Oleandras – ryškiaspalvis grožis ir nuodai

Oleandras (Nerium oleander) yra stepukinių šeimos krūmas, paplitęs tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Azijoje. Mūsų kraštuose auginamas kaip dekoratyvinis kambario augalas. Šie ryškiaspalviai krūmai nukelia mus į Viduržemio jūros pakrantę, kur jų gausiai auga parkuose, viešbučių teritorijose, pakelėse, gyvatvorėse.

Tai visžalis siauralapis ryškiažiedis krūmas. Gerai prižiūrimas gali užaugti iki 2 m aukščio. Oleandro lapai siekia 10-15 cm ilgį. Susitelkę į kekes žiedai – balti, rožiniai, rečiau raudoni, gelsvi – skleidžia intensyvų aromatą. Auginant tinkamomis sąlygomis, oleandras gyvena iki 15 metų ir ilgiau. Lietuvoje kultivuojama pagrinde viena oleandro rūšis – paprastasis oleandras.

Oleandras yra labai nuodingas, todėl auginant ir prižiūrint jį negalima pamiršti atsargumo priemonių – pirštinių mūvėjimo bei rankų plovimo.

Oleandro auginimas

Vieta ir temperatūra. Lietuvoje oleandras auginamas kaip kambarinė gėlė, kurią vasarai galima įkurdinti balkone, sode ar kieme. Oleandras atkeliavo pas mus iš šiltųjų kraštų, todėl labai mėgsta saulę. Kuo šviesesnėje vietoje augs oleandras, tuo gausiau žydės ir sveikiau atrodys, gali žydėti kelis kartus per metus. Tamsiame kambaryje augalas beveik nežydi, lapai blanksta, nebeužauga nauji. Oleandro žiedai skleidžia intensyvų kvapą, todėl nerekomenduojama jo laikyti miegamajame, kadangi jis gali sukelti galvos skausmą.

Jau gegužės pradžioje galima išnešti oleandrą į lauką, trumpalaikių šalnų jis nebijo. Pratinant prie lauko sąlygų pavasarį, geriausia pirma statyti jį pavėsyje, kadangi jis nemėgsta staigių oro permainų. Po to kelti į pusiau pavėsį, o po kelių savaičių tokio pratinimo jau galima jį perkelti į saulėtą vietą. Žiemoja oleandras vėsoje (2-8° C šilumos). Jei per žiemą laikomas šiltame kambaryje, sekančią vasarą žydi prasčiau.

Laistymas. Oleandrą reikia laistyti dažnai ir gausiai, žemė vazone neturėtų išdžiūti. Vasarą galite tai daryti kasdien, oleandrui patinka surinktas minkštas lietaus arba keletą dienų pastovėjęs vandentiekio vanduo. Auginant mažuose vazonuose – galima palieti ir pora kartų per dieną. Vandens pertekliaus iš lėkštelės išpilti šiltuoju metų laiku nereikia. Jeigu oleandro žemė nuolat per sausa, žiedai nuvys, o nauji neišsiskleis. Žiemą laistomas kartą per savaitę, o jei laikomas vėsioje patalpoje – dar rečiau, vanduo iš lėkštelės išpilamas. Oleandrui patinka pakankamai sausas oras, jo nereikia be reikalo purkšti, nes pūva žiedai. Vasarą per lietų geriau patraukti oleandrą po stogeliu.

Persodinimas. Jaunas oleandro gėles galima persodinti kasmet, o senesnius, brandesnius oleandrus – ne dažniau nei kartą į 3-4 metus. Persodinti geriausia kovo-balandžio mėnesiais. Tinka derlinga, sunkesnė žemė (6,7-7,5 pH), priemolio, komposto, durpių ir smėlio mišinys arba specialus kompostas. Šaknų gniužulą reikia kas kartą persodinant sumažinti, dalį šaknų išpjauti aštriu peiliu. Oleandrui reikalingas geras drenažas. Laikas nuo laiko reikėtų papurenti viršutinį grunto sluoksnį. Geriau žydi, jei pasodintas ne per dideliame inde.

Tręšimas. Balandžio-rugpjūčio mėnesiais oleandras tręšiamas kas dvi-tris savaites trąšomis, skirtomis žydinčioms gėlėms.

Genėjimas. Suaugusius oleandrus reikia kasmet genėti, o kas du metus galima apkirpti gana smarkiai, tada augs daugiau jaunų šakelių, ir gėlė gausiau žydės. Kadangi žiedus oleandras krauna ant kasmet naujai išaugančių stiebų, senuosius galima drąsiai apgenėti. Norint suformuoti medelį, viršūnė paliekama, kol užauga norimo aukščio liemuo. Tada viršūnę reikia nupjauti taip, kad virš liemens dar liktų maždaug 20 cm, ir oleandras pradės formuoti šakas. Oleandrą būtina genėti ir dėl kompaktiškumo, kadangi auga jis gana greitai ir po kurio laiko gali būti sunku rasti jam pakankamai vietos kambaryje.

