Vaivorai (girtuoklės): ar tikrai svaigina? Kaip jas auginti?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Vaivorai, liaudyje dažniau žinomi kaip girtuoklės, išvaizda artimi mėlynėms ar šilauogėms. Dažnai šioms uogoms priskiriamos svaiginančios savybės. Kiti jas laiko nuodingomis. Vaivorai – tikri nėra populiariausios ir žinomiausios mūsų miškų uogos. Ir visiškai be reikalo, nes jos labai naudingos sveikatai ir liaudies medicinoje naudojamos daugelio ligų gydymui. Jeigu nežinote, kur jos auga, arba nerimaujate, kad sumaišysite su kokiomis nuodingomis uogomis, žinokite, kad galite girtuoklių užsiauginti ir savo sode. O kaip tai padaryti ir kodėl verta auginti vaivorus, pasakojame šiame straipsnyje.

Vaivorai ar girtuoklės?

Vaivorai liaudyje žinomi ne vienu pavadinimu: girtuoklės, šilauogės, girtės, voverakytės, vavorai. Tačiau dažniausiai vartojamas arba vaivorai, arba girtuoklės. Įdomu tai, kad Aukštaitijoje labiau paplitęs girtuoklių pavadinimas, o Žemaitijoje – vaivorų.

Turbūt daugeliui įdomu, kodėl gi šie augalai vadinami girtuoklėmis ir kaltinami, turintys galvą apsukantį, svaiginantį poveikį. Moksliškai nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad vaivorų uogose ar pačiame augale būtų kokių nors medžiagų, galinčių sukelti svaigimą.

Tad kol kas egzistuoja dvi teorijos dėl girtuoklių pavadinimo:

Anksčiau iš vaivorų uogų būdavo gaminamas vynas, kuris ne vienam apsukdavo galvelę.
Šalia vaivorų labai dažnai auga pelkinis gailis (Rhododendron tomentosum), turintis daug eterinių aliejų. Pabuvus šio augalo sąžalynuose ilgiau, nuo jo gailiai aitraus kvapo tikrai ima svaigti ir net skaudėti galva. Ypač karštą dieną arba augalo žydėjimo metu.

Taigi vaivorai nieko bendro su galvos svaigimu neturi. Na, nebent prisiragausite jų vyno. O štai nuo gailių reikėtų laikytis atokiau, nes jautriam žmogui ne juokais gali įsiskausti galvą.

Vaivorai: kaip atpažinti ir kur ieškoti?

Paprastasis vaivoras (Vaccinium uliginosum) priklauso erškėtinių šeimos augalų genčiai. Tai vienas iš trijų šilauogės genties atstovų natūraliai augančių Lietuvoje. Kiti du – bruknės ir mėlynės.

Vaivorai – šakoti, 0,8–1,5 m (sukultūrintos veislės ir iki 2 m) aukščio krūmai su ilgu šakniastiebiu. Šakos apvalios, plikos, kylančios. Lapai storoki, pilkšvai žali, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, lygiakraščiai, su trumpu lapkočiu.

Girtuoklės žydi gegužės–birželio mėnesiais, kartais pražysta antrą kartą liepos mėnesį. Žiedai pavieniai, išauga pernykščių lapų pažastyse. Baltos arba rausvos spalvos. Vaisius – rutuliška arba kriaušės formos daugiasėklė uoga. Uogos sunoksta liepos–rugpjūčio mėnesiais. Spalva ir forma labai artimos mėlynėms bei šilauogėms. Odelė plona, minkštimas balsvai žalsvas arba gelsvas.

Vaivorai plačiai paplitę po pasaulį. Auga Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikos arktinio, vidutiniškai šilto ir šilto klimato zonose. Lietuvoje aptinkamas aukštapelkių pakraščio zonose, paežerėse, durpynuose, pelkiniuose miškuose. Mėgsta drėgną ir šviesią vietą, rūgščią, nederlingą arba vidutiniškai derlingą dirvą. Dėl mažėjančių ir sausinamų pelkių, mažėja ir girtuoklių augimviečių.

Ar galima vaivorus auginti savo sode?

Nors Lietuvoje kultūrinis vaivorų auginimas nėra populiarus, tačiau kitose šalyse galima įsigyti jų sėklų arba sodinukų. Tačiau girtuokles galima užsiauginti ir padauginus iš laukinio augalo. Lengviausia dauginti iš auginių, nors galima bandyti išsiauginti ir iš sėklų. Natūraliai gamtoje jos lengvai dauginasi paukščių išplatintomis sėklomis.

Didžiausia problema, kuri gali kilti, norint auginti vaivorus, tai tinkamos dirvos parinkimas. Augalai mėgsta rūgščią, nuolat drėgną, bet neužmirkusią žemę.

Kaip dauginami vaivorai?

Vaivorai dauginami sumedėjusiais auginiais balandžio mėnesį – gegužės mėnesio pradžioje. Pusiau sumedėjusiais auginiais juos galima dauginti ir birželį.

Dauginant labai svarbu parinkti tinkamą dirvą daiginimui. Auginiai sodinami į durpę arba durpės ir smėlio mišinį santykiu 1:1. Galima naudoti ir durpės bei priesmėlio mišinį santykiu 1:2. Įsodinus auginius, rekomenduojama paviršių mulčiuoti plonu pjuvenų sluoksniu ir gausiai laistyti. Žemė turėtų būti nuolat drėgna, tačiau neužmirkusi.

