Ar norite užsiauginti ir paragauti skraidančios lėkštės formos daržovės? Štai, prašom – „ponas“ patisonas

Patisonas yra gana unikalus daržo augalas, kurio ypatinga vaisiaus forma gali priversti jus iš nuostabos kraipyti galvą. Ši daržovė yra artima cukinijos ir moliūgo giminaitė, pasižyminti labai panašiomis auginimo savybėmis ir prilygsta panaudojimu receptuose. Švelnaus skonio nedideli vaisiai duos didžiulės naudos sveikatai, o jų žaisminga skraidančios lėkštės forma sužavės ir vaikus (ir taip bus galima jiems įsiūlyti daugiau daržovių). Belieka išsirinkti geriausią veislę, tinkančią savam daržui, ir šia gurmaniška derlinga daržove džiaugtis vasarą bei rudenį, o atitinkamai paruošus – ir žiemą.

Patisonas – moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos daržovės, paprastojo aguročio kiaušininio porūšio tipinio varieteto (Cucurbita pepo subsp. ovifera var. ovifera) veislių grupė. Tai iki 60 cm aukščio ir 90 cm pločio pasiekiantis krūmo formos vienametis žolinis augalas. Kaip ir dauguma tipinių moliūginių augalų, šis turi šliaužiantį sultingą stiebą bei didelius, delniškai skiautėtus, šiurkščius, ilgakočius lapus.

Pavieniai, žvaigždės formos, šiek tiek piltuviški žiedai paprastai būna geltoni. Suploti, apvalūs, skraidančios lėkštės formos ir rumbuotu kraštu vaisiai gali būti baltos, kreminės, žalios, geltonos spalvos arba dvispalvės, kurie nuo pasėjimo momento subręsta maždaug po 45-70 dienų. Natūraliai kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos, Meksikos, o Lietuvoje auginamas sodininkų mėgėjų, kaip manoma, palyginti neseniai (XIX a pab. – XX a.).

Patisonų veislės

Galima išsirinkti iš kelių patisonų veislių, besiskiriančių vaisių spalva, subrendimo laikotarpiu, tačiau skonio atžvilgiu jie yra daugiau mažiau panašūs.

„Disco“ – vidutinio ankstyvumo augalas. Vaisiai baltai kremine luobele ir baltu minkštimu, labiau suploti negu kitos veislės. Skoniu šiek tiek primena šviežius agurkus ir grybus. Derlius imamas po 70 dienų nuo pasodinimo.

„Okra“ – ankstyva ir derlinga veislė, vedanti šviesiai žalios spalvos labai skanius vaisius baltu minkštimu. Nuo sudygimo subręsta per 50 dienų.

„Delikates” – ši ankstyva krūminė veislė atspari miltligei, o vaisiai sodrios baltos spalvos. Vegetacijos periodas trunka 70 dienų.

„Greendisc H“ – ankstyvas krūminis hibridas, kurio vaisiai tamsiai žalia šiek tiek taškuota luobele, o minkštimas baltas ir labai skanus. Vegetacija nuo pasėjimo iki pirmojo derliaus trunka 45 dienas.

„Patison Orange“ – ankstyva veislė. Vaisiai su geltonai oranžinės spalvos žievele ir geltonu minkštimu, jų derlius imamas vasarą. Vegetacija trunka 70 dienų.

„Sunburst H“ – hibridas su ryškiai geltonos spalvos ir blizgančia luobele vaisiais. Minkštimas baltas, sviesto skonio. Vegetacijos periodas – 52 dienos.

„Sunseance F1“ – hibridas, vedantis geltonos spalvos vaisius su matine luobele. Augalo vegetacija trunka 60 dienų.

Patisonų auginimas

Vieta. Pasirenkama vieta, kurioje patisonai gautų pilną saulės apšvietimą. Daliniame pavėsyje daržovės nedera taip gausiai. Jie gali būti sodinami ant šlaito arba grupėmis, ypač vietose, kur jiems augti būtų vietos.

Dirvožemis. Patisonai puikiai dera derlingoje, gerai įdirbtoje, humusingoje, gerai drenuojamoje dirvoje su dideliu kiekiu įmaišyto komposto. Dirvos pH 6,1-6,5, švelniai rūgštinis.

Sodinimas. Patisonai tiesiogiai į dirvą sėjami pavasarį, kai dirva įšyla bent iki 18 °C ir nelieka šalnų rizikos. Priklausomai nuo veislės, nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo praeina 45-70 dienų, todėl neretai rudeniniam derliui gauti patisonų pasisėjama dar kartą vasaros viduryje.

Sodinimas iš daigų nėra reikalingas, nes sėklos labai daigios, o daigai greitai suveša ir lauko dirvoje. Visgi, jeigu nutartumėte išsiauginti patisonų daigų patalpoje, jie pradedami auginti likus 4-6 savaitėms (maždaug balandžio viduryje) iki persodinimo datos. Kad sėklos geriau sudygtų, prieš sodinant neprošal 24 valandas jas mirkyti vandenyje.

Auginimas vazone. Gana kompaktiškos išvaizdos patisonas yra bene vienintelis moliūginis augalas, sugebantis augti vazone ir mažoje erdvėje. Tokiam tikslui pasirenkamas didelis, erdvus 25-30 cm pločio ir bent 25 cm gylio vazonas su drenažo anga arba didelis auginimo maišas. Indas pripildomas mišiniu iš komposto, vazoninės žemės, saujos smėlio ir šiek tiek perlito. Į 1,5-2 cm gylio duobutę sėjamos 1-2 sėklos, negausiai užberiamos žeme ir lengvai pamulčiuojamas viršus. Pasėtos sėklos gausiai palaistomos ir vazonas pastatomas saulėtoje vietoje.

