Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Žiemė – amžinai žaliuojantis kiliminis augalas. Kuo ji išskirtinė ir kaip auginama?

Žiemė – amžinai žaliuojantis kiliminis augalas. Kuo išskirtinė ir kaip auginama?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Žiemė – tai nepretenzingas, visus metus žaliuojantis augalas, kuris Lietuvos soduose ir kapinėse džiugina savo kukliu grožiu ir ištvermingumu. Nors mūsų krašte šis augalas nėra savaiminis, jo populiarumas gana didelis dėl lengvo auginimo, minimalios priežiūros poreikio ir sugebėjimo formuoti tankius, dekoratyvius kilimus. Žiemė priklauso stepukinių (Apocynaceae) šeimai ir pasižymi unikaliu gebėjimu augti tiek saulėtose, tiek šešėlingose vietose, kur daugelis kitų augalų neprigytų.

Šiame straipsnyje detaliai susipažinsime su žiemės kilme, išvaizda, auginimo ypatumais bei jos praktiniu pritaikymu sode, darželyje ar kapinėse.

Žiemės kilmė ir paplitimas

Žiemė (Vinca) – tai stepukinių šeimos augalų gentis, apimanti apie 5 rūšis. Šio augalo paplitimo areolas apima gana plačią geografinę zoną – žiemę galima rasti Pietų, Vakarų ir Vidurio Europoje bei Vakarų Azijoje. Augalas mėgsta šiltą klimatą ir gerai auga miškų pakraščiuose, pamiškėse ir ant šlaitų, kur natūraliai sudaro tankius žaliuojančius sąžalynus.

Įdomūs faktai apie žiemės gebėjimą atnešti laimę Senovėje žiemė buvo laikoma žiemos sodo „apsaugos augalu“ – tikėta, kad jos amžinai žali lapai saugo namus nuo blogos energijos ir piktųjų dvasių žiemą, kai pasaulis tyliai snaudžia po sniegu. Žmonės tikėjo, kad jei pasodinsi žiemę prieš žiemą, jos lapai šnabždės sodo paslaptis vėjui, o pavasarį jos ūgliai „atneš“ laimę ir gausų derlių.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie žiemės gebėjimą atnešti laimę? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Lietuvoje savaiminių žiemių rūšių istoriškai nebuvo, tačiau mažoji žiemė (Vinca minor) yra sulaukėjusi ir kai kur plinta savaime, ypač Vakarų Lietuvoje. Augalas prisitaikė prie vietinių sąlygų ir kai kur sudaro dideles kolonijas. Dažniausiai žiemės auginamos kaip dekoratyviniai augalai gėlynuose, kapinėse ir medžių šešėlyje.

Didžioji žiemė (Vinca major) kilusi iš Viduržemio jūros regiono ir Lietuvoje žiemą neišgyvena atvirame grunte. Ją galima auginti tik kaip kambarinį augalą arba vasaros sezonu lauke vazonuose.

Rausvoji žiemė (Catharanthus roseus) – tai tropinis augalas iš Madagaskaro. Nors ji vadinama žieme, iš tikrųjų priklauso kitai genčiai ir reikalauja visiškai kitokių auginimo sąlygų. Lietuvoje ji auginama tik kaip kambarinis ar vasarinis balkono augalas.

Žiemės išvaizda ir botaninės savybės

Žiemė pasižymi labai charakteringa išvaizda. Tai žemaūgis, šliaužiantis augalas, kurio stiebai driekiasi palei žemę ir, liečiantis su dirva, įsišaknija. Būtent šis lengvo įsišaknijimo gebėjimas leidžia augalui greitai plisti ir formuoti tankius, vientisus žaliuojančius kilimus.

Rekomenduojamas video

Mažosios žiemės (Vinca minor) stiebai gulsti, šliaužiantys, 30–60 cm ilgio. Lapai odiški, blizgantys, tamsiai žalios spalvos, kiaušiniški ar elipsiški, 3–5 cm ilgio. Lapai priešiniai, visžaliai – negelsta ir nesunyksta net žiemą. Žiedai pavieniai, pažastiniai, mėlynos ar violetinės spalvos, retkarčiais pasitaiko baltažiedžių formų. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais, kartais būna pakartotinis žydėjimas rugpjūtį. Vaisius – dviguba ankštis su smulkiomis sėklomis.

