Šiuolaikinis žmogus gyvena keistame paradokse: mes esame labiau „susijungę“ per optinius kabelius nei bet kada anksčiau, tačiau jaučiamės labiau vieniši ir tušti nei mūsų protėviai. Mes avime sintetinius padus, kurie izoliuoja mus nuo planetos paviršiaus, ir kvėpuojame kondicionuotu oru, kuris niekada nelietė drėgnos samanos. Tačiau ar kada pastebėjote tą keistą, beveik euforišką ramybę, kuri užplūsta po dienos darže? Tai nėra tik nuovargis. Tai žemės terapija – biologinis ir dvasinis grįžimas į „gamyklinius nustatymus“.
„Laimės mikrobai“: ką sako neuromokslas?
Daugelį metų manėme, kad rankų purvinimasis yra tiesiog higienos trūkumas. Tačiau Bristolio universiteto (JK) ir Londono universitetinio koledžo mokslininkai atrado kažką neįtikėtino. Dirvožemyje gyvena unikali, nekenksminga bakterija Mycobacterium vaccae. Eksperimentų metu paaiškėjo, kad ši bakterija, patekusi į organizmą, aktyvuoja neuronų grupę, atsakingą už serotonino gamybą.
Serotoninas yra tas pats cheminis junginys, kurį bando sureguliuoti brangiausi antidepresantai. Kai mes ravime, sodiname ar tiesiog persodiname kambarines gėles, šie mikrobai patenka į mūsų sistemą per odą ar įkvepiant dulkes. Rezultatas? Sumažėjęs nerimas, šviesesnės mintys ir pagerėjusi kognityvinė funkcija. Mokslininkai juokauja, kad žemė yra natūralus, nemokamas ir šalutinio poveikio neturintis Prozacas. Tai paaiškina, kodėl daržininkystė yra viena populiariausių terapijos formų reabilitacijos centruose visame pasaulyje.
Įsižeminimas – elektrinis ryšys su planeta
Mes esame elektrinės būtybės. Kiekviena mūsų ląstelė veikia dėka subtilių elektrinių impulsų. Gyvendami apsupti Wi-Fi bangų, elektros prietaisų ir dėvėdami guminius batus, mes sukaupiame teigiamą krūvį, kuris skatina laisvųjų radikalų kaupimąsi ir uždegiminius procesus.
Žemė turi milžinišką neigiamą elektros krūvį – tai neišsenkantis laisvųjų elektronų šaltinis. Kai mūsų oda tiesiogiai liečiasi su dirva ar rasota žole, vyksta „įsižeminimas“. Fizikiniu požiūriu mes išsikrauname. Tyrimai, publikuoti Journal of Environmental and Public Health, rodo, kad toks kontaktas mažina kraujo klampumą (tai svarbu širdies sveikatai), malšina lėtinį skausmą ir drastiškai gerina miego kokybę. Tad kitą kartą, kai jausitės „perdegę“ nuo skaitmeninio krūvio, nusiaukite batus. Tai ne hipių pramanas – tai biofizika.
Žemės terapija: daržas kaip aukščiausio lygio meditacija
Psichologas Mihaly Csikszentmihalyi išpopuliarino „tėkmės“ (flow) būsenos terminą – tai akimirka, kai žmogus taip pasineria į veiklą, kad praranda laiko pojūtį. Sodininkystė yra viena iš nedaugelio veiklų, kuri į šią būseną įmeta beveik akimirksniu.
Kai pirštai liečia vėsią, trupančią dirvą, o akys susikoncentruoja į mažytį daigą, smegenys nustoja „kramtyti“ vakarykščius konfliktus ar rytojaus baimes. Tai vadinama „atstatomąja aplinka“. Skirtingai nei miestas, kuris reikalauja kryptingo, varginančio dėmesio (stebėti šviesoforus, minias, ekranus), gamta siūlo „švelnų susidomėjimą“. Čia dėmesys atsipalaiduoja, o prefrontalinė smegenų žievė – mūsų vykdomasis centras – gauna progą pailsėti. Ravėjimas tampa judėjimo meditacija, kurios metu mes ne tik švariname lysvę, bet ir apvalome savo vidines „šiukšles“.
