Geltona spalva pakelia nuotaiką ir daro teigiamą poveikį žmonėms. Geltonos gėlės – tai tarsi saulė, šiluma, energija, lengvumas, linksmumas, tai spalva, pranašaujanti pavasarį. Ši spalva simbolizuoja šlovę, kilnumą, intelektą, intuiciją, turtą, prabangą. Auksinio atspalvio geltona – tiesos, atkaklumo, pastovumo, dieviškumo ženklas. Šiltiems geltonos atspalviams dažniau priskiriamos teigiamos reikšmės, o šalti jos atspalviai kai kuriose kultūrose siejami ir su negatyviais dalykais – pavydu, bailumu, išdavyste, melu, liga.
Geltoną spalvą mėgsta intelektualūs, optimistiški, kūrybingi, turintys savo nuomonę bei vertinantys save žmonės. Ši spalva padeda surasti išeitį iš painių gyvenimo situacijų, įkvepia originalių minčių, idėjų, padeda susikaupti, nepriimti skubotų, neapgalvotų sprendimų. Įtraukite į savo aplinką daugiau geltonos spalvos, jei jums trūksta pasitikėjimo savimi, linksmumo, džiaugsmo.
Geltonų gėlių puokštė, kaip byloja stereotipai, nebūtinai reiškia blėstančius jausmus, atvirkščiai, tai gali būti iškalbus džiaugsmo, laimės, gyvenimiškos energijos, draugystės, rūpesčio simbolis. Tai puikus dėmesio ženklas draugui, norint pasakyti, kad jį vertinate bei rūpinatės jūsų draugyste.
Geltonos gėlės jūsų sode – kaip derinti su kitais augalais
Geltoni augalai labai pagyvina sodą, ypač mažus ar pavėsingus jo plotus, pašviesina ir padidina sodo erdvę. Geltoni gėlynai suteikia kraštovaizdžiui šilumos tada, kai saulės spindulių nedaug, pavyzdžiui, pavasarį ir rudenį. Iš kitos pusės, pernelyg daug geltonos spalvos, jei ji nėra tinkamai paskirstyta, suplanuota, kai kuriems žmonėms gali sukelti tam tikrą nerimą, susierzinimą. Taigi, kaip sukurti geltoną sodą, kad atsiskleistų šios spalvos teigiamos savybės?
Kurdami geltonus gėlynus bei sodo erdves, turėkite omenyje, jog tai ryški, stimuliuojanti spalva, tad naudojant ją, būtina išlaikyti saiką. Geltonos spalvos dėka sode kurkite akcentus, naudokite ją atsargiai. Geltonos spalvos gėlynai suteikia daugiau šviesos tamsioms vietoms, tačiau juos reikia derinti su kitų atspalvių augalais, kad geltona spalva neveiktų pernelyg stipriai.
Sodo kūrimas su geltonai žydinčiais augalais, išdėstytais strategiškai, yra puikus būdas atkreipti dėmesį į konkrečią sodo vietą. Geltonam sodui rinkitės skirtingų tekstūrų, formų, atspalvių augalus. Geltona spalva varijuoja nuo citrinų, žalsvo geltonumo iki gintaro, auksinių atspalvių. Subtiliai derinant kelis (geriausia apsiriboti dviem) šios spalvos atspalvius, išvengsite monotoniškumo, suteiksite sodui gylio, pusiausvyros. Pasirinkus daugiau geltonos atspalvių, yra pavojus, kad gėlynas ar sodas atrodys chaotiškai, vargins akis.
Rinkdamiesi geltonus augalus, atsižvelkite ir į jų žydėjimo laiką. Sodinkite skirtingu metu žydinčias gėles, taip prailgindami geltonos spalvos sode kuriamą nuotaiką.
Kurdami geltoną erdvę sode, atminkite, kad mažiau yra daugiau. Derinkite ryškesnius geltonus augalus su kreminiais ir šviesiai geltonais atspalviais. Nepriklausomai nuo to, kuriuos augalus pasirinksite kurdami geltoną erdvę, tinkamus jų derinius atrasite bandymų, o kartais galbūt ir klaidų keliu, kurių rezultatu būtinai taps efektyvus ir akį traukiantis kraštovaizdis.
Žemiau aprašysime keletą populiarių geltonos spalvos augalų, kuriuos galite drąsiai auginti savo sode. Be abejo, šis sąrašas nėra baigtinis, jį galite papildyti savo mėgiamais šios džiugios ir nuotaikingos spalvos augalais.
