Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Česnakų tręšimas nuo rudens sėjos iki derliaus. Kuo skiriasi vasarinių ir žieminių česnakų tręšimas?

Česnakų tręšimas nuo rudens sėjos iki derliaus. Kuo skiriasi vasarinių ir žieminių česnakų tręšimas?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Sėkmingas česnakų auginimas neatsiejamas nuo subalansuotos augalų mitybos visais vegetacijos tarpsniais. Šie aromatingi ir vertingi augalai reikalauja specifinio požiūrio į tręšimą, nes jų mitybos poreikiai keičiasi priklausomai nuo augimo fazės. Tinkamas česnakų tręšimas ne tik didina derlių, bet ir formuoja aukštesnę ropelių kokybę bei sustiprina augalų atsparumą ligoms.

Česnakų maistinių medžiagų poreikiai

Česnakų vegetacijos metu labiausiai reikalingi azotas, fosforas ir kalis – šie trys elementai sudaro česnakų mitybos pagrindą. Azotas yra pagrindinis elementas aminorūgščių sintezės procesuose, turi įtakos baltymų formavimosi procesuose ir chlorofilo sintezei. Kai azoto trūksta, lėtėja augalų augimas, gelsta lapai, formuojasi nenatūraliai žemi augalai.

Fosforas būtinas šaknų sistemos vystymuisi ir derliaus formavimuisi. Šis elementas ypač svarbus vegetacijos pradžioje, kai formuojasi šaknų sistema. Fosforo trūkumas pasireiškia lėtesniu šaknų augimu ir specifiniu raudonai violetinių lapų atspalviu, ypač esant temperatūros svyravimams.

Įdomūs faktai apie česnakus Česnakas yra žinomas ne tik kaip puikus prieskonis virtuvėje, bet ir dėl savo antibakterinių savybių. Senovės Egipte jis buvo labai vertinamas ir netgi naudojamas kaip valiuta. Už darbus statant piramides darbininkai gaudavo česnaką, kad išliktų sveiki ir stiprūs.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie česnakus? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Kalis atsakingas už ropelių kokybės formavimą ir augalų atsparumą nepalankioms sąlygoms. Kalio dėka pagreitėja fotosintezė, susidaro daugiau aminorūgščių, gerėja vaisių kokybė, aromatas ir spalva. Šis elementas ypač svarbus ropelių brendimo etape.

Mikroelementų reikšmė

Be pagrindinių maistinių elementų, česnakams reikalingi ir mikroelementai. Boras reguliuoja ląstelių membranos pralaidumą, intensyvina angliavandenių sintezę ir transportavimą į kitas augalo dalis. Boro trūkumas gali sukelti ropelių vystymosi sutrikimus.

Cinkas reikalingas auksinų sintezei, kurie skatina augalų ląstelių dalijimąsi ir ilgėjimą. Manganas dalyvauja fotosintezės procesuose ir gerina augalų atsparumą stresui. Vario trūkumas dažnai pasireiškia lapų galų džiūvimu.

Česnakų maistinių medžiagų poreikiai

Žieminių česnakų tręšimas

Žieminiai česnakai turi ilgesnį vegetacijos periodą, todėl jų tręšimo programa prasideda dar rudenį. Žieminiams česnakams reikalingos vidutinės mineralinių trąšų normos rudenį: azoto – 3 g/m², fosforo – 6–9 g/m² ir kalio – 8-12 g/m².

Rekomenduojamas video

Rudeninė tręšimo programa apima organinių ir mineralinių trąšų įterpimą prieš sodinimą. Fosforo ir kalio trąšos įterpiamos prieš pagrindinį dirvos dirbimą, o tręšimas azotu atliekamas pavasarį, kai prasideda augalų vegetacija.

Vasarinių česnakų tręšimas

Vasariniai česnakai sodinami pavasarį, todėl jų tręšimo programa šiek tiek skiriasi. Prieš sodinimą taip pat reikalingas dirvos praturtinimas fosforo ir kalio trąšomis, tačiau dėl trumpesnio vegetacijos periodo azoto poreikis gali būti šiek tiek mažesnis.

Pavasarinis česnakų tręšimas

Pirmasis tręšimas atliekamas dygimo metu, kai pasirodo pirmieji lapeliai. Azoto trąšomis tręšiama, kai pradeda augti pirmieji lapeliai, naudojant 15–20 g/m² amonio salietros. Šiuo metu taip pat rekomenduojama naudoti superfosfato tirpalą.

