Garbiniuotoji mėta yra viena iš pamėgtų auginti mėtos rūšių, kurios skonis ir kvapas neturi abejingų. Tai lemia, kad žmonės noriai augina šį augalą, o ir taip gaunama žaliava – šaltmėtė. Dažnai garbiniuotosios mėtos ir šaltmėtės vardai suplakami į vieną, nors tai ir yra to paties augalo skirtingi „būviai“. O toliau papasakosime įdomių detalių, ne tik kaip auginti, prižiūrėti ir panaudoti šaltmėtės žaliavą, bet paminėsime ir kuo augalas skiriasi nuo kitų mėtų ar kaip atskirti jos veisles.
Koks augalas vadinamas šaltmėte?
Tiesą sakant, šaltmėte vadinama botaninio pavadinimo garbiniuotoji mėta (Mentha spicata) (angl. spearmint) žaliava. Šios mėtos arbatžolės, lapeliai, stiebai, žolė, žiedai – štai kas iš tikrųjų yra šaltmėtė, o augantis augalas – garbiniuotoji mėta. Vis dėlto liaudyje būtent šaltmėtės vardas labiau įsitvirtinęs ir juo vadinamas tiek darželiuose augantis augalas, tiek ir iš jo išgaunamos žolelės. Šiame straipsnyje abu pavadinimus naudosime lygiagrečiai, it tai būtų sinonimai.
Kuo šaltmėtė skiriasi nuo kitų mėtų ir kaip atrodo?
Garbiniuotoji mėta yra didelės mėtų (Mentha) genties atskira rūšis, kuri priskirta notrelinių (Lamiaceae) šeimai. Šis daugiametis augalas siekia 30–100 cm aukštį, o jo organai gali būti plaukuoti arba nebūtinai. Kaip ir būdinga šeimai, šaltmėtė turi tipinius „mėtinius“, pailgai lancetiškus, 5–9 cm ilgio lapelius ir keturbriaunius stiebus. Garbiniuotosios mėtos „etiketė“ ir išskirtinis požymis – lapeliai su smailiu galiuku ir dantytais krašteliais.
Augalas žydi netaisyklingos formos rožinės ar baltos spalvos žiedais, kurie išsidėsto suplonėjančioje stiebo viršūnėje, o juos besiskleidžiant galite pamatyti nuo liepos mėnesio iki rugsėjo. Augalas plinta gyvybingais požeminiais šakniastiebiais, dėl kurių ši mėta formuoja sąžalynus, o neprižiūrima greitai „pabėga“ iš darželio.
Garbiniuotoji mėta natūraliai auga didžiojoje Europos dalyje (apart Baltijos šalis), Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, bet augalas introdukuotas į daugelį Pasaulio šalių. Vadinasi, lietuviams šį augalą tenka auginti patiems savo darželiuose. Tai nekelia problemų, nes augalas puikiai toleruoja vidutinio klimato sąlygas.
Garbiniuotosios mėtos atmainos ir veislės
Šiai dienai žinomos du patvirtinti porūšiai, kurie skiriasi paplitimu ir pasiskirstymu. Subsp. condensata palitusi regione nuo Italijos iki Egipto, o subsp. spicata – kaip ir visa rūšis. Taip pat, šis augalas linkęs hibridizuotis su kitomis mėtų rūšimis, iš kurių gimsta tokie hibridai kaip pipirinė mėta ar pipirmėtė (Mentha × piperita), grakščioji mėta arba liaudyje vadinama imbierinė mėta (Mentha × gracilis), ar Mojito mėta vadinamas Mentha × villosa hibridas.
Taip pat selekcininkai padirbėjo ir išvedė nemažai garbiniuotosios mėtos veislių, kurios ypač džiugina gėlininkus. Lietuvoje gana populiarios šios:
„Moroccan“ – tai garbiniuotosios mėtos crispa varieteto veislė, pasižyminti raukšlėtais (nežymiai garbanotais) lapais ir baltais žiedais. Liaudyje marokine mėta vadinamas augalas užauga iki 40–60 cm aukščio, bet labiausiai pasižymi subtiliu, saldžiu skoniu, neplaukuotais lapais.
„Crispa“ – tai dar viena crispa varieteto veislė, besiskirianti stambiais, šliaužiančiais, nulinkusiais stiebais ir raukšlėtais, garbanotais lapais. Ši išskirtinės išvaizdos mėta užauga už iki 40– 60 cm aukščio ir 1 m pločio, žydi lelijinės spalvos žiedais.
