Valgomoji druska, daugeliui žinoma tiesiog kaip druska, nuo neatmenamų laikų yra neatsiejama žmonijos civilizacijos dalis. Bei yra viena iš plačiausiai naudojamų ir seniausių maisto pagardinimo būdų. Ji naudojama ne tik maistui pagardinti, bet ir konservuoti produktus, gaminti įvairius pramoninius produktus, medicinoje ir netgi religinėse apeigose. Šiame straipsnyje patarsime kas yra valgomoji druska, jos gamybos istoriją bei kokią naudą ir žalą ji gali turėti organizmui.
Kas yra valgomoji druska ir kaip ji išgaunama?
Chemiškai valgomoji druska yra natrio chlorido (NaCl) kristalai, kurią sudaro 40 % natrio ir 60 % chlorido. Gamtoje ji randama jūros vandenyje, požeminėse gyslose ir druskinguose ežeruose. Išgauti druską galima garinant jūros vandenį, kasinėjant druskos klodus arba išgaunant iš požeminių sūrių vandenų.
Lietuvoje nėra privalomų druskos kokybės reikalavimų, ji neskirstoma į rūšis ar pagal sumalimą. Renkantis druską, pirmiausia svarbu atsižvelgti į jos kilmę ir sudėtį. Ant druskos pakuotės gamintojai turi nurodyti natrio chlorido (grynos druskos) kiekį procentais: kuo šis kiekis didesnis, tuo geriau druskos priemaišos išvalytos.
Vienas iš pagrindinių valgomosios druskos šaltinių yra iškasamas mineralas halitas, arba, kitaip vadinamas – akmens druska. Išgaunamoje druskoje esantys mineralai suteikia jai unikalią cheminę sudėtį ir skonį. Halitas randamas su kitais mineralais, įskaitant kai kuriuos kitus, kurie laikomi toksiškais. Druska parduodama žmonėms vartoti, tačiau jos cheminė sudėtis nėra pastovi, o kai kurios priemaišos, kurios gali sudaryti iki 15 % produkto masės, gali kelti pavojų sveikatai.
Druskos gamybos istorija
Manoma, kad seniausia žinoma druskos gamyba ir gavyba vyko Rumunijoje apie 6000 m. pr. m. e., nors apie 6000 m. pr. m. e. buvo žinoma, kad druska buvo renkama ir Kinijos Junčengo ežero pakrantėse. Esmė ta, kad druską kasame ir renkame labai seniai.
Druska senovėje buvo labai vertinga. Tokia vertinga, kad ir šiuolaikinis žodis „alga“ kilo iš lotyniško žodžio „salarium“, kuris iš pradžių reiškė romėnų kareivio pašalpą, skirtą druskai pirkti.
Prasidėjus modernizacijai, prekyba druska tapo neatsiejama besivystančių šalių pajamų dalimi. Visame pasaulyje buvo imami druskos mokesčiai, iš kurių garsiausias – gabelė (prancūziškas žodis, kuris XV a. pradėjo reikšti būtent druskos vartojimo apmokestinimą). Šis mokestis buvo taip visuotinai žmonių niekinamas, kad 1789 m., Prancūzijos revoliucijos išvakarėse, jis buvo įtrauktas į Generalinių luomų atstovų sudarytą skundų sąrašą.
Druska Lietuvoje LDK metu buvo pirmoji ir seniausia prekė, kuri buvo importuojama. Nuo XV a. iki XVI a., Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalis druskos buvo gabenama iš užsienio, o dalis – gauta iš gamtos, būtent iš pelenų ir mineralinio vandens. Šios natūralios druskos buvo gaminamos prievoliniais valstiečiais, vadinamais druskiais. XVII a. buvo bandoma gauti druską išgarinant vandenį Stakliškėse, tačiau dėl mažo druskingumo toks būdas pasirodė nepelningas.
Druskos svarba organizmui
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiesiems žmonėms rekomenduoja neviršyti 5-6 gramų (1 arbatinio šaukštelio) druskos per dieną. Tačiau nereikėtų visiškai atsisakyti druskos, kadangi šis mineralas atlieka svarbų vaidmenį organizmo veikloje. Jei natrio kiekis kraujyje yra per mažas – tokia būklė vadinama hiponatremija – tai gali būti pavojinga.
- Druska būtina organizmo skysčių palaikymui. Natris užtikrina normalų hidratacijos lygį ir elektrolitų pusiausvyrą, kuri būtina, kad organizmas tinkamai funkcionuotų. Ląstelėms, raumenims ir audiniams reikia vandens, o druska padeda palaikyti reikiamą skysčių kiekį. Mityba, kurioje per mažai natrio, gali padidinti dehidratacijos riziką.
- Nervų ir raumenų funkcijoms. Natris yra būtinas nervų ir raumenų funkcijai palaikyti ir dalyvauja reguliuojant skysčių kiekį organizme.