Forsitija
Pavasarį vienas iš pirmųjų geltonais žiedais pražysta forsitijos krūmas. Forsitija (Forsythia) – alyvmedinių šeimai augalas, dekoratyvus krūmynas. Forsitijos šakos tiesios arba išlinkusios, lapai paprasti ar trilapiai priešiniai. Forsitija sužydi gausybe geltonų, varpelio pavidalo, žiedų anksti pavasarį, prieš skleidžiantis lapams. Lietuvoje auginamos kelios forsitijų rūšys, dažna rūšis – tarpinė forsitija (Forsythia intermedia).
Forsitija – nepretenzingas augalas. Ji sodinama saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Forsitijos gerai auga įvairioje žemėje, išskyrus užmirkusią, sausą bei labai rūgščią. Forsitija mulčiuojama durpėmis, biohumusu, susmulkinta žieve. Sausringu laikotarpiu forsitiją reikėtų palaistyti. Šis augalas atsparus užterštam orui, ligoms, kenkėjams. Šaltesnėmis žiemomis žiediniai forsitijos pumpurai gali apšalti.
Geltonos našlaitės
Spalvingosios našlaitės su laiku nepraranda savo populiarumo. Našlaitė (Viola) – tai vienmetė, dvimetė ar daugiametė našlaitinių šeimos gėlė. Daugiametės našlaitės nebijo šalčio, o vienmetės mūsų žiemos neperneša. Našlaitės yra vienos ankščiausiai pavasarį pražystančių gėlių. Jų žiedų yra netaisyklingos formos, penkialapiai, įvairių spalvų – violetiniai, mėlyni, geltoni, balti. Geltonajam sodui tiks trispalvių ar darželinių našlaičių veislės geltonais žiedais, pavyzdžiui, „Coronation Gold“, „Rhinegold“, Matrix Morpheus“.
Našlaitės geriausiai jaučiasi ir gausiau žydi saulėtoje vietoje, tačiau pakenčia ir pavėsį. Joms tinka derlinga, vidutinio priemolio žemė. Ruošiant lysves galima įmaišyti į žemę medžio anglies. Našlaites tinka mulčiuoti pūdiniu. Šios gėlės mėgsta drėgmę, jas reikia reguliariai laistyti. Jei ilgam užsibūna sausi orai, našlaičių būna smulkesni, žydi trumpiau, džiūva. Daugiametės našlaitės persodinamos į kitą gruntą kas trejus metus. Persodinant krūmeliai dalinami. Nedalinami krūmeliai su metais ima auginti vis daugiau lapų, o žiedų veda vis mažiau. Našlaitės gerai perneša persodinimą, jas galima persodinėti netgi žydėjimo metu.
Raktažolė
Raktažolė (Primula) yra raktažolinių šeimos augalas. Dažniausiai tai daugiametė gėlė. Raktažolė užauga iki 20-40 cm aukščio. Jos lapai šviesiai žali, truputį raukšlėti, kero plotis – apie 15-25 cm. Raktažolės žiedeliai susitelkę į žiedynus, rečiau – pavieniai. Žydi gelsvai, geltonai, raudonai, violetiškai balandžio-gegužės mėnesiais. Mūsų krašte auginama daugiau kaip 20 rūšių raktažolių. Pavasarinė raktažolė (Primula veris) bei raktažolė pelenėlė (Primula farinosa) Lietuvoje auga ir savaime. Raktažolė pelenėlė yra saugoma, reta rūšis.
Raktažolė – nereiklus augalas. Ji mėgsta saulėtas vietas, auga ir pusiau pavėsyje. Šiai gėlei tinka sausa, derlinga, priemolio dirva. Nemėgsta nuolat drėgnos ar užliejamos žemės. Raktažoles, augančias saulėkaitoje bei sausringu metu reikia laistyti. Raktažolių kereliai mulčiuojami nerūgščiomis durpėmis.
Petunijos
Petunija (Petunia) – gėlė, mėgiama dėl ryškiaspalvių dailių žiedų, ilgo žydėjimo. Petunijos auginamos gėlynuose ir balkonuose, lysvėse ir vazonėliuose. Šios gėlės pasižymi didele žiedų spalvų bei raštų įvairove. Petunijos užauga 15-70 cm aukščio, turi šakotą stiebą, paprastus pražanginius lapus, siekiančius 5-12 cm, piltuvo formos žiedus. Petunijos žydi įvairiomis spalvomis – mėlyna, geltona, violetine, raudona, purpurine, rožine, balta. Žiedai gali būti raštuoti – su kitos spalvos apvadėliu, tamsiomis gyslelėmis, balta žvaigžde ar pasipuošę kitokiais raštais. Geltonajam sodui rinkitės „Diamond F1 Sun Shades“, „Cascade“, „Capella Hello Yellow“ ar kitas veisles.
