Katilėlis (Campanula) priklauso katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalų genčiai. Tai dvimečiai ar daugiamečiai žoliniai augalai su stačiais briaunotais stiebais, dažnai su pieniškomis sultimis. Katilėlio žiedynas – kekė arba šluotelė. Campanula genties augalai kilę iš šiaurinio pusrutulio vidutinių platumų zonų. Katilėliai yra dekoratyviniai, auginami darželiuose, alpinariumuose, taip pat yra augančių kaip piktžolės. Šie augalai turi gydomųjų savybių.
Priklausomai nuo veislės, katilėlių žiedai gali būti varpelio, žvaigždės ar vamzdžio formos. Žiedlapiai būna levandų mėlynumo, violetiniai mėlyni, raudoni arba balti. Katilėlių lapai paprastai būna ovalūs, prie pagrindo širdies formos, žalios spalvos, išsidėstę pakaitomis. Stiebai žali arba su gelsvu atspalviu.
Katilėlio cheminėje sudėtyje yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: vitamino C, karotino, kofeino, organinių rūgščių, kvercetino, kalcio, magnio, poliacetileno alkoholių, fosforo ir kalio. Šio augalo lapuose ir žieduose taip pat gana gausu askorbo rūgšties. Dėl to ši gėlė laikoma vaistažole ir naudojama liaudies medicinoje virškinimo, širdies, kepenų, kvėpavimo ligoms gydyti, tinka vėžio prevencijai, alergijai malšinti, skausmui mažinti ir kt. Iš augalo lapų ir žiedų ruošiama katilėlių arbata, nuovirai.
Katilėlių rūšys ir veislės
Campanula genčiai priklauso apie 400 rūšių. Lietuvoje auginamos katilėlių rūšys:
Darželinis katilėlis (Campanula medium) yra dvimetis augalas, stačiu 60-80 cm aukščio stiebu ir 30 cm pločio laja. Žiedai gana dideli, paprasti arba skiautėti, įvairių spalvų (mėlyni, violetiniai, rožiniai, balti). Šis katilėlis žydi gegužės-liepos mėnesiais. Augalas savaime pasisėja. Šią gėlę galima sodinti sode, alpinariume arba komponuoti į skintų gėlių puokštes.
Karpatinis katilėlis (Campanula carpatica) – tai nedidelis, daugiametis sodo augalas. Karpatinis katilėlis pasiekia tik 20-25 cm aukštį, o žydėjimo metu gali būti net gi iki 40 cm pločio. Tai labai tankiai žemę dengianti ir labai gausiai žydinti rūšis. Dideli, violetinio mėlynumo arba balti, taurės formos, žiedai žydi nuo birželio iki rugsėjo. Tinka sodinti prie žemos sienelės ar pasienyje.
Didžiažiedis katilėlis (Campanula persicifolia) – tai daugiametis katilėlis, augantis vertikaliai iki 60-80 cm aukščio ir 50 cm pločio. Tai tvirtas, tankus ir elegantiškas augalas. Jis žydi labai gausiai nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Didžiažiedžio katilėlio žiedai dideli, mėlyni arba balti. Gali būti paprasti, pusiau svyrantys arba svyrantys, priklausomai nuo veislės. Labai tinka auginti gėlynuose.
Tankiažiedis katilėlis (Campanula glomerata) yra daugiametis augalas, kurio stiebas yra 30-60 cm aukščio, bukabriaunis, apaugęs plaukeliais. Lapai iš abiejų pusių plaukuoti, lancetiški, bekočiai. Žiedai sukrauti į kekes, violetinės spalvos. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Auga natūraliai pievose, pamiškėse, krūmuose, mišriuose miškuose. Mėgsta kalkingas dirvas.
Sibirinis katilėlis (Campanula sibirica) – tai dvimetis augalas. Jo stiebas vertikalus, šakotas, apaugęs pasišiaušusiais plaukeliais, 15-40 cm aukščio. Lapai nežymiai dantyti, plaukuotais kraštais. Žiedynas – tarsi siaura šluotelė. Žydi birželio-liepos mėnesiais mėlynai. Auga natūraliai sausose pievose, šlaituose, kartais pakrantėse. Mėgsta kalkingą dirvą.
Katilėlių veislės, skirtos auginti vazonuose
Nors visus katilėlius galima lengvai auginti vazonuose, yra keletą ypatingai gražių veislių, kurios džiugins kiekvieno akį:
- „Elizabeth Oliver“. Nors šis katilėlis gana smulkus ir užauga tik iki 10 cm aukščio ir 40 cm pločio, vazone jis atrodys tikrai įspūdingai. Jo maži, pasipūtę, mėlyni žiedai primena rožes.
- „Sarastro“ pasižymi intensyvia mėlyna spalva ir pailgais žiedais. Šios veislės katilėlio krūmelis užauga iki 50 cm aukščio ir 50 cm pločio. Labai kompaktiškas. Lapai tamsiai žali.
- “Pink Octopus” užauga iki 30 cm aukščio. Žiedai įdomios, karpyto varpelio formos. Žydi gausiai birželio-liepos mėnesiais rožine spalva.