Rekomenduojamas video
Žemės terapija: kodėl mums reikia šaknų?
Mes evoliucionavome kaip rinkėjai ir augintojai šimtus tūkstančių metų. Tik paskutinius kelis šimtmečius praleidome užsidarę dėžutėse. Mūsų genetinė atmintis ilgisi drėgnos žemės kvapo po lietaus (beje, šis kvapas turi pavadinimą – petrichoras, kurį sukelia dar viena dirvožemio bakterija, Actinobacteria).
Kai auginame savo maistą, mes atkuriame ryšį su gyvybės ciklu. Šiuolaikinė vartotojiška kultūra mus atpratino nuo kantrybės. Mes norime visko čia ir dabar. Tačiau žemė nemeluoja ir neskuba. Ji moko, kad sėkla turi išbūti tamsoje, kad pavasaris ateis tik tada, kai ateis, ir kad derlius priklauso nuo rūpesčio, o ne nuo like‘ų skaičiaus. Šis sąžiningas grįžtamasis ryšys suteikia neįtikėtiną kontrolės ir prasmės pojūtį. Pasaulyje, kuriame tiek daug netikrumo, užaugintas pomidoras ar sužydėjęs bijūnas tampa maža, bet labai apčiuopiama pergale.
Ekopsichologija: purvas gydo traumą
Visame pasaulyje populiarėja „Gydomieji sodai“ (Healing Gardens). Pastebėta, kad žmonės, patyrę stiprų stresą ar net potrauminio streso sutrikimą (PTSD), dirbdami su žeme atsigauna greičiau. Kodėl? Nes žemė suteikia saugią erdvę. Ji nereikalauja ataskaitų, ji neteisia už klaidas.
Be to, darbas su dirva skatina propriocepciją – mūsų kūno pojūtį erdvėje. Kai spaudžiame žemę delnais, kai jaučiame jos svorį ir pasipriešinimą, mes fiziškai „sugrįžtame“ į savo kūną. Tai ypač svarbu moterims, kurios kasdien patiria milžinišką emocinį krūvį, derindamos tūkstantį vaidmenų. Gėlių darželis tampa ta „valstybe“, kurioje galioja tik gamtos dėsniai ir kurioje galima tiesiog būti.
Žemės terapija: kaip praktikuoti kasdienybėje?
Svarbu suprasti, jog nebūtina turėti hektaro žemės kažkur už miesto, kad tai veiktų. Svarbiausia – intencija ir tiesioginis lietimas.
- Dėmesingas persodinimas: kai kitą kartą persodinsite kambarines gėles, nusiimkite pirštines. Pajuskite žemės temperatūrą, jos rupumą. Leiskite toms ypatingoms bakterijoms atlikti savo darbą.
- Basas rytas: jei turite bent lopinėlį vejos, išeikite ant jos basomis penkioms minutėms. Ryto rasa sustiprina elektrinį laidumą, tad „įsižeminimas“ bus dar efektyvesnis.
- Aromaterapija po lietaus: kai lyja, atsidarykite langus. Tas žemiškas kvapas (geosminas) instinktyviai ramina mūsų migdolinį kūną (amygdala), atsakingą už baimę.
Laimė nėra sėkmės ar turto rezultatas. Dažniausiai tai yra biologinio balanso rezultatas. Liečiant žemę, mes nustojame būti tik stebėtojais ir vėl tampame dalyviais. Mes pasodiname ne tik sėklą – mes pasodiname save į ramybę.
Tad, kai kitą kartą pajusite, kad mintys pasidarė per sunkios, o ekranų šviesa pradėjo graužti akis, žinokite: jūsų vaistinė yra tiesiog po kojomis. Susitepkite rankas purvu, pajuskite po nagais tą drėgną, gyvą tamsą ir leiskite planetai jus „pataisyti“. Tai seniausia ir pati tikriausia terapija pasaulyje.
Šaltiniai:
- https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/soil-fertilizers/antidepressant-microbes-soil.htm
- https://www.homesandgardens.com/gardens/secrets-of-soil
- https://earthtrust.org.uk/mood-boosting-soil/
- https://www.scienceworld.ca/stories/how-does-gardening-make-you-happier/
- https://www.colorado.edu/today/2019/05/09/natures-original-stress-buster
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.