„Tashkent“ – veislė, kuri užauga iki 80 cm aukščio, pasižymi stačiais, violetiškai rausvais stiebais bei blyškiai violetinės ir rausvos spalvos žiedais.
Šaltmėtės auginimas
Vieta. Augalas labiausiai pritaps prie pilnai apšviestos ar dalinio pavėsio apšviestumo, bet turėkite omenyje, kad tiesioginių saulės spindulių šviesa kenkia lapams, o pavėsyje augalas šiek tiek skurs. Taip pat apšviestumas nulems ir šaltmėtės lapelių skonį. Šaltmėtę auginti galite tiek lauke prieskoninių žolelių darželyje, tiek vazone.
Dirva. Šaltmėtė augs įvairios sudėties ir tankumo dirvoje, netgi tokiuose ekstremumuose kaip smėlis ar molis. Tik čia reikalingos kertinės sąlygos – drėgna dirva ir organinių medžiagų gausa. Tokios dirvos pH turėtų vyrauti apie 6,0–7,5.
Šaltmėtės auginimas vazone. Šis auginimo būdas taip pat patrauklus, ypač kai norima prieskoninių žolelių tiesiog čia pat ant virtuvės palangės. Auginimas vazone ar pakabinamuose krepšeliuose itin praverčia, kai norite išvengti šaltmėtės (ar apskritai kitų mėtos rūšių) išvešėjimo į gretimų augalų teritorijas ir taip sutramdyti jos plitimą. Šiam augalui auginti reikės pasirinkti 20–25 cm skersmens vazoną su drenažo angomis apačioje. Jį pripildykite įprastu vazoninės žemės mišiniu, į kurį įterpta durpių, vermikulito ir perlito. Šaltmėtę kas metus ar du gali tekti persodinti, nes augalas linkęs plėstis. Namuose tokį vazoną laikykite ant vakarinės ar rytinės palangės.
Kaip šaltmėtė prižiūrima?
Laistymas. Kaip ir mėtoms, šaltmėtėms reikia drėgnos dirvos. Jas reikia pakankamai gausiai laistyti, o tai darykite išdžiuvus 1,0–1,5 cm viršutinio dirvos sluoksnio, ne mažiau 2 kartus per savaitę. Laistymas tampa pagrindiniu darbu karštą vasarą ir augalams dar tik įsitvirtinant į nuolatinę vietą. Vazone augančioms šaltmėtėms pilkite tiek vandens, kad išbėgtų per vazono skyles apačioje.
Mulčiavimas. Kasmet pavasarį pamulčiuokite žemę lapais, žole ar kompostu aplink šaltmėtės šakniastiebius, nes tai padės išlaikyti dirvą drėgną ir vėsią.
Tręšimas. Ši procedūra daugiau aktuali vazone auginamoms šaltmėtėms, nes čia greitai pritrūksta medžiagų. Vieni šaltiniai rekomenduoja augimo sezonu kas mėnesį panaudoti šiek tiek skystų subalansuotų trąšų, o kiti prašo nepersistengti ir patręšti tik kas metus anksti pavasarį. Reikėtų vengti azoto pertekliaus, nes šis elementas keičia šaltmėtės skonį.
Genėjimas. Augalą genėjame ne šiaip sau, o žaliavos rinkimo paskatų tikslais. Kad krūmeliai augtų tankiau ir „šviežiau“, derėtų nuo pavasario pradėti augalą apkarpyti. Kirpimo vietose augalas šakosis ir formuos naujus ūglius. O jeigu reguliariai genėsite viso sezono metu (kas 4–6 savaites), tai šaltmėtė augs nepertraukiamai ir duos derlių. Jeigu augalui leisite sužydėti, tai reikš sezono pabaigą, nes tuo laikotarpiu žaliava jau nebūna tokia vertinga. Rudenį po nužydėjimo garbiniuotąją mėtą reikėtų nupjauti visai, paliekant tik 5 cm stiebelius nuo žemės paviršiaus.
Garbiniuotosios mėtos dauginimas
Dauginti šaltmėtę pačių paprasčiausias būdas yra dalijant šakniastiebius. Pavasarį ar rudenį iškasus augalą pasirinkite dalį, kuri turi sveikus stiebus ir šakneles, atpjaukite šią dalį nuo pagrindinio gumulo ir įsodinkite atskirai į drėgną dirvą.
