Lauro lapai daugeliui asocijuojasi su virtuve – jie užbaigia sriubos skonį, praturtina marinatus ir suteikia patiekalams išskirtinį aromatą. Tačiau šis kuklus žalias lapelis slepia daug daugiau nei tik kulinarinę vertę. Nuo senovės Graikijos iki šiuolaikinės medicinos, nuo mitologinių pasakojimų iki mokslinių tyrimų – lauro lapai yra vienas įdomiausių ir daugiausiai simbolių turinčių augalų pasaulyje.
Šis straipsnis atskleis viską, ką reikia žinoti apie lauro lapus: kaip atpažinti tikrąjį laurą, kokią istorinę kelionę jis nukeliavo, kokias vaistines savybes slepia, kaip teisingai naudoti virtuvėje ir net kokią simbolinę reikšmę turėjo skirtingose kultūrose. Pasiruoškite – tai ne tik apie prieskonį, tai apie tikrą kultūrinį fenomeną.
Kas yra lauro lapai ir kaip atpažinti tikrąjį laurą?
Lauro lapai skinami nuo kilniojo lauramedžio (Laurus nobilis) – visžalio medžio ar krūmo, priklausančio laurinių (Lauraceae) šeimai. Šis augalas natūraliai auga Viduržemio jūros regione, bet šiandien auginamas daugelyje šiltų klimato zonų visame pasaulyje. Tikrasis lauras gali užaugti iki 10–18 metrų aukščio laukinėje gamtoje, nors kultūriniuose soduose dažniausiai formuojamas į mažesnius, tvarkingai apkarpytus krūmus.
Lauro lapai yra tamsiai žali, blizgantys, kietos konsistencijos, pailgos formos su šiek tiek banguotais kraštais. Jų ilgis paprastai siekia 5–10 cm. Vienas iš būdų atpažinti tikrąjį laurą – sutrinti lapą tarp pirštų ir užuosti aromatą. Kilniojo lauramedžio aromatas yra stiprus, šiek tiek saldokas, švelnus, su gvazdikėlių ir cinamono atspalviais. Jei aromato nėra arba jis labai skiriasi, tikriausiai tai ne lauras.
Svarbu atskirti tikrąjį laurą nuo kitų augalų, kurie kartais klaidingai vadinami laurais. Pavyzdžiui, oleandras ar lauravyšnių lapai gali atrodyti panašiai, bet šie augalai yra nuodingi ir negali būti naudojami maistui. Todėl visuomet įsigykite lauro lapus patikimose parduotuvėse arba, jei auginate patys, įsitikinkite, kad tai tikrai Laurus nobilis rūšis.
Lauro lapai istorijoje: nuo mitologijos iki pergalės vainikų
Lauro istorija yra sena kaip pati antikinė civilizacija. Senovės Graikijoje ir Romoje lauras buvo šventas augalas, siejamas su dievu Apolonu – meno, poezijos, muzikos ir pranašysčių globėju. Pagal mitologiją, nimfa Dafnė, bėgdama nuo Apolono persekiojimo, paprašė savo tėvo upės dievo Penėjaus pagalbos ir buvo paversta lauro medžiu. Nuo tada Apolonui lauras tapo šventu augalu, simbolizuojančiu tyrumą ir nemirtingumą.
Senovės Graikijoje lauro vainikai buvo dedami ant pačių garbingiausių žmonių galvų – poetų, karo herojų, atletų. Delfų orakulo žynės kramtydavo lauro lapus prieš pranašaudamos ateitį, tikėdamos, kad tai padeda pereiti į transo būseną ir susieti su dievais. Olimpinių žaidynių nugalėtojai buvo karūnuojami lauro vainikais – tradicija, kuri išliko per amžius ir šiandien atsispindi žodžiuose „laureatas“ ar „bakalauras“ (kuris kilo iš lotynų bacca laurea – lauro uoga).
Rekomenduojamas video
Romėnų imperijoje lauras simbolizavo pergalę ir valdžią. Imperatoriai ir triumfuojantys generolai buvo karūnuojami lauro vainikais, laurų šakos puošė jų rūmus. Tikėta, kad lauras apsaugo nuo perkūnijos, todėl imperatorius Tiberijus, būdamas bailus audrų, visada vilkėdavo lauro vainiką per audras.
Viduramžiais ir Renesanso laikais lauro simbolika išliko – universitetus baigiantys studentai buvo karūnuojami lauro vainikais, o žodis „laureatas“ tapo titulu išskirtinių pasiekimų turintiems žmonėms. Net šiandien kai kuriuose Europos universitetuose išliko tradicija įteikti lauro vainiką bakalauro laipsnį įgijusiems absolventams.
Lauro lapai tradicinėje ir liaudies medicinoje
Skirtingose kultūrose lauro lapai buvo naudojami ne tik maistui, bet ir gydymui. Tradicinėje Viduržemio jūros regiono medicinoje lauro lapų arbata buvo vartojama esant skrandžio problemoms, nerviniam įtempimui, nemigai. Lauro lapų vonios buvo laikomos gydomosiomis – tikėta, kad jos ramina nervus, mažina raumenų įtampą ir netgi padeda sergant reumatu.
