Stefanotis (Stephanotis) – vijoklinis augalas puošniais baltais žiedais, mūsų šalyje auginamas kaip kambarinė gėlė. Priklauso stepukinių augalų šeimai, kilęs iš Madagaskaro. Savo gimtinėje stefanotis auga kaip visžalis vijoklinis krūmas, besivejantis aplink medžius. Ten jis gali pasiekti net 5 metrų ilgį. Kambaryje auginamas stefanotis tokio ilgio neužauga, jam tikrai užteks vietos kambaryje. Stefanočio pavadinimas išvertus iš graikų kalbos reiškia karūną. Gamtoje sutinkama apie 15 stefanočio rūšių, tačiau pilnai sukultūrinta yra tik viena iš jų – gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda). Būtent šią rūšį mes ir auginame savo namuose.
Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) dar žinomas Madagaskaro jazmino, kambarinio jazmino, nuotakos šydo pavadinimais. Pastarąjį pavadinimą gausiažiedis stefanotis pelnė, kadangi kai kuriose šalyje tai yra populiari gėlė kuriant nuotakų puokštes, kitus vestuvių papuošimus. Madagaskaro jazminu vadinamas dėl savo kvapnumo ir žiedų panašumo į jazminą. Gausiažiedis stefanotis taip pat kartais painiojamas su savo giminaite – vaškuole, bei panašų pavadinimą turinčiu jazminaičiu.
Gausiažiedžio stefanočio lapai stori, kieti, blizgantys, ovalios formos. Užauga 7,5-10 cm ilgio. Jo kreminio atspalvio balti, vamzdiški žiedeliai yra maždaug 4 cm ilgio, susitelkę į kekes, išvaizda primena žvaigždutes. Stefanočio lapai ir žiedai tarsi vaškiniai, panašūs į vaškuolės, kuri, beje, yra stefanočio giminaitė.
Gausiažiedžio stefanočio auginimas
Gausiažiedis stefanotis džiugina savo kvapniu žydėjimu nuo pavasario iki pat rudens. Stefanotis yra vijoklinis augalas, todėl, kad stiebtųsi aukštyn, jam reikalinga atrama. Dažnai stefanočiui parenkama lankelio formos atrama, aplink kurią jis vejasi, sudarydamas apvalų vainiką. Tokią lankelio formos atramą galima pasidaryti iš storos vielos. Galima įrengti stefanočiui ir atramėles ant sienų ir tokiu būdu suformuoti žalią sienelę.
Kitas būdas auginti šią gėlę – neįrenginėti atramų, o įkurdinti ją ant aukštesnio baldo arba įrengti pakabinamą vazoną, kad gėlės šakos galėtų gražiai svirti žemyn.
Vieta. Gausiažiedis stefanotis mėgsta šviesias, saulėtas vietas, tačiau reikėtų saugoti nuo tiesioginių intensyvių saulės spindulių. Šiaurinė palangė šiam augalui netiks. Vieta, kurioje auginamas stefanotis, turi būti reguliariai vėdinama, tačiau reikėtų vengti skersvėjų. Sukrovusio žiedų pumpurus ar žydinčio stefanočio nepatartina judinti, sukioti, perstatinėti, kitaip jis gali numesti žiedus.
Žemė. Mėgsta silpno rūgštingumo durpinę žemę, durpinės ir kompostinės žemės mišinį. Stefanotis, auginamas šarminėje žemėje, nežydi. Reikalingas geras drenažas, kuriam gali būti panaudojami, pavyzdžiui, perlitas, keramzitas, žvyras.
Temperatūra. Šiltuoju metų laiku gausiažiedžiui stefanočiui reikalinga 20-25 °C temperatūra. Žiemą, ramybės periodu, reikėtų jį laikyti 12-14 °C šilumos temperatūroje, vengti karštų patalpų, patraukti nuo radiatorių. Stefanotis, per žiemą laikomas šiltoje patalpoje, gali pradėti menkiau žydėti. Nemėgsta staigių temperatūros pokyčių.
Laistymas. Laistyti jį reikėtų minkštu, nusistovėjusiu, kambario temperatūros vandeniu. Netinka kietas, kalkėtas vanduo. Kietą vandenį galima paminkštinti įlašinant į jį kelis lašus citrinos sulčių (3-5 lašeliai litrui vandens). Šiltuoju metų laiku laistykite vidutiniškai, žiemą – mažai. Laistyti reikia, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūna. Vanduo vazono padėkliuke nepaliekamas. Pavasarį-vasarą dažnai purkškite šį augalą – jis nemėgsta sauso oro. Esant pernelyg sausam orui galima šalia stefanočio pastatyti talpą su vandeniu – taip ore bus daugiau drėgmės.