Petunijos kilusios iš atogrąžų kraštų, todėl gerai toleruojakarštį, tačiau nepakelia žemos temperatūros, šalnų. Petunijas reikia reguliariai laistyti, ypač užsilaikius sausiems orams. Ypatingai jautriai į vandens trūkumą reaguoja stambiažiedės petunijos. Pakabinamuose krepšeliuose ir vazonuose auginamos petunijos visada laistomos dažniau nei tos, kurios auginamos lysvėje. Šios gėlės laistomos pilant vandenį prie šaknų, ne iš viršaus, kad vandens srovė nepažeistų trapių žiedų.
Petunijų žiedai trapūs, gali nukentėti per stiprias liūtis, tad jei auginate šiuos augalus vazonuose, siaučiant liūtims apdenkite juos arba įneškite po stogu. Lietaus sulaužytus žiedus reikia nuskinti. Nuvytusius petunijos žiedus taip pat pašalinkite, taip paskatinsite tolesnį augalo šakojimąsi bei žydėjimą. Rudenį petunijos pašalinamos iš lysvės, dirva perkasama.
Petunijos auginamos ir kambario sąlygomis. Namie petunijų auginimas ir priežiūra praktiškai nesiskiria nuo augančių lauko sąlygomis. Svarbu užtikrinti joms pakankamą apšvietimą. Šios gėlės mėgsta šviesą, joms reikalingas 12 valandų per dieną apšvietimas. Taip pat nepamirškite vėdinti kambarį, kuriame auga petunijos, reguliariai jas laistykite ir apipurkškite.
Žioveinis
Žioveinis (Antirrhinum) yra bervidinių augalų šeimos daugiametė, rečiau vienmetė, gėlė. Žioveinių būna aukštų – iki 60-130 cm, vidutinio aukščio (45-60 cm), žemaūgių (25-40 cm). Žioveinio lapai linijiški ar lancetiški, žiedai susitelkę į stiebo viršūnėje esančias kekes. Žydi baltai, geltonai, rausvai, raudonai, rečiau violetiškai arba keliomis spalvomis. Žydėjimo metas – nuo birželio iki rugsėjo pabaigos. Žioveinio žiedai vilioja bites, drugelius.
Lietuvoje dažniausiai auginamas didysis žioveinis (Antirrhinum majus). Tai daugiametis, tačiau mūsų šalyje auginamas kaip vienmetis augalas. Didysis žioveinis auginamas skynimui, aplinkai puošti, jo žiedai džiovinami ir naudojami floristikoje.
Žioveinius auginti geriausia šviesioje vietoje, tačiau jie auga ir pusiau šešėlyje. Nėra reiklūs dirvai, auga tiek sausoje, tiek drėgnoje dirvoje. Visgi geriau jie auga ir žydi lengvesnėje, sausesnėje žemėje, kurioje gausu organinių medžiagų. Jaunų žioveinių viršūnės genimos. Genėjimas šiek tiek stabdo augimą į viršų, tad stiprėja stiebai, labiau šakojasi kerai ir augalas gausiau žydi. Iškarpius nužydėjusius žiedynus, žydėjimo trukmė pailgėja. Aukštaūgėms žioveinių veislėms gali prireikti atramų.
Nasturtė
Nasturtė (Tropaeolum) – nasturtinių šeimos vienmetis arba daugiametis augalas. Lietuvoje plačiausiai auginamos didžiosios nasturtės (Tropaeolum majus). Tai daugiametis augalas, bet auginamas kaip vienmetis. Didžioji nasturtė būna tiek laipiojančios, tiek kompaktiškos formos, įvairių, tarp jų ir geltonos, spalvų. Didžioji nasturtė užauga 30-40 cm aukščio, jei yra atrama, gali užlipti net iki 3 m. Nasturtės lapai beveik apskritos formos, ilgakočiai, gysloti. Žiedai siekia 5-7 cm skersmens, kartais didesni. Jie sudaryti iš penkių vainiklapių. Nasturtės žydi nuo birželio iki spalio. Jų žiedai kvapnūs, mėgiami drugelių. Beje, didžiosios nasturtės žiedai, lapai, jauni ūgliai ir nesunokusios sėklos yra valgomi.