Katilėlių dauginimas
Šie augalai gali būti dauginami 3 būdais: dalijant, auginiais arba sėklomis.
- Dalyti augalą reikia anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje. Kastuvo pagalba reikia iškasti krūmą, rankomis atskirti ir išskleisti šaknis. Po to jas reikia pakratyti, tokiu būdu pašalinant seną žemę. Gautus atskirus krūmelius iš karto būtina persodinti į gerai išpurentą, kompostu patręštą dirvą. Būtinas reguliarus laistymas, kol augalas gerai įsitvirtins.
- Kitas, gana įprastas dauginimo būdas – katilėlius dauginti sėklomis, jas sėjant lauke arba auginant daigus namuose. Kada sėti katilėlių sėklas, priklauso nuo rūšies (veislės). Vienmetės veislės sėjamos lauke balandžio-gegužės arba kovo mėnesį. Dvimetes veisles geriausia sėti pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, o vasaros pabaigoje persodinti į nuolatinę vietą. Daugiamečiai katilėliai sėjami gegužę-birželį, o į žemę persodinami rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Sėkloms sudygti reikia labai daug šviesos, todėl jų nereikėtų per daug uždengti.
- Auginiais katilėlius dauginti reikia pavasarį-vasarą, kai pasirodo nauji ūgliai. Iškirpus kelis, iki 5 cm ilgio auginius su 3-4 poromis lapų, reikia įmerkti juos į šaknis formuojančio hormono miltelius. Po to auginiai pasodinami į nedidelį indą, 2 cm gylyje. Tinkama žemė – durpių ir drėgno smėlio mišinys. Tokius sodinukus būtina laikyti šiltai. Po 3 savaičių galima persodinti po 3-4 auginius į 8 cm skersmens vazoną. Būtina reguliariai laistyti. Paauginus taip apie mėnesį, augalus galima persodinti į galutinę vietą.
Katilėlių sodinimas
Katilėliai geriausiai žydi saulėtoje vietoje, bet gali augti ir lengvame pavėsyje. Saulėje jie žydi gausiau, bet žiedai būna blankesnių spalvų. Jei terasa ar balkonas yra šiaurinėje pusėje, pavėsyje – pasirinkite tinkamą rūšį.
Taip pat reikalavimai dirvožemiui skirtingoms katilėlių veislėms skiriasi:
- Žemos veislės mėgsta drėgną, gerai drenuotą ar net gi akmenuotą dirvožemį.
- Aukštesnės veislės labai gerai auga gana derlingoje, paprastoje dirvoje.
Katilėlių sodinimas lauke
Daugiamečius ar dvimečius katilėlius patartina sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Sodinti galima ir vasarą, jeigu po to bus reguliariai laistoma. Venkite sodinti šaltu (rudenį, pavasarį) ar labai karštu oru vasarą.
Jei sodo dirvožemis labai kietas, išpurenkite dirvą ir pagerinkite jos struktūrą organinėmis trąšomis (subrendusiu kompostu) ir stambiu smėliu, kad pagerėtų drenažas. Drenažas ypač svarbus nykštukinėms veislėms, sodinamoms į alpinariumus.
Sudrėkinkite sodinukų šaknis kelioms minutėms panardindami juos į kibirą su vandeniu. Sodinant labai svarbu, kad šaknys nebūtų išsikišusios virš žemės paviršiaus. Pasodintus augalus būtina palaistyti. Po to reikėtų mulčiuoti dirvą, kad susilaikytų drėgmė ir būtų galima mažiau laistyti šaknų atsinaujinimo metu.
Katilėlių sodinimas į vazoną
Katilėliai geriausiai prigyja vazone persodinami ankstyvą pavasarį arba rudenį. Šie du laikotarpiai idealiai tinka sklandžiai augalo aklimatizacijai ir geram įsišaknijimui.
Prieš renkantis katilėliui vazoną, reikia laikytis svarbios taisyklės – būtinas geras drenažas. Dėl drėgmės pertekliaus gali pradėti pūti augalo šaknys. Jei vazone nėra drenažo angos, galima išgręžti 2-3 skylutes 4 cm atstumu.
Vazono dydžiui ar gyliui katilėliai neišrankūs, ypač žemaūgės veislės. Didesnių veislių katilėliams pageidautinas ne mažesnis kaip 30 cm skersmens vazonas. Mažesnėms veislėms nereikia didelio indo, nes jų šaknims užtenka gan mažai dirvožemio. Vidutinio aukščio augalai geriausiai auga ne mažesnio kaip 20 cm skersmens ir tokio pat gylio vazone.
Prieš sodinant katilėlį į vazoną jo dugną iki ¼ aukščio reikia užpilti akmenukų arba keramzito sluoksniu. Sodinimui naudokite nusausintą vazoninę žemę, palengvintą perlitu arba žvyru. Katilėliai gerai auga pelargonijų žemėje. Pasodinus augalus būtina palaistyti.
