Kieme pražydo jazminai, o ūkiuose vis dar noksta agurkai ir pomidorai. Atrodo, lyg kalbėtume apie šiltuosius kraštus, kur keli derliai per metus yra normalu. Tačiau iš tiesų gamta šiuos pokštus krečia pas mus, Lietuvoje. Ar rudenį ne laiku žydintys augalai ir užsitęsęs derliaus nuėmimas yra tik vienkartinė gamtos išdaiga, o galbūt rimčiau susimąstyti apie klimato atšilimą skatinantys požymiai? Apie tai skaitykite toliau šiame straipsnyje.
Rudenį ne laiku žydintys augalai: kas tai lemia?
Augalų žydėjimas yra natūralus procesas, įprastai pasitaikantis pavasarį ar vasarą, tačiau jis gali būti paveiktas įvairių veiksnių. Rudenį, kai dienos trumpėja ir oro temperatūra krenta, augalai gauna signalus, kurie skatina juos pereiti į žiemos miegą. Vis dėlto šiltas ruduo gali suklaidinti augalus, suteikdamas jiems galimybę žydėti ir vystyti vaisius ilgiau nei įprasta.
Taigi kas lemia, kad rudenį ima ir pražysta augalai, kurių žiedais jau džiaugėmės pavasarį?
- Mutacijos. Viena iš rečiausių priežasčių, kodėl augalai gali pražysti ne laiku, yra mutacijos. Pastebėti medžiai, krūmai ar gėlės, kurių šakose atsiranda nebūdingų spalvų lapai ar žiedai, gali būti genetinių pokyčių rezultatas. Tokių augalų šakelės gali žydėti anksčiau ar vėliau nei įprasta, todėl, jei pavyktų jas padauginti, galėtume turėti naujų veislių, žydinčių kitais metų laikais.
- Netipiški orai. Kita, dažnesnė priežastis – netipiški orai. Šiltas ruduo gali skatinti augalus žydėti ilgau nei įprasta arba netgi „apgauti“ juos ir paskatinti pražysti visiškai jiems nebūdingu metu (kaip pvz., spalio pabaigoje Vilniuje pražydo jazminai). Dėl neįprastai šiltų orų spalio ir lapkričio mėnesiais taip pat galime išvysti tebežydinčius sidabrakrūmius, rožes ir erškėčius. Taip pat, jei žiemos pabaiga yra ypač šilta, vasarį galime išvysti net žydinčias žibuokles (tarsi pasakoje apie 12 mėnesių, tiesa?).
- Stresas yra dar viena priežastis, kodėl augalai pražysta neįprastu laiku. Normaliu atveju augalai pereina į ramybės būseną žiemą, tačiau užsitęsę karščiai, sausra ar kenkėjų antplūdis gali sukelti stresą. Sąlygoms pasikeitus, augalai gali „pabusti“, taip sprogsta pumpurai ir skleidžiasi žiedai, panašiai kaip pavasarį.

O kaip užsitęsęs derliaus nuėmimas?
Ūkininkai vis dar skina pomidorus, agurkus, arbūzus ar baklažanus, nors kalendorius jau rodo, jog ruduo ritasi į pabaigą. Įprastai agurkai baigia derėti rugpjūčio pabaigoje, išskirtiniais atvejais rugsėjį, tačiau šiųmetis ruduo džiugina ne tik jazminais, bet ir ilgu šviežių daržovių derliumi. Kas žino, gal kažkada Lietuvoje, kaip kokiame Egipte, bus užauginama po tris derlius per metus?
Užsitęsęs derliaus nuėmimas taip pat susijęs su keletu veiksnių:
- Šiltas klimatas: Dėl aukštesnės nei įprasta rudens oro temperatūros, kai kurie ūkininkai gali džiaugtis ilgesnius nei įprasta daržovių derėjimu. Pavyzdžiui, arbūzai, kurie Lietuvoje auginami vis dažniau, gali pilnai subręsti vėliau nei įprastai.
- Ūkio praktikos: Ekologiniuose ūkiuose dažnai taikomos praktikos, leidžiančios ilgiau auginti daržoves. Tai apima tinkamą laistymą, natūralias trąšas ir leidimą augalams augti bei vystytis savu tempu, tad ir derėti tiek, kiek leidžia gamta.
- Daržovių įvairovė: Šį rudenį stebimas didesnis šviežių daržovių asortimentas, pvz., žalių salotų, kale kopūstų, burokėlių lapų. Šie augalai gali ilgiau augti, o jų nuėmimas gali užtrukti dėl ilgalaikio vegetacijos laikotarpio.