- Druska lengvina cistinės fibrozės simptomus. Sergantieji cistine fibroze su prakaitu netenka daugiau druskos nei vidutinis žmogus. Norint išvengti dehidratacijos, mityboje turėtų būti pakankamas vandens ir druskos kiekis.
Per didelis druskos vartojimas gali pakenkti sveikatai
Nors druska yra būtina žmogaus organizmui, per didelis jos vartojimas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip hipertenzija, insultas, širdies ligos, inkstų akmenys ir skrandžio vėžys. Taip pat per didelis druskos kiekis gali:
- Skatinti vandens kaupimąsi organizme. Vartojant per daug druskos, inkstai nesugeba išfiltruoti natrio pertekliaus iš kraujotakos. Todėl organizme kaupiasi natris, o organizmas, norėdamas jį pašalinti, sulaiko papildomą kiekį vandens. Tai gali sukelti vandens susilaikymą organizme, atsirasti patinimas ir pilvo pūtimas.
- Didinti kraujo spaudimą. Kadangi per didelis druskos vartojimas skatina skysčių kaupimąsi organizme, todėl atsiranda padidėjusio kraujo spaudimo rizika. Tad turintiems aukštą kraujo spaudimą reikėtų vengti didelio druskos kiekio.
- Didinti troškulį. Vartojant daug druskos turinčių produktų, dienos eigoje gali atsirasti didelis troškulys, kadangi organizmas taip stengiasi atstatyti disbalansą tarp vandens ir natrio kiekio.
- Didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Per didelis druskos vartojimas didina kraujospūdį, o tai didina širdies ligų ir insulto riziką. Šių ligų rizika yra didesnė, kai kartu su daug druskos turinčiu maistu vartojama mažai kalio. Taip yra todėl, kad kalis padeda išskirti natrį iš organizmo ir atpalaiduoja kraujagysles.
- Didinti osteoporozės riziką. Kuo daugiau suvartojama druskos, tuo daugiau organizmas netenka kalcio su šlapimu. Tad, jei su maistu negaunama pakankamai kalcio, organizmas jį paima iš kaulų, todėl padidėja osteoporozės išsivystymo rizika.
Įdomūs faktai apie druską
Be abejo, beveik kiekvienas žmogus turi druskos savo namuose. Nepriklausomai nuo to ar žmogus mėgsta sūrų maistą ar ne, ar gamina patiekalus pats, ar ne, tai nėra svarbu – druskos namuose turėsime visi. Net tie, kurie tvirtina, kad maistą ruošia be druskos, jos namuose tikrai turės. Galų gale, druską galima naudoti ne tik maistui, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku, kai reikia tirpdyti ledą ar net gydyti skaudančią gerklę ar kitas peršalimo ligas.
- Natūraliai organizme jau yra natrio, todėl daugelis galvoja, kad organizmui nereikia gauti papildomo druskos kiekio su maistu. Tačiau tai klaidinga nuomonė – svarbu palaikyti optimalų mikroelementų ir elektrolitų lygį organizme, nes tik tada, kai kraujo rodikliai yra tinkami, organizmas yra sveikas.
- Per didelis druskos vartojimas gali būti labai pavojingas sveikatai. Pavyzdžiui, jei vartotume vieną gramą druskos vienam kilogramui kūno svorio. Šis metodas, naudojamas kaip savižudybės būdas, buvo plačiai paplitęs Kinijoje, ypač tarp bajorų, kai druska buvo labai brangi. Kinai tikėjo, kad hipernatremija – tai prabangi mirtis.
- Viduramžiais druska buvo tokia vertinga, kad kartais buvo vadinama netgi baltuoju auksu.
- Druska gyvybiškai svarbi rūgštingumo pertekliui iš organizmo ląstelių, ypač smegenų, pašalinti.
- Druska yra svarbi, kad plaučiai išsivalytų nuo gleivių ir lipnių skreplių, ypač sergant astma ir cistine fibroze.
- Vyrų vidutinis druskos suvartojimas per dieną yra 11,7 g, o moterų – 8,4 g. Lietuvoje žmonės vidutiniškai suvartoja dvigubai daugiau druskos nei rekomenduojama norma.
- Suaugusio žmogaus organizme yra apie 250 g druskos. 75 proc. šio kiekio yra kraujyje, limfoje, likusi dalis – kauluose ir odoje.
Šaltiniai:
https://www.salty-savory-sweet.com/blog/all-about-salt-how-and-why-we-use-it/
https://www.thoughtco.com/what-is-table-salt-604008
https://www.everydayhealth.com/diet-nutrition/diet/salt-health-benefits-risks-types-how-cut-back-more/
https://www.healthline.com/nutrition/salt-good-or-bad
https://www.vle.lt/straipsnis/akmens-druska/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