Turkijoje ir Graikijoje lauro lapų aliejus naudojamas kaip masažo priemonė – juo trinamos skausmingos kūno vietos, ypač sąnariai ir nugaros raumenys. Arabų šalyse lauro lapų dūmai buvo naudojami kaip natūralus oro valytuvas – tikėta, kad jie išvalo patalpą nuo ligų ir blogų dvasių.
Europoje viduramžių moterys naudojo lauro lapų nuovirą plaukams skalauti – tikėta, kad tai stiprina plaukus, sumažina pleiskanas ir suteikia blizgesio. Kai kuriose šalyse lauro lapų teptukais buvo tepami žaizdos kraštai – antiseptinės savybės padėjo išvengti užkrėtimo.
Kinijos tradicinėje medicinoje lauro lapai naudojami kaip „šildanti“ žolė, padedanti pagerinti kraujotaką ir šildanti organizmą iš vidaus. Ajurvedoje lauro lapai laikomi „agni“ – virškinimo ugnies – stimuliatoriais, todėl rekomenduojami žmonėms su silpnu virškinimo traktu.
Lauro lapai virtuvėje: kaip teisingai naudoti ir pasiekti geriausių rezultatų?
Virtuvėje lauro lapai yra vienas iš tų prieskonių, kurie gali paversti paprastą patiekalą išskirtiniu. Tačiau ne visi žino, kaip tinkamai juos naudoti, kad atsiskleistų visas jų potencialas. Štai keletas patarimų ir gudrybių, kaip maksimaliai išnaudoti lauro lapų galimybes.
- Pirma taisyklė – lauro lapai naudojami ilgai ruošiamiems patiekalams. Tai reiškia, kad jie puikiai tinka sriuboms, troškinamai mėsai, padažams, marinatams, sultiniams. Lauro lapus reikia dėti į patiekalą virimo pradžioje – aromatinės medžiagos išsiskiria pamažu, todėl reikia bent 30–45 minučių, kad lapas atiduotų savo aromatą. Trumpalaikio kepimo patiekalams lauro lapai netinka, nes tiesiog neturi laiko atsiskleisti.
- Antra taisyklė – naudokite saikingai. Dažniausiai pakanka 1–2 lauro lapų vidutinio dydžio puodui. Per daug lapų gali suteikti patiekalui kartų ir nemalonų skonį. Atminkite, kad lauro aromatas yra subtilus ir turėtų tik papildyti kitų ingredientų skonį, o ne jį užgožti.
- Trečia taisyklė – visada išimkite lauro lapus prieš patiekdami. Kieti lauro lapai nėra malonūs kramtyti, be to, jie gali būti pavojingi – aštrūs lapų kraštai gali įsmigti į gerklę ar sukelti virškinimo sistemos traumą. Todėl prieš patiekiant patiekalą visuomet raskite ir išimkite visus lauro lapus.
- Ketvirtoji taisyklė – džiovinti lapai geresni už šviežius. Skirtingai nuo daugelio kitų žolelių, lauro lapai džiovinami įgauna geresnį skonį nei šviežiai nuskinti. Džiovinant lapo kartumo medžiagos sumažėja, o aromatinės medžiagos koncentruojasi. Tačiau saugokite džiovintus lapus tinkamomis sąlygomis – sandariame inde, tamsoje, ne ilgiau nei vienerius metus. Seni lapai praranda aromatą ir tampa beveik nenaudingi.
- Penktoji taisyklė – eksperimentuokite su deriniais. Lauro lapai puikiai dera su kmynais, juodaisiais pipirais, čiobreliu, rozmarinu, česnakais. Prancūzų virtuvėje lauro lapas yra būtina „bouquet garni“ – žolelių pluoštelio, naudojamo sultiniams ir troškintos mėsos patiekalams – sudedamoji dalis.
Labiausiai lauro lapai tinka pomidorų padažams, lęšių ir pupelių sriuboms, sultiniams (vištienos, jautienos, daržovių), marinuotiems agurkėliams ir daržovėms, troškintiems mėsos patiekalams, žuvų sultiniams ir žuvies patiekalams, pilafu ir rizoto.
Lauro lapų simbolika
Nuo seniausių laikų lauro lapai buvo apipinti ne tik moksline, bet ir magine aura. Skirtingose kultūrose šis augalas laikomas galingų energijų nešėju, galinčiu paveikti žmogaus gyvenimą, aplinką ir net lemtį. Nors šiuolaikinis žmogus gali skeptiškai žiūrėti į tokias praktikas, jos išliko gyvos daugelyje kultūrų ir tebepraktikuojamos šiandien.
Senovės Graikijoje ir Romoje lauro lapai buvo naudojami ne tik pranašystėms. Tikėta, kad lauro dūmai valo energetiką, išvaro blogus dvasias ir kviečia gerąją sėkmę. Lauro lapai buvo deginami per svarbius ritualus, šventines apeigas, prieš svarbius mūšius ar keliones. Žmonės tikėjo, kad lauro aromatas kylantis į dangų perduoda maldas dievams ir apsaugo nuo nelaimių.