Ar augalai pražysdavo ne laiku anksčiau?
Stebint gamtos procesus, kyla klausimas, ar anksčiau augalai taip pat pražysdavo ne laiku, ar tai yra naujas reiškinys, susijęs su klimato atšilimu. Istorija rodo, kad augalų žydėjimo laikotarpių pokyčiai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant orų sąlygas ir klimato kaitą.
Dėl šaltų ar vėlyvų pavasarių, augalai galėjo vėluoti pražysti arba, atvirkščiai, ankstyvos šilumos bangos galėjo privesti prie ankstyvo žydėjimo. Pavyzdžiui, senovės raštuose ir folkloro pasakojimuose yra užfiksuoti atvejai, kai žydinčios augalų rūšys pasirodydavo anksčiau nei buvo įprasta, kas dažnai sukeldavo ūkininkų nerimą dėl galimų šalčių.
Vis dėlto tokių atvejų, kai augalai vėl pražysdavo rudenį, būdavo labai reta, kadangi anksčiau ruduo Lietuvoje prasidėdavo kur kas anksčiau, o lapkritį įprastai jau būdavo žiemos pradžia. Tačiau, juk pasaka „12 mėnesių“ sukurta ne šiais laikais, tad, akivaizdu, jog gamtos išdaigų pasitaikydavo visais laikais.
Rudenį ne laiku žydintys augalai – klimato kaitos rezultatas?
Visgi pastaraisiais dešimtmečiais klimato atšilimas tapo pagrindiniu veiksniu, kuris daro didelę įtaką augalų augimui ir žydėjimo laikotarpiams. Mokslininkai pažymi, kad temperatūros kilimas, neįprastai šilti žiemos mėnesiai ir užsitęsęs ruduo bei itin anksti prasidedantis pavasaris lemia, kad daugelis augalų gali žydėti visiškai jiems nebūdingu laiku.
Šiltėjantis klimatas taip pat leidžia šiauriniuose regionuose auginti daržoves, kurios anksčiau būdavo tik pietinių šalių produktai. Pvz., arbūzai, persikai ar abrikosai jau nieko nebestebina Lietuvoje. Tačiau pavieniams entuziastams jau pavyksta išauginti ir netgi sunokinti tokius šilumamėgius augalus kaip figos ar pasifloros. Tad kas žino, kas laukia mūsų ūkių toliau?

Šių metų ruduo Lietuvoje buvo ypatingas: šilti orai, gausus ir ilgas derlius bei visiškai netikėti žiedai. Visa tai mums primena, kad gamta visada turi savo planą, mums belieka stebėti, kaip gamtos procesai ir klimato pokyčiai keičia mūsų ūkininkavimo praktiką ir kasdienį gyvenimą. O galbūt užuot tik stebėję galime patys prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo ir taip, nors mažais žingsneliais, prisidėti prie klimato atšilimo mažinimo?
Šaltiniai:
- https://www.heifer.org/blog/how-climate-change-affects-agriculture.html
- https://climate.nasa.gov/news/3124/global-climate-change-impact-on-crops-expected
- https://news.harvard.edu/gazette/story/newsplus/sometimes-spring-flowers-occur-in-fall/
- https://www.preen.com/learn/lawn-garden-tips/plants-trees-shrubs/trees-shrubs/confused-plants
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.