Šparaginėmis vadinamos pupelės, kurių valgomos tiek sėklos, tiek ir ankštys. Šparaginės pupelės vertinamos dėl savo maistinių savybių bei ankstyvo derliaus – kai kurių veislių šparagines pupeles tinka vartoti maistui jau vasaros viduryje, kai dauguma kitų daržovių dar tebenoksta.
Šparaginės pupelės priskiriamos pupelių (Phaseolus) genčiai, pupinių augalų šeimai. Pupelės į Europą atkeliavo iš Pietų Amerikos atogrąžų. Pagal ankščių tipą pupelės dalinamos į dvi grupes: į šparagines ir gliaudomąsias pupeles. Šparaginės nuo gliaudomųjų skiriasi savo ankštimis – kol jos jaunos, jų sienelėse nėra pergamentinio sluoksnio. Dėl šios priežasties galima naudoti maistui jaunas mėsingas šparaginių pupelių ankštis su iki galo nesubrendusiomis sėklomis viduje.
Pupelės yra dažniausiai vienmečiai žoliniai krūmai arba vijokliai. Jų lapai trilapiai, vaisius – ankštis, kurioje susidaro įvairaus dydžio ir spalvos sėklos (grūdai). Pupelės ankštis, priklausomai nuo rūšies, gali siekti nuo 8 iki 18 cm ilgio.
Šparaginių pupelių rūšys ir veislės
Šparaginių pupelių yra vijoklinių bei krūminių, ankstyvesnių bei vėlyvesnių, įvairių spalvų ankštimis ir sėklomis. Lietuvoje daugiau auginamos krūminės šparaginės pupelės, dažniau renkamasi veisles, užauginančias geltonos spalvos ankštis. Apžvelgsime keletą populiaresnių Lietuvoje krūminių šparaginių pupelių veislių.
Krūminių šparaginių pupelių veislės
„Butterzart“. Tai ankstyvoji veislė. Pasižymi geltonomis stambiomis ankštimis, sėklos baltos. Pirmasis derlius gali būti nuimamas jau birželio pabaigoje. Ant krūmelio užauga iki 30 ankščių. Šių šparaginių pupelių veislė atspari ligoms. „Butterzart“ veislės pupelės labai tinka konservavimui.
„Goldimens“ – vidutinio ankstyvumo šparaginių pupelių veislė. Šių pupelių ankštys geltonos, o pergamentinis sluoksnis jų sienelėse nesiformuoja ir augalams paaugus.
„Tara“ – vidutinio ankstyvumo veislė geltonomis ankštimis. Neužsiaugina pergamentinio sluoksnio. Šios veislės šparagines pupeles tinka valgyti šviežias, konservuoti.
„Royal Burgundy’ bush bean“ – ankstyvoji veislė. Jos ankštys violetinės, siekia apie 15 cm ilgio. Verdant ankštys pažaliuoja. Tinka vagyti šviežios, konservuoti, šaldyti.
„Contender“ – tai vidutinio vėlyvumo šparaginių pupelių veislė. Užaugina sodriai žalias ankštis su rudomis sėklomis. Ši veislė pasižymi atsparumu ligoms.
Vijoklinių šparaginių pupelių veislės
Jei norite užsiauginti vijoklinių šparaginių pupelių, štai keletas augintojų įvertintų veislių.
„Cobra“. Užaugina trečdaliu daugiau pupelių nei kitos veislės. Šios vijoklinės veislės šparaginių pupelių ankštys siekia apie 15 cm ilgio, pasižymi maloniu skoniu.
„Algarve“ veislės vijoklinės šparaginės pupelės greitai noksta, užaugina plokščių, blyškiai žalių pupelių derlių.
„Golden Gate“. Tai vijoklinė šparaginių pupelių veislė, pasižyminti plokščiomis, gelsvomis ankštimis. Gausiai dera.
Kur sodinti šparagines pupeles
Vieta. Šparaginėms pupelėms reikia parinkti vietą, apsaugotą nuo stipraus šiaurės vėjo, nes šios daržovės yra šilumamėgės. Šparaginių pupelių nereikėtų sodinti vietoje, kur prieš tai augo kitos ankštinės daržovės. Geriausiai jos jausis pasodintos ten, kur prieš jas augintos bulvės, kopūstai, pomidorai, šakniavaisiai, žieminiai javai. Į tą pačią vietą pupeles reikėtų sodinti praėjus 4-5 metams.
Žemė. Šparaginės pupelės nėra išrankios dirvožemiui, gali augti tiek lengvesnėje, tiek sunkesnėje dirvoje. Geriausia parinkti joms vidutinio sunkumo bei neutralaus rūgštingumo žemę.
