Mėšlas – tai viena iš seniausių ir natūraliausių tręšimo priemonių, nuo seno naudojama dirvožemio derlingumui palaikyti ir gerinti. Net ir šiuolaikinių mineralinių trąšų laikais daugelis sodininkų, daržininkų bei ūkininkų vis dar grįžta prie šios organinės medžiagos. Kodėl? Todėl kad mėšlas veikia ne tik kaip maisto medžiagų šaltinis augalams, bet ir kaip dirvos struktūros, mikrofloros ir humuso kiekio gerintojas.
Vis dėlto, mėšlas – tai ne viena universali medžiaga, o įvairių rūšių produktas, kurio savybės ir nauda labai priklauso nuo gyvūno, iš kurio jis gautas, apdorojimo būdo ir brandumo. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo skiriasi karvių mėšlas, arklio mėšlas, vištų mėšlas, paukščių mėšlas, granuliuotas mėšlas, bei sausas mėšlas. Taip pat paaiškinsime, kodėl perpuvęs mėšlas yra naudingesnis nei šviežias, kada kokį mėšlą naudoti, o kada – vengti.
Mėšlo reikšmė dirvožemiui ir augalų mitybai
Mėšlas – tai gyvulių išmatų ir kraiko (šiaudų, pjuvenų ar durpių) mišinys. Jame gausu pagrindinių maistinių elementų: azoto (N), fosforo (P), kalio (K), taip pat kalcio, magnio ir mikroelementų, reikalingų augalų augimui bei vystymuisi. Be to, mėšlas gerina dirvožemio struktūrą, skatina mikroorganizmų veiklą, didina humuso kiekį ir padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę.
Skirtingai nei cheminės trąšos, mėšlas veikia ilgalaikėje perspektyvoje: jis lėtai išskiria maistines medžiagas, todėl augalai jas pasisavina palaipsniui, o tai sumažina pertręšimo riziką. Tačiau tam, kad poveikis būtų tikrai efektyvus, svarbu žinoti, kokios rūšies mėšlą rinktis ir kaip jį naudoti.
Karvių mėšlas – universalus, bet „švelnus“ pasirinkimas
Karvių mėšlas – tai viena dažniausiai naudojamų trąšų rūšių tiek ekologiniuose, tiek tradiciniuose ūkiuose. Jis pasižymi santykinai žemesne maistinių medžiagų koncentracija, palyginti su paukščių ar kiaulių mėšlu, tačiau būtent dėl to yra saugesnis ir švelnesnis augalams.
Perpuvęs karvių mėšlas puikiai tinka įvairioms daržovėms: bulvėms, pomidorams, cukinijoms, agurkams, taip pat vaismedžiams, vaiskrūmiams bei gėlėms. Jis ypač naudingas lengvose, smėlingose dirvose, kur greitai išplaunamos maistinės medžiagos.
Naudojimo patarimas: karvių mėšlą geriausia įterpti į dirvą rudenį, kad per žiemą jis suirtų ir nebeaktyvūs mikroorganizmai nekenktų pavasarį pasodintiems augalams.
Rekomenduojamas video
Arklio mėšlas – greitai šylantis ir puikiai tinkamas šiltnamiams
Arklio mėšlas laikomas šiltesniu ir aktyvesniu nei karvių mėšlas. Jis greičiau pūva, yra mažiau drėgnas ir daugiau poringas, todėl jame daugiau deguonies – puikios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Pūdamas arklio mėšlas skleidžia šilumą, todėl jis nuo seno naudojamas kaip natūralus šildymo šaltinis šiltnamiuose.
Dėl savo savybių arklio mėšlas itin tinka agurkams, melionams, moliūgams, pomidorams bei kitiems šilumą mėgstantiems augalams. Taip pat naudinga jį įterpti į dirvą prieš sėjant žaliąsias trąšas.
Naudojimo patarimas: arklio mėšlą rekomenduojama sumaišyti su kompostu ar šiaudais, kad išvengtumėte pertręšimo. Nenaudokite šviežio, nes gali nudeginti šaknis.
Vištų ir paukščių mėšlas – labai stipri trąša, bet reikalaujanti atsargumo
Vištų mėšlas ir apskritai paukščių mėšlas pasižymi itin didele azoto, fosforo ir kalio koncentracija. Tai viena stipriausių natūralių trąšų, tačiau dėl savo stiprumo ją reikia naudoti itin atsargiai. Net ir nedidelis kiekis šviežio vištų mėšlo gali padaryti daugiau žalos nei naudos: nudeginti šaknis, paveikti dirvožemio pH, sutrikdyti mikroorganizmų pusiausvyrą.
Tam, kad vištų mėšlas būtų saugus, jis turi būti kompostuojamas arba naudojamas granuliuota forma. Granuliuotas vištų mėšlas – tai džiovintas, bekvapis ir apdorotas produktas, kuriame neutralizuoti patogenai ir piktžolių sėklos. Jis tinka tiek daržovėms, tiek vaiskrūmiams ar vejai tręšti.
Naudojimo patarimas: naudokite tik perpuvusį ar granuliuotą vištų mėšlą, toliau nuo šaknų, geriausia – įterpdami į dirvą iš rudens.
Granuliuotas mėšlas – patogus, švarus ir saugus būdas tręšti
Granuliuotas mėšlas – tai modernus organinės trąšos sprendimas, kuris tinka tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Jis gaminamas iš karvių, vištų ar kitų gyvūnų mėšlo, kuris džiovinamas, sterilizuojamas ir spaudžiamas į granules. Tokia forma ne tik ilgaamžiškesnė, bet ir žymiai patogesnė naudoti – nereikia rūpintis kvapais, laikymu ar dozių skaičiavimu.