Nasturtės gera auga šviesiose, saulėtose, šiltose vietose, tačiau pakenčia ir nedidelį pavėsį. Joms tinka nelabai derlinga, sausa, puri, gerai drenuota, silpnai rūgšti dirva. Gerai auga priemolyje, priesmėlyje. Labai derlingoje, azoto turinčioje dirvoje augina lapus, bet menkai žydi. Nasturtės neatsparios sausrai, tad karštą, sausą vasarą jas reikia gausiai laistyti. Nasturtės jautrios šalnoms, ilgalaikiam lietui.
Rudbekija
Geltonos ir geltonai rudos rudbekijos suteiks saulėtų spalvų jūsų sodui nuo vidurvasario iki pirmųjų šalnų. Rudbekija (Rudbeckia) – tai vienmetis, dvimetis ar daugiametis astrinių šeimos augalas. Rudbekijų žiedai stambūs, plokšti, primenantys ramunes. Jų žiedlapiai geltoni, viduriukas rudas. Užauga rudbekijos iki 40-60 cm aukščio, o jų žiedai siekia iki 9-12 cm skersmens.
Rudbekijos mėgsta atviras, saulėtas vietas, tačiau joms ne itin trukdo ir nedidelis šešėlis. Nesodinkite jų žemose vietose, kur užsistovi vanduo. Šios gėlės geriausiai auga purioje, humusingoje, nešlapioje dirvoje, nemėgsta pernelyg sunkaus ir šlapio dirvožemio. Rudbekijos pakankamai atsparios karštiems orams, tik reikėtų nepamiršti jų dažniau laistyti užsilaikius sausringam laikotarpiui. Daugiametės rudbekijos gerai perneša ir žiemos temperatūras (iki -15°С), tačiau visgi patartina žiemai jas apdengti. Daugiamečių rudbekijų nereikia dažnai persodinėti, jos gali augti toje pačioje vietoje 6-7 metus. Jei nutarėte persodinti šį augalą, tai daryti reikėtų pavasario gale arba rudens pradžioje, kai dirva yra sušilusi.
Medetka
Medetka (Calendula) – astrinų šeimos vienmetis ir daugiametis žolinis augalas. Auginamos medetkos kone visame pasaulyje. Jų geltonai oranžiniai žiedai ryškūs, pastebimi iš tolo. Darželiuose kaip dekoratyvinis augalas auginama vaistinė medetka (Calendula officinalis). Vaistinė medetka ne tik dekoratyvi gėlė, ji turi ir gydomųjų, dažomųjų savybių. Medicinoje vaistinė medetka vertinama dėl savo dezinfekuojamųjų bei sutraukiamųjų savybių. Kosmetikoje naudojami eteriniai medetkų aliejai, kiti iš medetkų žiedų pagaminti preparatai.
Auginama daug vaistinės medetkos veislių. Jų žiedų spalva varijuoja nuo kremiškai baltos, įvairių atspalvių geltonos iki tamsiai oranžinės su bronziniu atspalviu. Yra išvesta pilnavidurių, pusiau pilnavidurių, žemaūgių šio augalo veislių. Medetkos užauga iki 30-70 cm aukščio, apatiniai jų lapai kiaušiniški, stiebo – lancetiški, briaunotas stiebas apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Žiedai – 3-7 cm skersmens, pavieniai. Medetkos žydi nuo birželio pabaigos iki spalio. Jas gausiai lanko drugeliai, bitės.
Vaistinės medetkos auginamos saulėtoje, šiltoje vietoje, nors gali augti ir pusiau šešėlyje. Saulėtoje vietoje jos gausiau žydės. Šioms gėlėms tinka sausa ir vidutiniškai drėgna, vandeniui laidi žemė. Sausros metu medetkos reguliariai laistomos. Kad atrodytų dekoratyviau, ilgiau žydėtų, nužydėję žiedynai išskinami.
Kanos
Kanos (Canna) – tai daugiametės kaninių augalų šeimos gėlės. Ryškiaspalvės ir gracingos – jos sukuria sode ypatingą nuotaiką. Kanos turi didelius lapus, netaisyklingos formos, ryškių spalvų žiedus, stiebo viršūnėse susitelkusius į kekes ar šluoteles. Išvesta daug įvairių kanų veislių, besiskiriančių lapų ir žiedų atspalviais, dydžiu. Jų tarpe tikrai rasite žydinčių geltonais žiedais. Rinkitės „Yellow King Humbert“, „Pretoria“ („Bengal Tiger“) ar kitas patikusias geltonas veisles.