Šparaginių pupelių sėja
Šparaginės pupelės auginamos iš sėklų. Sėjamos pasibaigus šalnoms, kai dirva sušyla iki 10-12 °C, paprastai gegužės antroje pusėje, žydint alyvoms. Šparaginių pupelių sėklos geriausiai dygsta esant 25-30 °C temperatūrai. Sudygsta per 10-15 dienų.
Norint greičiau sulaukti derliaus, šparagines pupeles galima sėti ir anksčiau, pridengiant pasėlius agroplėvele arba polietileno plėvele. Galima į lauką sodinti patalpoje gegužės pradžioje pasėtus bei sudaigintus 3 savaičių amžiaus daigelius. Norint ilgiau džiaugtis šviežiomis šparaginėmis pupelėmis, jas galima sėti kas kelias savaites iki liepos mėnesio pradžios.
Pupeles reikia sėti eilėmis, paliekant apie 40 cm pločio tarpueilius. Tarp sėklų paliekamas 7-10 cm tarpelis. Nereikėtų sėti jų tankiau – tuomet derlius iš krūmelio gali būti mažesnis. Į kiekvieną duobutę įmeskite po kelias sėklas, joms sudygus palikite stipriausią daigą. Jei sėjate vijoklines pupeles, kas pusę metro sukalkite kuoliukus, prie kiekvieno kuoliuko sėkite 4-6 sėklas.
Šparaginių pupelių auginimas ir priežiūra
Temperatūra. Šparaginės pupelės kilusios iš atogrąžų regionų, tad jos mėgsta šilumą.
Laistymas. Šparaginių pupelių daigai, kol neužsiaugina po dvi poras tikrųjų lapų, laistomi kasdien. Išsiskleidus lapeliams, laistymas retinamas – laistoma kas antrą dieną, žydinčios pupelės laistomos kas trečią dieną.
Tręšimas. Šparaginės pupelės tręšiamos mineralinėmis trąšomis kelis kartus per sezoną.
Priežiūra. Šparaginių pupelių tarpueiliai purenami, išravimos piktžolės. Kelis kartus per sezoną paaugusius krūmelius reikėtų apkaupti. Vijoklinėms šparaginėms pupelėms reikalingos atramos. Paprastai jos daromos apie 1,5 m aukščio, sukalamos į žemę kas pusę metro. Tarp atramų nutiesiamos virvutės, aplink kurias vysis pupelės.
Šparaginių pupelių derliaus nuėmimas
Šparaginės pupelės tampa tinkamomis maistui po 8-10 dienų nuo ankščių užmezgimo. Šios pupelės vartojamos maistui, kol jų sėklos dar mažos, nesubrendusios, o ankštys mėsingos ir neturi pergamentinio sluoksnio. Šparaginių pupelių, užaugusių tiek, kad būtų tinkamos maistui, ankštys yra žalios, geltonos, kartais su violetiniais ar rausvais brūkšneliais. Užaugusios ankštys išskinamos kas 3-5 dienas. Šparagines pupeles reikia gana greitai suvartoti arba jas užšaldyti, konservuoti.
Jei ankščių laiku nenurinkote ir jos peraugo, palaukite, kol ankštys galutinai subręs ir galite vartoti jas kaip gliaudomąsias pupeles. Sėkloms rinkti tinkamiausios anksčiausiai užderėjusios ankštys.
Šparaginių pupelių ligos
Šparaginės pupelės, kaip ir kitos pupelių atmainos, linkusios sirgti tam tikromis ligomis.
Viena iš pupeles apninkančių ligų yra pupelių deguliai, arba antraknozė. Tai grybelinė liga, pažeidžianti antžeminę augalo dalį. Daugiausia žalos ji padaro jauniems daigams. Ligos požymis – pailgos rudos dėmės ant lapų, lapkočių, stiebų. Ant ankščių dėmės apskritos. Ši liga plinta sporomis, kurias perneša vabzdžiai, vėjas, lietaus lašai. Norint išvengti degulių, toje pačioje vietoje pupeles reikia sodinti tik praėjus 3-4 metams, nesodinti jų per tankiai, parinkti saulėtą, atvirą vietą auginimui. Jei pastebėjote pirmuosius ligos požymius, apdorokite augalus specialiais fungicidais.
Kita pupelių liga – juodligė. Ši grybelinė liga apninka nusilpusius augalus, ypač apniktus amarų. Užsikrėtusių augalų stiebai pasidengia tamsiai žalios, beveik juodos spalvos, apnašomis. Šiai ligai įtakos turi pupelių augimo tankumas, pernelyg didelė drėgmė. Norint apsisaugoti nuo ligos, vos pastebėję, naikinkite amarus, nesodinkite pupelių per tankiai, rudenį išrovus krūmelius, giliai perkaskite dirvą.
