Gailiardija yra astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genties gėlė, turinti apie 25 rūšis, kurios laukinėje gamtoje auga Pietų ir Šiaurės Amerikoje. Gailardijos yra sausrai gana atsparūs vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, pavadinti XVIII a. prancūzų botanikos mecenato, Paryžiaus mokslų akademijos nario Gaillard de Charentonot vardu.
Gailiardijos užauga iki 90 cm aukščio, jos stiebai tiesūs, plaukuoti, tankiai šakoti. Šios gėlės lapai ovalūs arba lancetiški, dantyti, pakaitiniai. Pavieniai žiedynai ant ilgų kotelių sudaryti iš kraštinių trilapių žiedų, turinčių violetinį – raudoną atspalvį, ir vidurinių vamzdiškų žiedų, dažniausiai tamsiai raudonų. Gailiardijos žydi gana gausiai. Šios gėlės vaisius – kuokštinė sėkla. Šios gėlės auginamos ir kaip vienmetės, ir kaip daugiametės. Dažnai pradedantieji gėlių augintojai gailiardiją painioja gardeniją su saulaine, tačiau, nepaisant panašumo, tai visiškai skirtingi augalai.
Tiek vienmetės, tiek daugiametės Gailiardijos rūšys plačiai naudojamos gėlininkystėje.
Vienmetė gailardija puošnioji
Gailardija puošnioji (Gaillardia pulchella) auga kaip išsikerojęs krūmas, yra populiariausia auginama vienmetė rūšis. Gana aukštus ir lieknus kotelius vainikuoja iki 10 cm, dažniausiai pavieniai žiedų graižai. Lancetinių žiedlapių spalva varijuoja nuo geltonos, ties galiukais, iki violetinės – rožinės ar purpurinės raudonos ties pagrindu. Vamzdeliniai žiedai yra raudonai rusvo atspalvio.
Šios rūšies gailiardija turi kelias veisles:
- „Piqua“ (dažytoji) – su pusiau garbanotais arba visai garbanotais, dideliais, įvairių spalvų žiedynais. Spalvos: ryškiai raudona, dvispalvė (raudona su geltona);
- „Lorenza“ – su dideliais, skiauterėtais, rutuliškais žiedynais. Jie sudaryti iš geltonų arba raudonai geltonų piltuvėlio pavidalo vamzdelinių žiedų su dantytu išlinkimu.
- Populiariausios yra dvi veislės: „Red Plume“, kurios žiedai yra terakotos spalvos, piltuvėlio formos vamzdeliniai; bei „Yellow Plume“, kurios žiedai yra geltoni, vamzdeliniai su balionėlio formos krepšeliais.
Daugiametės akuotuotosios gailiardijos
Akuotuotosios gailiardijos (Gaillardia aristata) rūšys yra kilusios iš Šiaurės Amerikos. Visų jų stiebai tiesūs, tankiai plaukuoti, apačioje išlenkti. Šios gėlės užauga 30-75 cm aukščio. Lapai pailgi, ovalūs arba lancetiški, plaukuoti, dantyti arba glotniai briaunoti. Pavieniai, iki 12 cm skersmens, žiedynai sudaryti iš įvairiaspalvių, ryškiaspalvių liežuvio formos žiedų. Dažniausi atspalviai: vario raudonumo, geltoni ar oranžiniai. Vamzdeliniai jų žiedai geltonai violetiniai. Žydėjimas prasideda birželio mėnesį. Auginama nuo 1812 m. Sodinės šios rūšies formos grupuojamos į Gaillardia grandiflora pavadinimą.
Populiariausios veislės:
- „Mandarin“ – raudonai geltoni, liežuvio formos žiedai.
- „Wirral Flame“ – raudoni liežuvio formos žiedai su geltonais pakraščiais.
- „Dazzler“ – tamsiai raudoni žiedynų pagrindai ir geltonais galiukais.
Gailiardijos hibridas
Gailiardijos hibridas (Gaillardia hybrida) atsirado sukryžminus gražiąją gailiardiją su kitomis šio augalo rūšimis. Hibridinės gailiardijosstiebai užauga iki 80 cm aukščio, žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Žiedynai paprasti, pusiau karpyti arba karpyti, nuspalvinti raudonai geltonai rudais tonais. Geriausiai žinomos veislės:
- „Primavera“ – kompaktiškas, žemaūgis iki 25 cm aukščio krūmas, užauginantis iki aštuonių kotelių. Šios veislės gailiardijų žiedai siekia iki 12 cm skersmens.
- „Arizona Sun“ – tik 20 cm aukščio, nykštukinė veislė, ilgai ir gausiai žydinti nuo vasaros pradžios iki šalnų.
- „Sonne“ – 50-60 cm aukščio veislė su aukso geltonumo liežuvio formos žiedais ir tamsesniais, geltonais, vamzdeliniais žiedais.
Be aprašytų daugiamečių rūšių kartais dar auginama daugiametė Gaillardia lanceolata. Jos žiedlapiai yra labai reti, todėl ji mažai kam patinka ir auginama gana retai.
Gailiardijų sodinimas ir dauginimas sėklomis
Gailiardijų sėklos sėjamos vasario arba kovo mėnesį. Šių gėlių sėklas paskleiskite ant drėgno substrato ir tik lengvai užberkite juo, nors to daryti nebūtina. Sėklas laikykite šviesioje vietoje, 20-23 ºC temperatūroje, saugodami nuo tiesioginių saulės spindulių ir prireikus drėkindami dirvą. Daigai pasirodo maždaug po 1-2 savaičių.