Kanos nesukels didesnių rūpesčių savo augintojams. Šios gėlės nepretenzingos, atsparios sausrai ir puošia sodą žydėjimu nuo liepos mėnesio iki pat šalnų. Tik, deja, kanos neatsparios lietuviškoms žiemoms, mūsų klimate jos nežiemoja lauke. Kanos reguliariai laistomos saikingu vandens kiekiu, žydėjimo metu – gausiau. Kanos atlaiko trumpalaikes sausras, tačiau jų metu nustoja augti. Kanų žiedai žydi kelias dienas, nužydėjusiųjų vietoje greitai skleidžiasi nauji. Norint, kad kanos žydėtų kuo ilgiau, reikia šalinti nudžiuvusius jų žiedus, neleisti užsimegzti sėkloms. Kanoms nužydėjus, jos apkaupiamos, taip apsaugant nuo galimo pašalimo.
Po pirmųjų šalnų, rugsėjo gale-spalio pradžioje kanų stiebai nukerpami 15-20 cm aukštyje, šakniagumbiai iškasami kartu su visomis aplink jas esančiomis žemėmis ir laikomi per žiemą vėsioje (6-8 °C) sausoje vietoje.
Kanos auginamos ir kaip vazoninis augalas. Pastatykite šią gėlę į gerai apšviestą vietą ir pagal poreikį laistykite nusistovėjusiu vandeniu, kartais nuvalykite lapus drėgna kempine. Net kai kanos nužydės, jų lapai vis tiek bus ryškūs ir gražūs. Kai vazoninė kana nužydi ir jai ateina laikas pailsėti, palaipsniui mažinkite laistymą, iki visiško jo nutraukimo. Nupjaukite kanos lapus 10-15 cm aukštyje nuo pagrindo ir padėkite vazoną į vėsią, sausą patalpą, kurios temperatūra ne žemesnė kaip 10 oС. Vasarai galima išnešti vazonus su kanomis į balkoną ar pasodinti sode.
Jurginai
Jurginas (Dahlia) – mėgiama lietuvių gėlė, kuri asocijuojasi su vassaros pabaiga bei atkeliaujančiu rudeniu. Jurginas yra daugiametis astrinių šeimos augalas stačiu stiebu, stambiais plunksniškais lapais, dideliais įvairiaspalviais žiedais. Iš daugybės jurginų atmainų bei spalvų mūsų aprašomam sodo tipui rinkitės geltonai žydinčias veisles. Tai „Yellow Happiness“, „Cherish“, „Harvest Moonlight“, „Yellow Jill“ ir daugybė kitų geltonžiedžių veislių.
Jurginus auginti nėra sudėtinga, reikia tik žinoti pagrindines jų savybes ir sukurti tinkančias jiems aplinkos sąlygas. Šie augalai mėgsta saulėtas, apsaugotas nuo vėjo vietas, auginami šešėlyje žydi menkiau. Jurginams tinka derlinga, laidi, drėgnoka žemė. Jurginų žydėjimo metas – nuo liepos iki rudens šalnų.
Jurginai auginami lauke šiltuoju metų laiku. Jie neišgyvena minusinės temperatūros, tad žiemai jurginų šakniagumbiai iškasami ir laikomi tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje. Pavasarį jurginų šakniagumbiai vėl pasodinami į lauką.
Geltonų žiedų magija
Iš daugybės geltonai žydinčių augalų aprašėme tik keletą. Rinkdamiesi gėles geltonajam gėlynui nepamirškite narcizų, krokų, tulpių, šlamučių, saulėgrąžų, vilkdalgių, gaurių, mūsų tradicinės lietuviškosios rūtelės.
Patikėkite, susikūrę geltonai žydintį sodo kampelį, norėsite vėl ir vėl užsukti į jį pasigėrėti žiedais, pasikrauti šiltos, džiaugsmingos geltonos spalvos nuotaikos. Geltonos gėlės padės jums išvyti niūrias bei tamsias mintis, pakeisdamos jas saulėtu lengvumu.
Naudoti šaltiniai:
https://www.thespruce.com
https://www.gardeningknowhow.com
https://floristics.info
https://www.wikipedia.org
https://vle.lt
Jurkštienė O., Saunoriūtė S. Mano svajonių gėlynas. Kaunas, 2019.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