Girtuokles tokiu pačiu principu galima dauginti ir šakniastiebių dalimis ar atžalomis bei atlankomis. Mėginant išauginti vaivorą iš sėklų rekomenduojama jas daiginti vazonėliuose.

Kokia žemė tinkamiausia vaivorų auginimui?

Vaivorai atstovauja šilauogių gentį, tad jų auginimas didžia dalimi yra labai panašus. Kadangi natūraliai girtuoklės auga rūgščioje dirvoje, sudarytoje iš pūvančių lapų bei šakų, joms labiausiai tinka puri, rūgšti (pH 3,8–5,5), humusinga dirva. Idealus dirvožemio pH 4,5.

Geriausiai vaivorai auga durpėje, priemolyje arba priesmėlyje. Tik labai svarbu užtikrinti tinkamą dirvos rūgštingumą.

Beje, vaivorai labai ilgaamžiai augalai. Natūraliai gamtoje išgyvena net 90 metų (kai kurių šaltinių teigimu net 300 metų). Tad rinkdami jų augimui tinkamą vietą, įvertinkite, jog tai ilgaamžiai augalai.

Girtuoklės auginimas: saulės šviesa ir temperatūra

Vaivorai yra šviesamėgiai augalai, todėl jų auginimui reikėtų parinkti šviesią ir saulėtą arba dalinai saulėtą vietą. Jeigu augalui nepakaks saulės šviesos, jis mažai žydės ir prastai derės, uogos bus mažos ir labai rūgščios. Todėl reikėtų vengti vaivorus sodinti šalia didelių, plačia laja medžių.

Kadangi tai natūraliai augantys augalai Lietuvoje, girtuoklės puikiai prisitaikę prie mūsų klimato ir yra labai atsparios šalčiams. Žiemai nereikia jokios ypatingos apsaugos. Vaivorai gali pakelti net iki -38 °C speigus.

Ar vaivorus reikia tręšti?

Vaivorai tręšiami du kartus per metus: anksti pavasarį, vegetacijos pradžioje ir vasaros viduryje, nokstant derliui. Tinka kompleksinės NPK (azoto, fosforo, kalio) trąšos arba šilauogėms skirtos trąšos.

Tręšti daugiau nei du kartus per metus nepatariama, nes vaivorai nemėgsta labai derlingos, pertręštos dirvos. Pertręšimas gali pakenkti šaknims bei derliui.

Kaip genimos girtuoklės?

Norint gero derliaus ir tvarkingo, dailaus bei sveiko krūmo, vaivorus reikia genėti. Pirmaisiais dvejais–trejais metais po pasodinimo pašalinami visi žiedpumpuriai. Taip skatinamas augimas, prailginama gyvenimo trukmė ir užtikrinamas geresnis derlius ateityje.

Vyresnius nei trejų metų augalus reikia genėti kasmet anksti pavasarį, dar neišsprogus pumpurams. Genint rekomenduojama palikti 4–6 pagrindinius stiebus ir 1–2 naujas šakas. Taip pat šalinami silpni ūgliai, senos, nudžiūvę, nušalę ar pažeistos šakos.

Kadangi vaivorai turi tiek šliaužiančias šakas, tiek stačiai augančias, rekomenduojama palikti tik į viršų besistiebiančias. Taip pat reikia turėti omenyje, kad girtuoklės yra lėtai augantys augalai.

Vaivorų laistymas

Kadangi vaivorai mėgsta pelkėtas, labai drėgnas vietas, jiems reikalinga nuolatinė drėgmė. Tačiau žemė turi būti gerai drenuojanti, puri, neužlaikanti vandens ir neužmirkstanti. Užmirkstančioje žemėje prasideda šaknų puvinys ir augalas neišgyvena.

Laistoma gausiai maždaug kartą per 3 savaites, jeigu augalas auginamas drėgnoje vietoje. Dažniau laistoma intensyviu augimo laikotarpiu.

Vaivorų uogų skonis ir nauda

Vaivorų uogos yra savito skonio. Šiek tik primena mėlynes, tik yra aitresnės ir rūgštesnės, su lengvu kartumo poskoniu. Nors skonis skiriasi nuo augimo sąlygų, tačiau jos vis tiek mažiau saldžios už mėlynes, tuo labiau už šilauoges.

Nepaisant ne pačio saldžiausio skonio, jos be galo naudingos ir turtingos savo sudėtimi. Vaivoruose gausu fruktozės, gliukozės, ląstelienos, vitaminų C, B1, PP, P, arbutino, fosforo, kalio, magnio, geležies, natrio, pektinų, rauginių medžiagų, flavonoidų, organinių rūgščių, beta karoteno.

Iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, gaminamas labai skanus vynas. Liaudies medicinoje vaivorai naudojami virškinimo sistemos ligoms gydyti, taip pat šlapimo takų infekcijoms, karščiavimui mažinti, sergant mažakraujyste, cukralige, tinka skrandžio opoms gydyti ir kt.

Vaivorai (girtuoklės) mažai populiarios, tačiau labai vertingos uogos. Vitamino C jose kur kas gausiau nei mėlynėse. Todėl miške aptikę jų krūmelius, nepraeikite pro šalį ir būtinai pasinaudokite proga suvalgyti bent saujelę uogų. O galbūt susigundysite ir pasisodinsite jų savo sode.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video