Auginiais dauginti šaltmėtę taip pat naudinga ir paprasta. Vėlyvą pavasarį nuo augalo viršūnės nupjaukite 10 cm ilgio šakelę, pašalinkite apatinius lapus, tada įmerkite į stiklinę su vandeniu. Auginiui išleidus šaknis – persodinkite jį į dirvą.
Dar vienas ne toks populiarus ir mažiau efektyvus būdas yra dauginimas sėklomis. Kadangi mėtos geba greitai hibridizuotis, tai reiškia, kad iš sėklų gali išaugti ne visai tas augalas, kurio tikitės. Bet jeigu pasiryžote, tai galite sėti sėklas tiesiai į įšilusią pavasarinę dirvos žemę po visų šalnų 0,5 cm gylyje. Kol sėklos sudygs, palaikykite drėgmę, o augalus retinkite kas 31 cm.
Šaltmėtę kamuojančios ligos ir kenkėjai
Dažniausiai šaltmėtės suserga miltlige ir mėtų rūdimis. Pastarąją ligą sukelia grybelis Puccinia menthae, paversdamas lapelius rudai taškuotais. Pažeistų lapų vartoti negalima, o pastebėjus ant augalo reikėtų kuo greičiau pašalinti ir išskabyti.
Šaltmėtes puola ir kenkėjai, pavyzdžiui vikšrai (drugių dirvinukų lervos), lapus ėdantys vabaliukai mėtiniai puošniai (Chrysolina polita) ar kiti lapgraužiai. Na ir kaip gi be nuolatinių svečių – amarų, tripsų, voratinklinių erkių – šių gyvių augalui taip pat nepavyksta išvengti.
Šaltmėtės žaliava: kaip susirinkti, išdžiovinti, saugoti?
Kai jau išmokote apgenėti garbiniuotąją mėtą, metas nukirptas dalis paversti šaltmėtės žaliava. Geriausiai, jeigu stiebelius, lapelius ar ūglius renkate ryte po rasos nudžiuvimo. Taip pat svarbu, kad augalas dar nebūtų pradėjęs žydėti.
Žaliava džiovinama taip pat, kaip ir įprastos sodo mėtos. Ar pasirinksite džiovinti surištais, pakabinamais ryšulėliais, ar iškleistus sluoksniu vėsioje, vėdinamoje patalpoje, ar šiltoje orkaitėje – visi būdai yra tinkami. Šaltmėtes netgi galima palaikyti kelias dienas šviežias šaldytuve, o jeigu užšaldysite, turėsite paruoštų ingredientų įvairiems gėrimams paruošti.
Šaltmėtė ir jos nauda
Išskirtinis aromatas bei skonis yra mėtinių augalų „vizitinė kortelė“, tik šie požymiai skiriasi savo intensyvumu ir atspalviais tarp rūšių. Pavyzdžiui, šaltmėtė neturi tokio stipraus vėsinančio ir šaldančio poveikio kaip pipirmėtė, o pasižymi lengvu, beveik saldžiu tonu. Štai kodėl malonus, gaivinantis šaltmėtės arbatos pojūtis ar šaltmėtės lapeliais pagardinti desertai glosto gomurį.
Tai ne vieninteliai teigiami požymiai: augalo eteriniai aliejai pasižymi antioksidaciniu, antimikrobiniu poveikiu, todėl šaltmėtės vartojimas pagerina virškinimą, padeda kovoti su kvėpavimo takų ligomis, blogu kvapu iš burnos. Nelieka nuošalyje ir šaltmėtės karminatyvinis (dujų susikaupimą žarnyne mažinantis), antispazminis, diuretinis, priešuždegiminis ir raminamasis poveikis. Ištirta, kad šaltmėtės preparatai turi ir priešvėžinių, priešdiabetinių ir antiparazitinių savybių. Tad pasisodinę garbiniuotosios mėtos, nepamirškite jos ir pavartoti.
Šaltiniai
- https://vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos/toliau-svarstomi-eterinius-aliejus-kaupianciu-augalu-pavadinimai?lang=lt-LT
- https://powo.science.kew.org/taxon/urn:lsid:ipni.org:names:451162-1
- https://www.rhs.org.uk/plants/11055/mentha-spicata/details
- https://www.gardeningknowhow.com/edible/herbs/mint/growing-spearmint-plants.htm
- https://plantura.garden/uk/herbs/mint/spearmint
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874121004931
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9019422/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
Rekomenduojamas video