Katilėlių priežiūra
Laistymas. Lauke pasodintiems katilėliams nereikia beveik jokios priežiūros. Vazonuose augančias šias gėles pakanka periodiškai palaistyti – maždaug kartą per savaitę. Geriausias būdas patikrinti, ar augalą reikia laistyti, įkišti pirštą į dirvą bent 2-3 cm gylyje. Jei dirva sausa, reikia gausiai palaistyti. Esant aukštai oro temperatūrai, laistyti reikia dažniau, kad substratas išliktų drėgnas. Kadangi katilėliai mėgsta drėgną, gerai drenuotą substratą, žemė turėtų būti drėgna visą vasarą. Šie augalai geriausiai žydi, kai netrūksta drėgmės. Svarbu vengti substrato užmirkimo.
Tręšimas. Lauke auginamus katilėlius rekomenduojama tręšti organinėmis trąšomis (subrendusiu kompostu). Vazonuose auginamus katilėlius patariama kas 1-2 metus persodinti, kad atsinaujintų substratas. Tręšti šiuos augalus reikia nuo pavasario, žemesnes veisles – kas mėnesį, kitas – kas 15 dienų, kad paskatintumėte žydėjimą. Tręšimui tinka organinės trąšos – smulkinti kaulų miltai, humusas arba specialus vazonų mišinys.
Genėjimas. Po pirmojo žydėjimo reikėtų pašalinti sudžiūvusius katilėlių žiedus, kad augalas gerai atsinaujintų. Žiedus reikia pašalinti nupjaunant po vieną, neliečiant stiebo. Nauji žiedai išsivysto senų žiedų „pažastyse“. Rudenį krūmai pašalinami nupjaunant stiebus iki pat „rozetės“ pagrindo. Gausus katilėlio žydėjimas auginant vazone namuose, kartais net kelia problemų, nes augalas kasdien numeta apie 20 žiedų. Laiku jų nepašalinus palangė tampa neestetiška. Dėl šios priežasties mažai kas nori auginti šią gėlę namuose.
Katilėlių ligos ir kenkėjai
Didžiausi katilėlių priešai – šliužai ir sraigės, kurie dievina jaunus pavasarinius ūglius. Šių kenkėjų kontrolei naudokite sodo centruose parduodamus tinkamus natūralius insekticidus arba naudokite gaudykles. Šliužai ir sraigės, naikindami jaunus ūglius, palieka blizgantį gleivių pėdsaką. Jie mėgsta didelę drėgmę. Labai veiksmingos gaudyklės yra alaus pripildyti indai, nes visi šliužai mėgsta alų. Tiesiog pastatykite juos netoli augalo, kad jį apsaugotumėte ir kenkėjai į juos sukris.
Ne mažiau katilėliams kenkia ir voratinklinės erkės – tai maži raudoni voriukai, kurie puola lapus. Tarp šakų galima pamatyti plonų voratinklių. Augalo lapai pagelsta ir susisuka. Raudonoji voratinklinė erkė labai nemėgsta drėgmės: purškimas ant lapų stabdo jos vystymąsi. Jeigu atsirado labai daug, atlikite 2 purškimus akaricidais 5-7 dienų intervalu. Po mėnesio purškimą pakartokite. Augalus taip pat galima apdoroti pušų aliejumi.
Stebėkite jaunus augalus, ypač jei lauke labai drėgna. Kartais ant lapų gali atsirasti rūdijančių ar rudų dėmių, tai yra grybelinės ligos požymis. Jei pažeistas plotas didelis, pakanka nupjauti ligotas dalis, sunaikinti jas ir augalus apdoroti fungicidais.
Katilėliai sode
Katilėlis yra labai graži, su varpelio ar žvaigždės formos žiedais, gėlė, kurią lengva auginti. Gausūs ir ilgai žydintys jos žiedai puošia nedidelius sodus, gėlynus, alpinariumus, palanges, balkonus ir terasas.
Mažieji katilėliai sukuria gražų žemės dangos efektą, idealiai tinka alpinariumams, pylimams, žemoms sienelėms, puikiai atrodo dekoratyvinio sodo pakraštyje. Jiems patogu augti lauke arba vazonuose ar pakabinamuose krepšeliuose. Vazonuose katilėliai puikiai dera duetu su našlaitėmis ir vijokliais.
Sode katilėlius augalus galima derinti su šiais augalais: rožėmis, šliaužiančiuoju rozmarinu, vėdrynais, čiobreliais, vijokliais ar nykštukiniais spygliuočiais. Alpinariume katilėlius galima sodinti šalia nedidelių fritiliarijų. Vidutinio aukščio ir aukšti katilėliai gerai atrodo daugiamečių augalų lysvėse ir šalia krūminių rožių. Varpeliai taip pat puikiai dera su astrais, veronikomis ir svyrančiomis pelargonijomis. Mėlynos spalvos mėgėjams patinka katilėlių ir delfinijų mišinys.
Priklausomai nuo augalų rūšies, žydėjimas gali būti pavasarinis arba vasarinis, todėl renkantis veisles reikia į tai atsižvelgti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