Dauginimas. Oleandras dauginamas 8-15 cm ilgio auginiais pavasario, vasaros mėnesiais. Ant auginių, pasirinktų dauginimui, turi būti bent trys lapeliai ir keli pumpurai. Pamerktas vandenyje ar pasodintas į žemę, smėlį, perlitą, auginys per kelias savaites įsišaknija. Po 2-3 mėnesių auginius jau galima persodinti į nedidelius vazonėlius (apie 10 cm skersmens), viršūnėles nuskabyti, kad augtų krūmas. Iš pavasarį pasodinto auginio jau tų pačių metų rudenį galima tikėtis pirmųjų žiedų.

Jei dauginami sėklomis, oleandro sėjinukai neišlaiko rūšies savybių, todėl šis būdas retai taikomas.

Oleandro priežiūros klaidos

Netaisyklingai ir nereguliariai prižiūrimas oleandras, kaip ir kiekvienas augalas, silpsta, praranda savo ryškų grožį, gali susirgti. Oleandro išvaizdos pasikeitimas signalizuoja apie galimas jo priežiūros klaidas. Štai pagrindiniai požymiai ir juos lemiančios klaidos:

• Oleandras nežydi. Saulės šviesos trūkumas, šaltas oras, retas ir menkas laistymas, maistingų medžiagų dirvoje trūkumas, ne laiku ar per stipriai atliktas genėjimas – visi šie veiksniai gali įtakoti šio augalo nenorą, negalėjimą žydėti.
• Neišsiskleidžia oleandro pumpurai. Greičiausiai oleandras sušalo, reikia perkelti jį į šiltesnę vietą.
• Oleandro žiedai krenta. Tai gali būti lemti per šaltas laistymo vanduo arba per žema aplinkos temperatūra.
• Oleandras meta lapus. Lapai krenta dėl ryškios saulės šviesos trūkumo rudens bei žiemos metu. Pabandykite įrengti augalui papildomą apšvietimą arba perkelkite jį į šviesesnę vietą. Jei krenta sausi lapai, vadinasi augalui trūksta drėgmės.
• Dėmės ant lapų. Tai grybelinės infekcijos požymis. Reikėtų pašalinti visus užsikrėtusius lapus ir išpurkšti oleandrą specialia priešgrybeline priemone.
• Oleandro lapai gelsta, jei augalo maitinimui naudojamos netinkamos trąšos, jis netręšiamas arba tręšiamas per mažai. Kita gelstančių lapų priežastis gali būti oleandro perlaistymas, vėsus ir darganotas oras.
• Lapai tampa blankesni, smulkesni, pumpurai nesiskleidžia arba deformuojasi – tai taip pat šviesos trūkumo požymis.
• Oleandro lapų galai sausi. Greičiausiai patalpoje, kurioje auga oleandras, oras pernelyg sausas. Apipurkškite augalą vandeniu ir pravalykite jo lapus drėgna šluoste.

Nors oleandras nuodingas, yra kenkėjų, kurie nevengia jame apsigyventi. Oleandro krūmelį gali užpilti voratinklinės erkės, amarai. Šiuos kenkėjus reikėtų naikinti specialiomis insekticidinėmis priemonėmis. Oleandras būdinga sirgti ir augalų vėžiu.  

Oleandras – ir vaistas, ir nuodas

Visos šio augalo dalys turi nuodų – oleandrino, kornerino ir kitų širdies glikozidų. Pavartotos oleandro sultys sukelia žmonėms ir gyvūnams stiprius dieglius, vėmimą, viduriavimą, gali sukelti rimtų širdies ir centrinės nervų sistemos veiklos problemų, tame tarpe ir širdies sustojimą. Nuodingi net deginamo oleandro dūmai. Dėl šios priežastis oleandro nerekomenduojama auginti vaikų ugdymo įstaigose, namuose, kur yra vaikų ir naminių gyvūnų. Rūpinantis augalu, reikėtų saugotis, kad jo sulčių nepatektų į burną ar ant žaizdos, perspėti vaikus apie šios gėlės keliamą pavojų. Nepamirškite mūvėti pirštinių oleandro priežiūros metu, o baigę darbus nusiplauti rankų.

Tačiau nuodingosios oleandro savybės gali būti nukreiptos ir žmonių naudai. Medžiagos, esančios oleandro lapuose, naudojamos medicininių preparatų, skirtų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, gamyboje. Kai kuriuose kraštuose oleandras naudojamas liaudies medicinoje širdies ir kvėpavimo takų ligoms, opoms, praguloms, onkologinėms odos ligoms gydyti.

Oleandro nuoviru yra naikinami augalus puolantys kenkėjai. Kai kuriuose kraštuose oleandrais nuodijami graužikai.

Štai toks šis gražuolis krūmas, atkeliavęs pas mus iš tolimųjų subtropinių kraštų. Gerai prižiūrint, tinkamai bei atsargiai su juo elgiantis, oleandras apdovanos ryškiaspalviais žiedais, taps jūsų namų ir aplinkos puošmena.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.