Sodinimas, dauginimas. Stefanotis dauginamas viršūnių auginiais. Tai daroma vasario-kovo mėnesiais. 8-10 cm ilgio auginiai su 1-2 lapų poromis sodinami į dauginimo indą arba tiesiai į vazoną. Sodinami į maždaug 2 cm gylį. Šaknis išleidžia po 1-1,5 mėnesio. Tinkamiausia temperatūra auginiams įsišaknyti yra 20-25 °C šilumos. Įsišaknijusius augalus iš dauginimo indo išsodinkite į atskirus vazonus. jauniems augalams rinkitės nedidelius, apie 7 cm skersmens vazonėlius. Dideliame vazone stefanotis ilgai nepražys, nes žydi tik šaknims išsikerojus per visą vazono tūrį. Pasodinti į tinkamą vazonėlį auginiai pražysta jau kitais metais.
Tręšimas. Pavasarį ir vasarą stefanotį reikia 1-2 kartus per mėnesį patręšti universaliomis kompleksinėmis, mineralinėmis žydinčių augalų, kalio trąšomis. Reikėtų vengti azoto trąšų.
Persodinimas. Jauną stefanotį reikia persodinti kas metus, suaugusį – kas trejus. Persodinant nepamirškite įrengti drenažo, atramų augalui vyniotis. Persodinti šį augalą reikėtų į maždaug 2 cm platesnį vazoną už senąjį. Negalima persodinti žydinčio stefanočio.
Genėjimas. Stefanotis sparčiai šakojasi, tad galima per trečdalį ilgio trumpinti augalo atžalas, kad suteiktumėte jam norimą formą. Genėjimas taip pat skatina augalą atsinaujinti. Genėti stefanotį geriausia pačioje pavasario pradžioje.
Priežiūra. Nuskabydami nužydėjusius žiedus, padėsime augalui nukreipti energiją į naujų užmezgimą.
Gausiažiedžio stefanočio priežiūros klaidos ir kenkėjai
Jei tinkamai rūpinsitės, stefanotis bus sveikas, gausiai žydės, bus pakankamai atsparus ligoms. Tačiau kartais dėl auginimo ir priežiūros klaidų, kyla tam tikrų, žemiau išvardintų, problemų.
- Gelsta stefanočio lapai. Lapai gali gelsti dėl kelių priežasčių. Tai gali būti prastas apšvietimas – tokiu atveju reikia pakeisti augalo auginimo vietą arba įrengti papildomą apšvietimo šaltinį. Per žema temperatūra gali taip pat lemti lapų geltimą. Dar viena priežastis – per kietas ar kalkėtas laistymo vanduo, paminkštinkite jį citrinos sultimis, nelaistykite ką tik prileistu vandentiekio vandeniu, leiskite jam nusistovėti. Kai vazone užsistovi vanduo, lapai taip pat gali reaguodami į tai gelsti. Tokiu atveju reikia pasirūpinti geru augalo drenažu.
- Krenta stefanočio pumpurai ir žiedai. Žiedų ir pumpurų kritimą gali lemti prastas apšvietimas, nepakankamas laistymas. Taip pat augalas nemėgsta vandens pylimo ant žiedų – tai gali tapti jų kritimo priežastimi. Augalo perstatymas, sukiojimas pumpurų brandinimo ar žydėjimo metu – dar viena dažna pumpurų ir žiedų kritimo priežastis.
- Stefanotis lėtai auga. Greičiausiai augalui nepakanka maitinamųjų medžiagų, reikėtų jį patręšti.
- Susisuka pumpurai. Pumpurai susisuka, jei stefanotis netinkamai laistomas – per gausiai arba per menkai. Sureguliuokite laistymo dažnumą ir gausumą.
- Ant lapų atsiranda balkšvų dėmelių. Greičiausiai jų atsiranda dėl nepakankamo patalpos, kurioje auga stefanotis, apšvietimo. Vėlgi, reikia pasirūpinti šviesesne augalo aplinka, papildomu apšvietimu.
- Ant lapų atsiranda rudai geltonų dėmių. Tai nutinka dėl per stiprių tiesioginės saulės spindulių. Reikėtų išsklaidyti per stiprią saulės šviesą pakabinant užuolaidas, žaliuzes, arba perstatyti augalą.
- Gausiažiedį stefanotį gali pulti ir kenkėjai – paprastieji ir miltuotieji skydamariai, voratinklinė erkutė. Pastebėjus juos, reikėtų naikinti specialiomis insekticidinėmis priemonėmis.
Stefanotis puošia namus ir vestuvių šventes
Gausiažiedis stefanotis – puiki kambario puošmena, gerą metų dalį džiuginantis savo augintojus baltais kvapniais žiedais. Net ir stefanočiui nežydint aplinką pagyvina ir gražina dailūs, blizgantys jo lapai.
Stefanotis – populiarus vestuvių švenčių atributas. Iš jo žiedų daromos vestuvių puokštės, stalo papuošimai, jie įsegami į nuotakų šukuosenas. Stefanotis šventinėms detalėms suteikia ne tik elegancijos, bet ir malonų aromatą. Stefanočio žiedai simbolizuoja vedybinę laimę ir sėkmę.
Svarbu! Rūpinantis stefanočiu, turėkite omenyje, jog jo sultys gali dirginti odą. Tad dirbant su šiuo augalu, mūvėkite pirštines.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.