Žiemės išvaizda ir botaninės savybės
Mažoji žiemė

Didžioji žiemė (Vinca major) yra stambesnis augalas – jos lapai ir žiedai 1,5–2 kartus didesni nei mažosios žiemės. Žiedai intensyvios mėlynos ar violetinės spalvos, lapai platūs, blizgantys. Didžioji žiemė auga sparčiau, bet mūsų klimatui mažiau tinkama.

Žiemės išvaizda ir botaninės savybės
Didžioji žiemė

Rausvoji žiemė (Catharanthus roseus) yra status, 15–45 cm aukščio augalas su plačiais, odiškais, tamsiai žaliais lapais. Žiedai penkialapiai, rausvi, violetiniai, raudoni ar balti su kontrastingu centru. Žydi visą vasarą, nuo gegužės iki šalnų.

Žiemės išvaizda ir botaninės savybės
Rausvoji žiemė

Įdomu tai, jog mažoji žiemė yra ne tik dekoratyvus, bet ir vaistinis augalas. Jos lapuose yra apie 20 rūšių alkaloidų, įskaitant vinkaminą. Šis alkaloidas naudojamas farmacijoje kraujotakos gerinimui, atminties stimuliavimui ir su amžiumi susijusiems neurologiniams sutrikimams gydyti. Vis dėlto augalas nuodingas – jį draudžiama naudoti savarankiškai.

Žiemės veislės ir rūšys

Gentis apima apie 5 rūšis, tačiau praktiškai ir dekoratyviai auginti tinkamos tik kai kurios iš jų. Labiausiai žinoma yra mažoji žiemė (Vinca minor) – žiemojantis augalas, puikiai prisitaikęs prie Lietuvos klimato. Populiariausios šios rūšies veislės:

  • ‘Atropurpurea’ – veislė su tamsiai violetiniais, beveik purpuriniais žiedais. Labai dekoratyvi, ryškesnė nei įprastinė forma.
  • ‘Alba’ – baltažiedė veislė. Žiedai gryno balto atspalvio, tinka klasikiniams gėlynams ir kapinėms.
  • ‘Illumination’ – išskirtinė veislė su geltonais, margais lapais. Lapų centras žalias, o pakraščiai ryškiai geltoni. Netgi nežydint augalas atrodo dekoratyviai. Populiariausia veislė šiuolaikiniuose gėlynuose.
  • ‘Argenteovariegata’ – baltai margi lapai su baltu ar kreminiu kraštu. Šviesesnė alternatyva ‘Illumination’ veislei.
  • ‘Multiplex’ – pilnavidurė veislė su dvigubais žiedais. Rečiau auginama, bet labai įdomi kolekcijoms.

Didžioji žiemė (Vinca major) Lietuvoje auginama retai, dažniausiai kaip balkono ar terasos augalas vazonuose. Populiariausia veislė ‘Variegata’ – margi lapai su kremine ar gelsva dalimi. Žiemai įnešama į vėsią, bet ne šaltą patalpą.

Rausvoji žiemė (Catharanthus roseus) turi labai daug kultūrinių veislių, kurios skiriasi žiedų spalva. Populiarios serijos ‘Pacifica’, ‘Mediterranean’, ‘Cooler’ – kompaktiški augalai įvairių spalvų nuo baltos iki tamsiai raudonos.

Kaip ir kada sodinama žiemė?

Žiemė yra gana nereiklus augalas, tačiau norint pasiekti puikių rezultatų ir greito plitimo, vertėtų laikytis kelių pagrindinių rekomendacijų. Mažoji žiemė sodinama pavasarį (balandį–gegužę) arba ankstyvą rudenį (rugpjūtį–rugsėjį). Pavasarinis sodinimas geriau – augalai spėja įsišaknyti prieš žiemą.

Vietos pasirinkimas labai svarbus. Mažoji žiemė gali augti saulėtoje vietoje, kur gražiai žydi, pusiau pavėsingoje vietoje, kur auga puikiai, arba šešėlyje, kur taip pat gerai auga, bet žiedų būna mažiau. Geriausia vieta yra pusiau pavėsinga po medžiais ar krūmais, kur kiti augalai auga silpnai.

Dirvožemio reikalavimai nedideli – žiemė nereikli, bet geriausi rezultatai pasiekiami vidutinio derlingumo, neutralios ar šiek tiek rūgščios reakcijos, gerai drenuotoje dirvoje. Paruošiant dirvą sodinimui, rekomenduojama į duobutę įberti komposto arba perpuvusio mėšlo ir, jei dirva sunki, įmaišyti smėlio.

