, kurie gali sukelti įvairias ligas ar infekcijas gyvūnams ar žmonėms). Augalų ir gyvūnų patogenai dažnai plinta per organines trąšas. Pavyzdžiui, mėšle gali būti daugiau kaip 100 ligų patogenų, pavojingų gyvūnams ir žmonėms (pavyzdžiui, juodligė, tuberkuliozė, salmoneliozė, žarnyno infekcijos ir t.t.).
Kompostas taip pat gali turėti nepageidaujamų sėklų ar ligų sukėlėjų; todėl jį naudoti reikia atsargiai ir saikingai.
O durpės prieš naudojimą dažniausiai yra sterilizuojamos aukštesnėje nei 70 °C temperatūroje, todėl prarandami kai kurie biologiškai aktyvūs junginiai (vitaminai, aminorūgštys, fermentai).
Ekologiškų trąšų pranašumas
Ekologiškos trąšos – priešingai nei cheminių trąšų naudojimas – turi svarbių privalumų.
Naudojant ekologiškas trąšas, mažėja priklausomybė nuo sintetinių cheminių medžiagų, kurios gali būti kenksmingos dirvožemio mikroorganizmams ir galiausiai sumažinti dirvožemio derlingumą. Be to, tai sumažina pavojų vandens telkiniams, kuriuos gali teršti nutekėjusios cheminės trąšos.
Ekologiškai tręšiami augalai dažnai tampa atsparesni ligoms ir kenkėjams. Tai lemia stipresnė šaknų sistema ir didesnis augalų gebėjimas įsisavinti reikiamas maistines medžiagas iš gerai subalansuoto dirvožemio.
Yra tyrimų duomenų, rodančių, kad ekologiškai užaugintų produktų maistinė vertė gali būti aukštesnė. Be to, žmonės vis labiau vertina maisto produktus, užaugintus be cheminių pesticidų ir trąšų, dėl jų potencialiai sveikesnių savybių.
Naudojant ekologiškas trąšas augalininkystė ir sodininkystė tampa tvari. Tai reiškia, kad toks žemės dirbimas gali būti tęsiamas ilgą laiką be neigiamo poveikio aplinkai ar dirvožemiui.
Taigi, įkvėpkite gyvybę savo sodui ir daržui, leiskite jam žaliuoti ir klestėti su sapropelio jėga – ekologiška trąša, kuria gamta pati pasirūpino.
Šaltiniai:
https://www.organic-cluster.com/sapropel
https://ecofriendlytime.com/en/18439-sapropel-what-is-it-and-how-used/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.