Antrasis tręšimas vykdomas praėjus 3 savaitėms po pirmojo, kai susiformuoja 4 tikrieji lapeliai. Šiam tręšimui naudojama amonio salietra mažesnėmis normomis (5–10 g/m²) arba alternatyvios azoto trąšos.

Pavasarinis česnakų tręšimas

Vegetacijos vidurio česnakų tręšimas

Trečiasis tręšimas atliekamas, kai augalai išaugina 6–7 lapelius. Šešių–septynių lapų augimo tarpsniu augalus reikėtų pradėti tręšti skystomis kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis. Šis etapas ypač svarbus ropelių formavimosi procesui.

Tolesnė tręšimo programa apima papildomas mikroelementinių trąšų aplikacijas kas 10 dienų, iš viso 3–4 kartus. Tręšimas per lapus yra ypač efektyvus būdas aprūpinti česnakus mikroelementais.

Organinių trąšų naudojimas česnakų tręšimui

Mėšlo naudojimas. Česnakai nemėgsta šviežio mėšlo, todėl tręšiama gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu, norma 4–6 kg/m². Organines trąšas geriausia įterpti rudenį, nuėmus priešsėlį.

Perpuvusio karvių mėšlo tirpalas gali būti naudojamas ir vegetacijos metu. Rekomenduojama norma – 150 g mėšlo vienam litrui vandens. Paukščių mėšlas česnakų tręšimui netinka dėl galimo augalų nudeginimo.

Pelenų panaudojimas. Pelenai yra puikus natūralus kalio šaltinis česnakams. Pelenai – puikios trąšos, vegetacijos laikotarpiu veikiantys ir kaip insekticidai. Medžių pelenai ypač naudingi rūgščiose dirvose, nes šarmina dirvožemį.

Pelenų tirpalas ruošiamas iš 200 g sausų pelenų ir 10 l vandens, paliekant 2–3 dienas nusistovėti. Norma tręšimui – 5 litrai vienam kvadratiniam metrui.

Mikroelementų trūkumo požymiai

Jeigu tręšimo eigoje, iškyla klausimų, kokių trąšų česnakams gali trūkti, jų būklė atskleidžia, kokių konkrečių elementų trūksta:

  • Sieros trūkumas: pagelsta tiek jauni, tiek senesni vidiniai lapeliai.
  • Mangano stoka: jauni lapai auga šviesūs, susisukę, sustoja augalo augimas.
  • Vario trūkumas: džiūsta lapų galiukai, gelsta jauni lapeliai.
  • Boro stoka: ruduoja lapų galai, sustoja ropelių vystymasis.
  • Cinko deficitas: trumpesni, siauri lapai, žemesni augalai.

Svarbu žinoti, jog temperatūrai nukritus nuo 20 iki 13 °C, fosforo pasisavinimas sumažėja 70 procentų. Šis reiškinys ypač pastebimas pavasarį, kai nakties šalčiai keičiasi su dienos šiluma. Tokiais atvejais rekomenduojamas papildomas fosforo tręšimas per lapus.

Mikroelementų trūkumo požymiai

Praktiniai česnakų tręšimo patarimai

Česnakų tręšimo grafiko laikymasis yra kritinis veiksnys sėkmingam auginimui. Tręšimas turi būti baigtas iki birželio pabaigos, kad augalai spėtų tinkamai pasirengti ropelių brendimui.

Prieš pradedant auginti česnakus, ypač planuojant auginti didesnį plotą, reikėtų atlikti dirvos agrocheminių savybių analizę. Tai leidžia tiksliai nustatyti trąšų poreikį ir optimizuoti tręšimo išlaidas.

Efektyvus česnakų tręšimas reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio tiek pagrindinius makroelemetus, tiek mikroelementus. Sėkmingas tręšimo planas turi atsižvelgti į česnakų tipą, dirvožemio savybes ir meteorologines sąlygas. Reguliarus mikroelementų trūkumo stebėjimas ir laiku atlikti koreguojamieji tręšimai užtikrina optimalų česnakų vystymąsi ir gausų derlių.

Šaltiniai:

  1. https://www.gardeningknowhow.com/edible/herbs/garlic/feeding-garlic-plants.htm
  2. https://resprout.com/the-best-garlic-fertilizers-when-to-apply-them/
  3. https://keeneorganics.com/blog/spring-garlic-fertilizing

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Vaida Janikūnienė
Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *