Kai kam gali būti naujiena, tačiau garstyčios naudojamos ne tik kaip prieskoniai, bet turi ir kitas paskirtis. Lapinės garstyčios, kaip nusako pavadinimas, sėjamos dėl maistingų salotinių lapų ir mikrožalumynams, o baltoji garstyčia tarnauja kaip prieskoninių sėklų ir žaliosios trąšos šaltinis. Visgi laikas, kada sėti garstyčias, nebūtinai priklauso nuo derliaus tikslo – pamatysite, kodėl jų nepatartina sėti vasarą.
Kada sėti garstyčias – kai nėra karšta
Garstyčios yra vėsaus sezono augalai, tad jos pradeda dygti dirvos temperatūrai pasiekus + 4 °C, bet geriausiai dygsta 12–15 °C dirvos temperatūroje. Tai reiškia, kad jas jau galima sėti ankstyvą pavasarį po paskutinių šalčių nuo kovo mėnesio ir sėją tęsti iki pat vėlyvo rudens.
Tačiau reikia žinoti, kad apskritai garstyčias geriausia auginti kaip pavasario ir rudens daržoves ar prieskonius, kai oro temperatūra neviršina 23 °C. Pasėjus garstyčias lauke vasarą, kai temperatūra yra aukštesnė nei 26 °C temperatūra, labai sumažėja sėklų daigumas ir pasėlius labiau paveikia kenkėjai. Taip pat vasarą augantys lapinių garstyčių lapai sukietėja, tampa šiurkštūs ir apkarsta, greitai formuojasi žiedynstiebiai, silpniau auga ir iš tokio derliaus gaunasi šnipštas.
Lapines garstyčias galima sėti ir rudenį. Šiai sėjai rinkitės ankstyvąsias garstyčių veisles ir sodinkite likus 50–75 dienoms iki numatomos brandos datos. Derėjimo data turėtų būti maždaug 2–3 savaitės po pirmųjų rudens šalnų. Rudenį pasodinti augalai paprastai būna geresnės kokybės.
Jeigu sėsite baltąją garstyčią kaip žaliąją trąšą, tą turėtumėte padaryti iki rugsėjo vidurio, nuėmus daržovių derlių. Sėja galima ir spalio–lapkričio mėnesiais, jeigu augalai tik spėja išaugti ir yra galimybė šiuos augalus sukasti į dirvą. Svarbu pasėti garstyčias rudenį nedelsiant po derliaus nuėmimo (ne ilgiau kaip 3 dienos), kad nespėtų sudygti piktžolės.
Baltąsias garstyčias galima auginti ir kaip mikrožalumynus, kuriuos namuose galite sėti visus metus.
Kaip sėti garstyčias?
Garstyčių sėklos geriausiai auga, kai sėjamos tiesiai į sodą, nors iš esmės galima „pasigaminti“ sodinukų ir juos persodinti į dirvą pavasarį po paskutinių šalnų. Tai dažniau praktikuojama lapinėms garstyčioms.
Jeigu sėjate lapines ar salotines garstyčias, atskiro ploto galima neskirti, nes jos sėkmingai augs tarp lėtai augančių daržovių arba didesniuose tarpuose tarp jų. Kita vertus, lapines garstyčias patogu sėti eilėmis, paliekant 30 cm atstumą tarp eilių. Tuomet sėklas sėkite 1 cm gylyje ir maždaug po 7–10 dienų išlenda daigeliai. Daigus su 3–4 lapeliais retinkite kas 7 cm. Japoninių salotinių garstyčių sėklų platintojai rekomenduoja sėklų neužberti žemėmis ir sėklas sėti dalimis, ne visas iš karto.
Garstyčias, iš kurių imsite sėklų derlių, sėkite eilėse 1–3 cm gylyje, tarp jų paliekant 50–70 cm tarpus. Šio augalo vegetacija trunka 100–110 dienų.
Žaliajai trąšai garstyčių sėklos pasėjamos tankiai, išbarstant ir paskleidžiant ant dirvos iš saujos. Vėliau grėbliu švelniai paakėjama, kad sėklos įgrimztų į žemę, bet ne giliau nei 1 cm.
Mikrožalumynams baltosios garstyčios sėklos sėjamos į daigykles, negilias dėžutes, taip pat daiginamos durpinėje tabletėje ar ant kito sterilaus pagrindo.
Garstyčių sėjos sąlygos
Baltosios garstyčios yra nelepūs augalai, kartais kone piktžolėmis vadinamos, nes yra linkusios sulaukėti. Garstyčias geriausia auginti saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Nors dirvai nėra reikli, geresnis augimas ir derlius gaunamas, jeigu garstyčia auga gerai drenuotame, vidutinio drėgnumo, puriame, be piktžolių, dideliu kiekiu organinių medžiagų praturtintame dirvožemyje. Augalai nemėgsta rūgščių, užmirkusių dirvų, tačiau dygstant sėkloms, drėgmės reikia kiek daugiau.
Šaltiniai:
https://extension.usu.edu/yardandgarden/research/mustard-in-the-garden
https://en.wikipedia.org/wiki/Brassica_juncea
Ruzgienė R., Mackevičius A. Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas, Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2010.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.