Patisonų priežiūra

Laistymas. Augalams reikia drėgmės, todėl patisonai pastoviai ir gausiai laistomi, ypač kai žydi ir bręsta vaisiai. Jei patisonai ilgai negauna drėgmės, jie numeta žiedus ir vaisius.

Mulčiavimas. Norint išlaikyti šaknų sistemą vėsią ir drėgną, mulčiavimas labai padeda. Kaip mulčią puikiai tinka naudoti šiaudus, dėl kurio vaisiai išlieka sausi ir švarūs.

Tręšimas. Kol patisonas žydi ir veda vaisius, kas keturias savaites tręšiama kompostu arba subalansuotomis NPK (10-10-10) granuliuotomis trąšomis.

Genėjimas. Žydėjimo metu ar prieš vaisių brendimą patariama praretinti dalį patisono lapų (nupjaunant 3-4 lapus). Taip vabzdžiai geriau pasiekia žiedus, o atsiradusi geresnė oro cirkuliacija sumažina ligų riziką.

Žiedų apdulkinimas. Jeigu vaisiai nesivysto, o aplinkui mažai vabzdžių, gali tekti įsikišti į žiedų apdulkinimo procesą. Kad įvyktų apdulkinimas, nuskinamas vyriškas žiedas ir jo kuokeliais švelniai patrinami moteriški žiedai.

Patisonų dauginimas

Patisonai dauginami sėklomis, jas tiesiogiai sėjant į dirvą gegužės antroje pusėje. Paprastai jie sėjami grupėmis po 2-3 sėklas į vieną vietą 1,5-2 cm gylyje, paliekant 60-90 cm atstumus nuo kitų sėjimo vietų. Kai sudygę ir paaugę daigai pasiekia 5-8 cm aukštį, jie praretinami iš trijų daigų palikus tik vieną stipriausią.

Patisonų ligos ir kenkėjai

Patisonams būdingos moliūginius augalus kamuojančios ligos, tokios kaip miltligė ir pilkasis pelėsis, kartais lapų dėmėtligės. Ligos vystosi esant per didelei drėgmei, mažai oro cirkuliacijai tarp lapų. Pažeisti lapai nuskabomi, taip pagerinamos drenažo sąlygos.

Patisonų kenkėjai yra nespecifiniai, tokie kaip amarai, šliužai, sraigės, voratinklinės erkės, tripsai ir kiti, gali pulti ir agurkų kenkėjai.

Patisonų derliaus nuėmimas

Patisonas yra derlinga daržovė, išauginanti po kelias dešimtis vaisių. Labai tikėtina, kad po žydėjimo praėjus kelioms dienoms, išaugs pakankamai dideli vaisiai, kurie gali būti nuskinti. Derliui reikėtų rinktis tuos vaisius, kurių spalva pasikeičia (pavyzdžiui, iš žalios į geltoną), bet dar yra nedideli (5-10 cm) ir minkšti. Patisonai gali užaugti iki 18 cm skersmens, tačiau iki tokio dydžio laukti nevertėtų, nes kuo jie didesni, tuo kietesni ir maistui nebetinkami vartoti. Vaisiai atsargiai nupjaunami peiliu nuo augalo, paliekant kotelį.

Derliaus nuėmimo metu patartina mūvėti pirštines, ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis, nes šiurkštūs lapai dirgina odą.

Patisonų derliaus laikymas

Šviežiai nurinkti patisonai išsilaiko labai trumpai. Neplautos daržovės sudedamos į atvirą plastikinį ar popierinį maišelį ir jame sausai išsilaiko iki trijų ar keturių dienų. Saugoma 7-10 °C temperatūroje.

Kitas patisonų derliaus saugojimo būdas – paruošiami konservuoti patisonai žiemai arba užšaldomi ir laikomi šaldiklyje.

Patisonų panaudojimas patiekalams

Patisonų skonis labai panašus į cukinijos: švelnus, sviestinis, todėl įeina į daržovių patiekalų receptus ar garnyrus. Juos galima troškinti, kepti ant grotelių, skrudinti, virti garuose, įdaryti. Labai gardūs yra marinuoti patisonai, o ypatingas skonio derinys išgaunamas, kai paruošiami patisonai su ciberžole. Iš patisonų „galvų“ juos išskobus galima pasigaminti valgomus dubenėlius, o pripildžius vidų įvairiu įdaru gaunami įdaryti patisonai. Taip paruošti patisonų patiekalai yra maistingi ir dietiniai.

Patisonų receptai tuo nesibaigia: ryškiai geltonus žiedus taip pat galima skinti ir naudoti kulinarijoje.

Jei patisono vaisiai kartūs – jų nevalgykite. Kartumas atsiranda dėl nuodingos medžiagos kukurbitacino, susikaupusio esant nepalankioms patisonų augimo sąlygoms.

Patisonų nauda

Patisonas yra puikus mangano, vitamino C ir A, mikroelementų K, Mg, P, skaidulų, folatų, vario, riboflavino, antioksidantų šaltinis. Tai vienos iš daržovių, kurios dėl didelio skaidulų kiekio vartojamos iš organizmo šalinti toksinus ir gerinti virškinimą. Augalo maistingosios medžiagos sudaro sveiką širdžiai ir kraujagyslėms, ligų profilaktikai ir imuniteto stiprinimui skirtą maistą. Vartojant patisonų vaisius kovojama su uždegimais, opalige, hipertenzija, ateroskleroze. Patisonas tinkama vartoti laikantis dietos ir yra puikus cukraus pakaitalas diabetikams.