Kai daigai išdygs, perkelkite juos į vėsesnę vietą. Daigai turėtų augti 18-20 ºC temperatūroje. Geriausia tam tinka šaltas šiltnamis, nes, norint, kad daigai sėkmingai vystytųsi, būtinai reikia padidinti oro drėgmę. Kai tik daigai išleidžia pirmąją tikrųjų lapų porą, juos galima persodinti. Dirvą reikėtų sudrėkinti išdžiūvus viršutiniam jos sluoksniui. Dienos šviesa turėtų būti 14-16 valandų, todėl reikėtų įrengti dienos šviesos lemputes – priešingu atveju dėl šviesos trūkumo ir per didelės drėgmės gali kilti pilkojo puvinio pavojus.
Šių gėlių daigus į atvirą gruntą sodinkite rugpjūčio viduryje arba rugsėjo mėnesį. Parinkite gailiardijoms saulėtą vietą su maistinga, lengva, gerai drenuota dirva. Užsistovėjusios drėgmės šio augalo šaknys netoleruoja, taip pat kaip ir rūgštaus dirvožemio ir mėšlo (kaip trąšos). Prieš sodindami augalus, į vieną kvadratinį metrą įberkite kibirą komposto arba humuso, puodelį medžio pelenų ir saują mineralinių trąšų.
Sodinukas sodinamas saulėtoje vietoje, tarp daigų paliekant 20-25 cm tarpus. Po pasodinimo lysvę būtina palaistyti. Augalai turės pakankamai laiko įsišaknyti iki žiemos. Gailiardijos žydės tik kitais metais, o toje pačioje vietoje be persodinimo sėkmingai augs 4-5 metus. Žinoma, galima negaišti laiko sodinukams ir sėklas sėti tiesiai į žemę liepos-rugsėjo mėnesiais, neįterpiant jų į žemę, tik labai lengvai užberiant substratu.
Gailiardijų dauginimas kitais būdais
Be dauginimo sėklomis, taip pat naudojamas vegetatyvinis šios gėlės dauginimo būdas dalijant šakniastiebius.
Kai šis daugiametis darželio augalas sulaukia ketverių-penkerių metų amžiaus, jis iškasama ir padalijama į dalis, kurių kiekvienoje turi būti pakankamai daug ūglių ir šaknų. Šakniastiebių dalis reikia persodinti į naują lysvę. Persodinimo ir dauginimo darbus reikia atlikti pavasarį.
Gailiardiją taip pat galima dauginti šaknų auginiais. Prakasus išilgai susodintų augalų perimetro, surandamos didžiausios šaknys, jos nupjaunamos, padalijamos į 5-7 cm ilgio gabalėlius ir įšaknijamos šiltnamyje.
Gailiardijų priežiūra
Šios darželio gėlės priežiūra nėra sudėtinga: svarbiausia augalui – geras apšvietimas, visa kita jam nėra svarbu.
- Laistyti reikės tik labai karštais laikotarpiais ir tai labai saikingai, tačiau ravėti ir purenti dirvą būtina.
- Norėdami prailginti gailiardijos žydėjimą, kuris ir taip trunka ilgiau nei du mėnesius, turėtumėte laiku pašalinti nužydėjusius žiedynus.
- Aukštesnėms gailiardijoms reikalingos atramos.
- Gailiardijos žydėjimui taip pat daug įtakos turi jos tręšimas. Tręšti reikėtų pilnavertėmis trąšomis tris kartus per sezoną – pora kartų žydėjimo metu ir rudenį, likus maždaug mėnesiui iki šalnų. Tik niekada netręškite mėšlu!
- Jei norite rinkti gailiardijų sėklas, palikite keletą nuvytusių žiedų ant augalo iki rudens, aprišę juos marle, kad subrendusios sėklos neišbyrėtų ant žemės. Kitas, daug paprastesnis būdas – palikite keletą nužydėjusių žiedynų ant gailiardijos krūmo, nesurišę jų marle. Kai pavasarį sėklos subręs, nukris į žemę ir sudygs, beliks tik daigelius išretinti arba persodinti kažkur kitur.
- Prieš pirmąją žiemą šioms daugiametėms gėlėms tolygiai nupjaukite visus lapus ir uždenkite sausais lapais arba dobilų šienu. Kitą žiemą jau gerokai subrendusios gailiardijos visai neblogai peržiemos be jokio uždengimo. Jo gali prireikti nebent būtų labai šalta ir besniegė žiema.
Gailiardijų kenkėjai ir ligos
Iš vabzdžių pagrindiniai gailiardijų priešai yra baltasparniai ir amarai, kuriuos galima lengvai išnaikinti augalą apdorojant insekticidais.
Netinkama augalo priežiūra gali sukelti miltligę, pilkąjį puvinį, baltąsias rūdis ir dėmėtligę – grybelines ligas, kurias reikia gydyti fungicidais.
Gailiardija sodo dizaine
Dėl veislių įvairovės tai tikrai puikus sodo ir gėlyno augalas. Vešlūs krūmai su gausiais, ryškių spalvų žiedais labai gražiai atrodo ir žalioje vejoje.
Galima suformuoti skirtingų rūšių gailiardijų lysvę ir sukurti geltonai raudonų žiedų upę. Kartu su kitomis gėlėmis gailiardijos taip pat labai gražiai dera ir žiūrisi alpinariumuose, prie aukštesnių augalų ar sienų.
Žemaūgės veislės tinka mišriųjų želdinių apvadams ir priešakiniams plotams apsodinti. Šių gėlių atsparumas sausrai leidžia jas auginti saulėtose ir akmenuotose vietose. Vienmetes gailiardijas galima sodinti sodo vazonuose ar loveliuose.
Stiprų stiebą turinčios veislės puikiai išsilaiko skintų gėlių puokštėse. O baigusios žydėti papuoš sausas puokštes įvairių gėlių kompozicijose.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.