Šparaginių pupelių kenkėjai
Šparagines pupeles puola sitonai, pupiniai grūdinukai, pupiniai amarai, daiginės muselės. Kol pupelių krūmeliai dar maži, joms pavojingi šliužai bei sraigės.
Sitonai – ankštinių augalų kenkėjai. Tai 3-5 mm ilgio pilkšvos spalvos vabalai su straubliuku. Jau anksti pavasarį gali įnikti į augalą ir graužti jo lapus bei daigus. Pupelinių grūdinukų vabalai yra 2-3,5 mm ilgio, platūs, rudai pilkšvi.
Daiginė muselė – nedidelis, pilkas, 3-5 mm ilgio, dvisparnis vabzdys. Pažeidžia augalų daigus. Norint apsisaugoti nuo šių kenkėjų, patariama profilaktiškai beicuoti šparaginių pupelių sėklas. Jei kenkėjų užsiveisė, naikinkite juos specialiomis pesticidinėmis priemonėmis.
Amarus, jei jie dar nedaug išplitę, galima naikinti natūraliomis priemonėmis – žaliuoju sodo muilu, ūkiniu muilu, svogūnų lukštų, česnako tirpalais. Jei natūralios priemonės nepadeda, pasitelkite į pagalbą specialius pesticidus.
Pastebėję šliužų ar sraigių, išrinkite šiuos kenkėjus rankomis. Jų profilaktikai pupelių auginimo vietas pabarstykite medžio pelenais.
Šparaginės pupelės – vertingas maisto produktas
Šparaginės pupelės – vertinga daržovė, kuri maistui vartojama visa jos ankštis su sėklomis jų neišgliaudant. Šparaginių pupelių ankštys tinka maistui, kol jų sėklos mažos, nesubrendusios, o pačios ankštys mėsingos ir neišsausėjusios.
Pupelių sėklos turtingos baltymais, angliavandeniais, mineralinėmis druskomis, krakmolu, o ankštys turi B, C grupės vitaminų, provitamino A. Šparaginėse pupelėse gausu naudingų skaidulų, antioksidantų. Dėl baltymingos sudėties pupelės maisto racione iš dalies gali pakeisti mėsos produktus.
Šparaginės pupelės maisto gaminime dera su kitomis daržovėmis (baklažanais, brokoliais, bulvėmis, kukurūzais, pomidorais, cukinijomis, ir kitomis), grybais, kruopomis, mėsa, žuvimi, jūros gėrybėmis.
Šparaginės pupelės valgomos virtos, troškintos, keptos, konservuotos. Jų dedama į sriubas, įvairius troškinius. Termiškai apdorotų šparaginių pupelių skonis panašus į kitų pupinių šeimos daržovių, o šviežios ankštys saldokos, vandeningos, turi specifinį skonį.
Virimas. Šparaginės pupelės sudedamos į pasūdytą verdantį vandenį ir vedamos 5 min. Po to vanduo nupilamas ir pupelės užpilamos šaltu vandeniu, kad išlaikytų ankščių spalvą bei traškesį.
Kepimas. Kepimui tinkamiausios jaunos šparaginės pupelės. Prieš kepant pupelės išverdamos. Keptuvėje įkaitus aliejui, sudedamos šparaginės pupelės bei kepamos 10 min.
Troškinimas. Šparaginės pupelės pusiau apkepamos, tada užpilamos padažu (dažniausiai grietinėlės arba pomidorų pagrindu). Troškinamos ant nestiprios ugnies apie 20 min.
Šparaginių pupelių nauda sveikatai
Šparaginės pupelės turi nemažai gydomųjų savybių. Jas tinka valgyti sergantiems gastritu, sumažėjus skrandžio sulčių išsiskyrimui. Šparaginės pupelės stiprina kaulus, apsaugo širdį, padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą.
Ankščių nuoviras padeda mažinti viduriavimą, cukraus kiekį kraujyje, tinka vartoti sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis, lėtiniu reumatu, podagra, hipertonija.
Šparaginių pupelių nerekomenduojama vartoti sergant inkstų, šlapimo takų akmenlige, taip pat turintiems polinkį į akmenų susidarymą, kadangi ši daržovė gali skatinti oksalatinių akmenų susidarymą šlapimtakiuose.
Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.manoukis.lt
https://www.savaite.lt/
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://www.gardenersworld.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.