Sodinimo technika paprasta: duobutė kasama 15–20 cm gylio ir pločio. Augalas sodinimas tokiame pat gylyje, kokiame jis augo vazone. Pasodinus būtina gerai palaistyti. Tarpai tarp augalų paliekami 20–30 cm, jei norite greitai suformuoti kilimą, arba 40–50 cm, jei niekur neskubate.

Žiemė puikiai auga ir vazonuose, ypač didžioji ir rausvoji rūšys. Vazone būtinas drenažas dugne, o substratas gali būti universalus gėlių sumaišytas su perlitu ar smėliu drenažui.

Kaip ir kada sodinama žiemė?

Žiemės auginimas ir priežiūra

Žiemai nereikia ypatingos priežiūros – tai vienas iš mažiausiai pretenzingų augalų. Reguliarus laistymas svarbus tik pirmąjį mėnesį po sodinimo. Vėliau mažąją žiemę laistyti reikia tik ekstremaliausiais sausros periodais. Augalas gerai toleruoja sausrą. Rausvoji žiemė reikalauja reguliaraus laistymo – laistyti reikia, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis išdžiūsta.

Tręšti mažosios žiemės nebūtina, jei dirva vidutinio derlingumo. Jei norite spartesnio augimo, pavasarį galima užberti komposto sluoksniu arba patręšti kompleksinėmis trąšomis. O rausvąją žiemę tręšti būtina, nes ji žydi visą sezoną – kas dvi savaites reikia tręšti skystomis gėlių trąšomis.

Genėti mažosios žiemės taip pat nereikia. Jei augalas per daug išplitęs, galima apkarpyti pakraščius kastuvu arba žirklėmis, kad neužkariautų takų. Rausvosios žiemės nuvytusių žiedų šalinimas prailgina žydėjimą.

Žiemojimas skirtingas skirtingoms rūšims:

  • Mažoji žiemė puikiai žiemoja Lietuvos klimato sąlygomis be jokios apsaugos.
  • Didžioji žiemė neišgyvena žiemos atvirame grunte – jei auginama vazone, žiemai būtina įnešti į vėsią patalpą (+5–10 °C).
  • Rausvoji žiemė lauke yra vienmetis augalas, rudenį išmetamas arba įnešamas į šiltą kambarį ir toliau auginamas kaip kambarinė gėlė.

Kaip dauginama žiemė?

Žiemė dauginama labai lengvai. Tam naudojami keli būdai:

  1. Dauginimas auginiais – geriausias ir lengviausias būdas. Pavasarį arba ankstyvą rudenį nupjaunama 10–15 cm ilgio šoninė šakelė su 3–4 bambliais, nuimami apatiniai lapai ir auginys sodinamas tiesiai į drėgną dirvą pavėsyje arba į vazonėlius. Dirvožemis turi būti palaikomas drėgnas 2–3 savaites, auginys įsišaknija ir pradeda augti.
  2. Dauginimas dalijant kerą dar paprastesnis. Mažoji žiemė natūraliai įsišaknija pati – pakanka pavasarį arba rudenį atsargiai iškasti įsišaknijusią stiebo dalį su šaknimis ir persodinti į naują vietą.
  3. Dauginimas sėklomis naudojamas retai, nes sėklos sudygsta sunkiai. Rausvoji žiemė gali būti dauginama sėklomis – sėti rekomenduojama kovo mėnesį į šiltnamį, sėklas berti paviršiuje, sudygsta per 1–2 savaites, tačiau turi būti palaikoma šilta aplinka.
Kaip dauginama žiemė?

Žiemės ligos ir kenkėjai

Žiemė yra gana atsparus augalas, retai kenčiantis nuo ligų ar kenkėjų. Tačiau tam tikromis sąlygomis gali iškilti problemų.

  • Iš ligų dažniausiai pasitaiko pelėsiai ir šaknų puvimas, jei per daug drėgmės arba prastas drenažas. Tokiu atveju būtina sumažinti laistymą, pagerinti drenažą ir pašalinti pažeistus augalus.
  • Rūdys gali pasirodyti kaip rudos dėmės ant lapų apačios. Reikia pašalinti pažeistus lapus ir nupurkšti fungicidais.
  • Virusinės ligos pasireiškia kaip susiraukšlėję lapai – pažeistus augalus būtina išrauti ir sunaikinti.
  • Iš kenkėjų žiemę kartais užpuola amarai – lapai tampa lipnūs ir matomi amarai ant jaunų ūglių. Galima nupurkšti muilo tirpalu arba insekticidais.
  • Tripsai sukelia lapų šviesėjimą ir sidabriškų dėmelių atsiradimą.
  • Voratinklinės erkutės (dažniausiai puola rausvąją žiemę) – reikia padidinti oro drėgmę ir nupurkšti akaricidais.