Viduramžiais Europoje lauras buvo laikomas apsaugos nuo raganavimu ir blogio simboliu. Lauro lapai buvo kabinami virš durų, langų, dedami po pagalve ar nešiojami kaip amuletai. Tikėta, kad lauras apsaugo nuo žaibo, gaisro, ligų ir blogų kėslų. Kai kuriose vietose lauro lapai buvo šventinami bažnyčioje ir laikomi namie kaip šventasis apsaugos objektas.
Magiški lauro lapai
Ezoterinėse praktikose lauro lapai naudojami įvairiems tikslams:
- Norų išsipildymo ritualas yra vienas populiariausių – ant lauro lapo užrašomas troškimas, lapas sudeginamas, o dūmai, tikima, nuneša norą į visatą ir padeda jam išsipildyti. Šis ritualas ypač populiarus Naujųjų metų išvakarėse ar per kitas reikšmingas datas.
- Apsauga ir apsivalymas taip pat dažnai atliekamas su lauro lapais. Lauro lapų dūmai (smudging) naudojami energetiniam namų valymui – lapai deginami specialiuose induose ir dūmai smilkomi po visus kambarius. Tikima, kad tai išvalo neigiamą energiją, sukauptą stresą ir įtampą, sukuria ramią bei harmoningą atmosferą.
- Intuicijos ir pranašiškų sapnų skatinimas. Padėjus lauro lapą po pagalve, tikimasi suspanuoti aiškius, prasmingus sapnus, kurie gali atskleisti būsimus įvykius ar suteikti atsakymus į rūpimus klausimus.
- Sėkmės pritraukimas versle ir finansuose taip pat siejamas su lauro lapais. Kai kurie žmonės laiko lauro lapą piniginėje ar biuro stalčiuje, tikėdami, kad tai pritraukia finansinę gerovę. Kiti lauro lapą patepę apelsinų eterinių aliejumi deda šalia pinigų arba verslo dokumentų.
- Meilės ir santykių srityje lauro lapai naudojami stiprinant ryšį tarp partnerių. Vestuvių metu jaunavedžiams duodama lauro šakelė ar lapas kaip ilgalaikės meilės ir ištikimybės simbolis. Kai kur praktikuojama per vestuves dėti lauro lapą į jaunavedžių avalynę kaip laimės ir harmonijos simbolį.
- Šiuolaikinėje ezoterikoje lauras siejamas su Saulės energija, pergale, kūrybiškumu ir apsauga. Astrologiškai lauras priskiriamas Liūto ženklui ir Saulei, todėl laikomas augalu, stiprinančiu asmeninę galią, pasitikėjimą savimi ir kūrybinę energiją. Kai kurie praktikuojantys meditaciją ar jogą naudoja lauro aromato kvapiklius siekdami geresnės koncentracijos ir dvasinio ryšio.
Svarbu paminėti, kad visos šios praktikos priklauso tikėjimų ir tradicijų sferai. Moksliniai įrodymai tokių ritualų veiksmingumu neegzistuoja, tačiau psichologinis ir placebo efektas gali būti realus. Jei žmogus tiki, kad lauro lapas atneš jam sėkmę ar apsaugą, šis tikėjimas gali padėti jam jaustis saugesniu, užtikrintesniu ir pozityvesniu – o tai savaime gali pagerinti gyvenimo kokybę.
Lauro lapai – daugiau nei prieskonis
Lauro lapai yra unikalus augalas, kuris per tūkstantmečius įgavo ne tik kulinarinę, bet ir simbolinę, vaistinę, kultūrinę reikšmę. Nuo senovės Graikijos olimpinių žaidynių iki šiuolaikinės virtuvės, nuo mitologinių pasakojimų iki mokslinių tyrimų – lauro kelionė yra įspūdinga ir įdomi.
Šiandien, pridėdami lauro lapą į sriubą ar troškinį, retai pagalvojame apie šio kuklaus lapelio istoriją. Tačiau žinodami, kokią kelionę per amžius jis nukeliavo, galime dar labiau įvertinti jo vertę. Lauro lapai – tai ne tik skonis, tai tikras kultūrinis paveldas, kurį turime savo virtuvių spintelėse.
Taigi kitą kartą, kai sieksite lauro lapo ruošdami mėgstamą patiekalą, prisiminkite – laikote rankose kažką daugiau nei prieskonį. Laikote istorijos, tradicijos, sveikatos ir magijos dalį. Ir kas žino – galbūt lauro lapų magija atsiskleis ir jūsų namuose.
Šaltiniai:
- https://digital-coven.com/2021/03/28/why-bayleaf–is-bae-the-magickal-properties-of-bayleaf/
- https://www.patheos.com/blogs/starlight/2018/12/bay-leaf-magic-burn-and-banish/
- https://houseofintuitionla.com/blogs/news/kitchen-witchery-with-bay-laurel
- https://www.thespruce.com/how-to-grow-your-own-bay-laurel-tree-1402602
- https://www.rhs.org.uk/plants/bay-tree/growing-guide
Nuotraukų šaltinis – ©Canva.