Granuliuotas mėšlas leidžia tiksliau dozuoti maistines medžiagas, išvengiama pertręšimo, o veikimas – ilgesnis. Jis ypač populiarus soduose, daržuose, šiltnamiuose bei dekoratyviniams augalams tręšti. Granulės lėtai tirpsta, išskirdamos maistą augalams ilgesnį laiką.
Naudojimo patarimas: granules galima įterpti tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek rudenį – priklausomai nuo augalų poreikių. Tinka visiems dirvožemio tipams.
Perpuvęs ar šviežias mėšlas – kuriuo naudotis protingiau?
Perpuvęs mėšlas – tai brandintas, išlaikytas mėšlas, kuriame baigėsi intensyvūs organinės medžiagos skaidymosi procesai. Paprastai jis laikomas ne mažiau kaip 6 mėnesius, dažnai – metus ar net dvejus. Toks mėšlas yra tamsios spalvos, trupančios struktūros, malonesnio kvapo, nebesukelia šaknų nudegimo pavojaus.
Šviežias mėšlas, priešingai, aktyviai fermentuojasi, išskiria amoniaką, šilumą, gali būti patogenų, parazitų, piktžolių sėklų šaltinis. Nors jame daug maistinių medžiagų, jos augalams sunkiai prieinamos arba netgi žalingos.
Naudojimo patarimas: perpuvusį mėšlą naudokite augalams tręšti tiesiogiai. Šviežią – kompostuokite su šiaudais, pjuvenomis ar žole ir naudokite tik jam visiškai perpuvus.
Sausas mėšlas – mažiau kvapo, daugiau kontrolės
Sausas mėšlas – tai natūraliai arba dirbtinai džiovintas mėšlas, kurio drėgmės kiekis sumažintas iki minimalaus. Tai gali būti ir tradicinis sausas kraikinis mėšlas, ir džiovintas paukščių mėšlas. Sausas mėšlas pasižymi mažesniu tūriu, lengvesniu transportavimu ir švelnesniu kvapu. Jis tinkamas rudens tręšimui, nes iki pavasario spėja pasiekti reikiamą brandos stadiją.
Sausą mėšlą galima naudoti kaip pagrindinę trąšą prieš dirvos kasimą, taip pat naudoti komposto praturtinimui ar mulčiavimui.
Kada naudoti mėšlą?
Mėšlą galima naudoti tiek rudenį, tiek pavasarį, o tam tikrais atvejais – ir vasarą, jei jis tinkamai paruoštas. Ruduo laikomas geriausiu metu mėšlui įterpti į dirvą, nes per žiemą jis spėja susiskaidyti, susilieti su dirvožemiu, o pavasarį jau būna saugus ir lengvai pasisavinamas augalų per šaknis. Pavasarį mėšlas dažniausiai naudojamas prieš sėją ar sodinimą, tačiau jis turi būti perpuvęs – t. y. nebešviežias.
Jei planuojate tręšti vasarą, reikia būti ypač atsargiems. Vasarą galima naudoti tik visiškai perpuvusį, kompostuotą ar granuliuotą mėšlą, ir tik tokiose vietose, kur šiuo metu neauga jautrūs augalai. Tai gali būti ką tik išvalytas šiltnamis, lysvė po derliaus nuėmimo arba ruošiama vieta žieminiams augalams ar sideratams. Taip pat mėšlas gali būti dedamas į komposto krūvą, kad bręstų iki rudens ar kito sezono.
Kada šviežias mėšlas netinka?
Šviežias mėšlas yra labai stipri ir agresyvi trąša. Jame yra daug amoniako ir šviežių organinių medžiagų, kurios gali „nudeginti“ augalų šaknis, ypač jei jis dedamas arti jų. Taip pat šviežias mėšlas gali skleisti nemalonų kvapą, pritraukti kenkėjus ar net pernešti ligas bei piktžolių sėklas. Dėl šių priežasčių šviežias mėšlas augimo metu netinka daržovėms, vaiskrūmiams, prieskoniams ar šiltnamio augalams.
Kai kuriais atvejais šviežio mėšlo geriau nenaudoti visiškai. Jis niekada neturėtų būti naudojamas prieš pat sėją ar sodinimą, taip pat netinka greitai vartojamiems augalams, pavyzdžiui, salotoms, ridikėliams, svogūnų laiškams ar špinatams, nes gali užteršti maisto produktus patogenais. Be to, jis neturėtų būti dedamas į dirvą, kai iki šalčių lieka labai mažai laiko – nespėjęs susiskaidyti mėšlas gali pakenkti ir dirvai, ir mikroorganizmams.
Todėl šviežias mėšlas turėtų būti pirmiausia kompostuojamas bent kelis mėnesius ar visus metus, o tik tada naudojamas kaip saugi ir naudinga trąša.
Mėšlas – ne tik trąša, bet ir investicija į sveiką dirvą
Mėšlas – tai ne tik trąša, bet ir visapusiškas įrankis, padedantis sukurti derlingą, gyvą ir sveiką dirvožemį. Tinkamai pasirinktas, karvių mėšlas, arklio mėšlas, vištų mėšlas, granuliuotas mėšlas ar sausas mėšlas gali tapti neįkainojama pagalba siekiant gausaus ir kokybiško derliaus.
Svarbiausia – atsižvelgti į mėšlo rūšį, brandumą, dirvos tipą bei augalų poreikius. Būtent toks atsakingas požiūris į tręšimą leidžia tausoti gamtą, saugoti dirvožemio sveikatą ir auginti maistą, kuriuo galima pasitikėti.
Šaltiniai:
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/complete-guide-to-garden-manure/
- https://www.gardeningknowhow.com/gardening-pros-cons/pros-and-cons-of-using-manure-fertilizer
- https://eorganic.org/node/3132
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