Ligų ir kenkėjų profilaktika labai paprasta – nesodinti žiemės per tankiai, nesodinti pernelyg drėgnose vietose, neperlaistyti, reguliariai tikrinti augalus ir pašalinti pažeistus lapus.

Kur naudinga žiemė?

Žiemė – ne tik dekoratyvus, bet ir itin praktiškas augalas, plačiai naudojamas tiek sodo želdiniuose, tiek medicinoje. Dėl gebėjimo augti pavėsyje, greitai dengti dirvą ir išlikti žaliai visus metus ji vertinama kaip universalus daugiametis augalas įvairioms vietoms ir tikslams.

Dekoratyvinis panaudojimas

Sode žiemė dažniausiai naudojama kaip dirvos dangos augalas. Ji sudaro tankų, visžalį kilimą, kuris efektyviai slopina piktžoles, saugo dirvą nuo erozijos šlaituose ir padeda išlaikyti drėgmę. Dėl gebėjimo augti pavėsyje žiemė ypač vertinga po medžiais ir krūmais – ten, kur dauguma kitų augalų sunkiai auga. Ji puikiai jaučiasi po eglėmis, pušimis ar ąžuolais, todėl dažnai naudojama ir kapinių želdiniuose po medžiais.

Žiemė taip pat tinka šlaitams apželdinti, nes jos šaknys sutvirtina dirvą, o ūgliai greitai padengia problemines vietas. Tvarkingas, žemas augimas leidžia ją naudoti takų pakraščiuose ar bordiūruose – ji formuoja aiškią žalią juostą ir neplinta į takus. Dėl visžalės išvaizdos ir nereiklumo žiemė yra vienas populiariausių kapinių augalų, simbolizuojantis amžinybę ir reikalaujantis minimalios priežiūros.

Didžioji žiemė gali būti auginama ir vazonuose ar pakabinamuose induose – jos ilgos šakelės dekoratyviai svyra, todėl tinka balkonams ir terasoms.

Kur naudinga žiemė?

Žiemė – kaip vaistinis augalas

Mažoji žiemė yra vaistinis, tačiau nuodingas augalas, todėl gydymui gali būti naudojama tik medicininėje priežiūroje. Jos lapuose yra daug alkaloidų, tarp jų vinkamino, kuris farmacijoje taikomas smegenų kraujotakai gerinti, atminčiai palaikyti ir su amžiumi susijusiems neurologiniams sutrikimams gydyti.

Liaudies medicinoje žiemė istoriškai buvo naudojama kraujospūdžiui mažinti, galvos skausmui malšinti ir žaizdoms gydyti; vaistinė žaliava renkama pavasarį, prieš žydėjimą.

Dar svarbesnė medicinoje yra rausvoji žiemė. Iš jos išskiriami alkaloidai vinblastinas ir vinkristinas – stiprūs priešvėžiniai junginiai, naudojami chemoterapijoje gydyti Hodžkino limfomą, leukemiją, krūties ir kitus vėžinius susirgimus. Tai vienas reikšmingiausių augalinių šaltinių šiuolaikinėje onkologijoje.

Svarbu pabrėžti, kad abi žiemės rūšys yra nuodingos, todėl savarankiškai gydymui jų vartoti negalima – veikliosios medžiagos naudojamos tik farmacijos pramonėje, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis.

Ekologinė žiemės nauda

Be dekoratyvinės ir medicininės vertės, žiemė atlieka ir ekologinę funkciją. Ji yra ankstyvas pavasarinis nektaro šaltinis, kurio žiedus lanko bitės, drugiai ir kiti vabzdžiai. Tanki augalo danga taip pat saugo dirvą nuo išplovimo ir erozijos, todėl prisideda prie dirvožemio stabilumo sodo ekosistemoje.

Šaltiniai:

  1. https://www.vle.lt/straipsnis/zieme/
  2. https://www.thespruce.com/annual-vinca-flowers-1315693
  3. https://www.thespruce.com/vinca-minor-vines-2132217
  4. https://www.rhs.org.uk/plants/18973/vinca-minor/details
  5. https://www.thespruce.com/bigleaf-periwinkle-vinca-major-profile-5181703
  6. https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-periwinkle

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *