Ananasas (lot. Ananas) priklauso bromelijinių (lot. Bromeliaceae) augalų šeimai. Šių augalų kilmės vieta yra Pietų Amerika. Ten jie auga nuo seniausių laikų. Vietiniai Pietų Amerikos gyventojai ananasus vartojo maistui, iš jų gamino vyną, o ananaso lapus naudojo drabužių gamybai. Net ir šiais laikais natūralioje Brazilijos gamtoje, žolynuose, ar pamiškėse, galima sutikti laukinių ananasų. Jie taip pat užaugina vaisius, tik mažesnius ir ne tokius skanius. Laukiniai ananasai subrandina ir sėklas, kuriomis gali daugintis. Kultūriškai auginami ananasai šią savybę jau yra praradę.
Ananasas yra daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki maždaug 1,5 metro aukščio. Jo augimą ir vaisiaus brandinimą galima palyginti su mums gerai pažįstamu kopūstu: auga ant žemės, iš apatinės dalies leidžia lapus, o vaisių brandina iš centrinės dalies, ant stiebo. Ant vieno ananaso stiebo subrandinamas tik vienas ananaso vaisius. Kai vaisius subręsta, augalas nunyksta, lieka tik šoninės jo atžalos. Ananaso vaisiui subręsti reikia ne mažiau kaip 4 mėnesių.
Ananasų lapai yra ilgi, jų pakraščiai su aštriais spygliukais (panašiai kaip agavų). Pirmaisiais augimo metais lapai intensyviai auga ir formuoja skroteles aplink storą stiebą. Suaugę lapai gali siekti nuo 30 iki 100 cm ilgį. Ananasas žydi vieną kartą. Iš atskirų žiedyno dalių formuojamas vientisas ananaso vaisius. Šis procesas „įrašytas“ ir į ananaso išvaizdą – išorėje jo struktūra atrodo kaip sudaryta iš atskirų „ląstelių“, primena pušies kankorėžį, o viduje vaisius vientisas.
Ananaso istorija trumpai
Ananaso kelias į Europą prasidėjo su Naujojo pasaulio atradimu – XV a. pabaigoje. Kristupas Kolumbas ananasus pirmiausia pamatė Gvadelupos salyne (Karibų jūroje). Iš čia pirmieji augalai ir buvo atvežti į Europą. Tik tuomet jie dar ilgus šimtmečius buvo visiška retenybė. XVII amžiuje ananasai Europoje tapo prabangos ženklu ir buvo pasiekiami tik kilmingiesiems. Nuo XIX amžiaus ananasai paplito daugelyje tropinio klimato kraštų, juos pradėjo auginti plantacijose, šiltnamiuose.
Šių dienų pasaulyje ananasai plačiai vartojami kasdienėje daugelio žmonių mityboje. Pagrindinės plantacijos komerciškai auginančios ir eksportuojančios ananasus yra Brazilijoje, Tailande, Taivane, Filipinų salose.
Ananasų rūšys ir veislės
Pasaulyje plačiausiai paplitusi ir dažniausiai auginama yra valgomojo ananaso (lot. Ananas comosus sin. Ananas sativus) rūšis. Šie augalai užauga iki 1 metro aukščio. Jų lapai kardo pavidalo, su aštriais spygliukais pakraščiuose. Šios rūšies ananasai kilę iš Brazilijos, Urugvajaus ir Paragvajaus. Yra išvesta ir keletas šios rūšies ananaso veislių, pasižyminčių lapų margumu – nuo rausvai margų, žaliai gelsvų iki baltadryžių.
Paragvajinis ananasas (lot. Ananas bracteatus) yra kiek dekoratyvesnis, išsiskiriantis raudonais, į skroteles sutelktais, viršūniniais lapais, dengiančiais vaisių. Gali užaugti iki 1 metro aukščio, tačiau auga lėtai – pasiekti tokį aukštį gali prireikti ir 8 metų. Žiedai – violetinės spalvos. Vaisiai dideli, rudos spalvos, valgomi. Iš šios rūšies ananaso taip pat yra išvesta veislių, pasižyminčių lapų spalvingumu. Pavyzdžiui, „Striatus“ veislės ananaso lapai tamsiai žali su geltonais pakraštėliais.
Dekoratyviniai nykštukiniai ananasai (lot. Ananas ananasoides) išsiskiria savo išvaizda – jų lapai tamsiai žali, palyginus neilgi, užauga iki 30 cm ilgio. Išskirtiniai yra jų vaisiai – nedideli, rausvos spalvos, su lapų „karūna“. Vaisiai nevalgomi.
Ananaso auginimas namuose
Lietuva – ne tropinio klimato šalis, todėl ananasus galime auginti tik kaip dekoratyvines namų puošmenas. Tinkamai prižiūrėtas ananasas gali subrandinti ir vaisių, tačiau jis bus mažas ir nevalgomas. Ananasas – didelis augalas – maždaug 3–4 metų augalo lapai siekia iki 90 cm ilgio, tad namuose šiam augalui reikia skirti pakankamai erdvės.
Ananasui tinkama vieta ir sąlygos
- Ananasas – tropinių kraštų augalas. Todėl jam turi būti šilta ir pakankamai drėgna.
- Vazoną su ananaso augalu reikia laikyti šiltoje, šviesioje ir nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje. Patalpos temperatūra visus metus turėtų būti ne mažesnė kaip +18 °C, intensyvaus augimo ir žydėjimo periodu ji turėtų būti nuo 26-28 °C šilumos. Dar labiau augalams patiktų ir virš +30 °C karštis.
- Ananasai toleruoja ir tiesioginius saulės spindulius.
- Vasarą, ypač kai prasideda labai šilti orai, ananasą galima išnešti į terasą, ar balkoną. Jam taip pat svarbu gauti ir ultravioletinių spindulių. Tik svarbu jo nepalikti žemesnėje nei +18 °C temperatūroje. Tai jau riba, kuomet augalui tampa per šalta.
- Taip pat svarbu ananasą apsaugoti nuo intensyvaus lietaus. Ananasas netoleruoja drėgmės pertekliaus.
- Žiemos periodu vazono geriau nelaikyti ant palangės, nes augalo šaknys gali pašalti net ir nuo vėsios palangės.
- Taip pat ananaso negalima laikyti prie kondicionieriaus, ar radiatorių. Augalas nepakenčia sauso oro.
- Visus metus ananasams reikalinga 12 valandų per parą trunkanti šviesa, todėl tamsiuoju periodu rekomenduojama ananasą papildomai apšviesti fluorescencinėmis lempomis.
- Tik tinkamomis sąlygomis augantis ananasas žydi. Tačiau tai įvyksta ne anksčiau kaip po trejų auginimo metų. Augalas žydi apie dvi savaites, tačiau kiekvieno žiedelio žydėjimo laikas tėra viena diena. Iš žiedelių formuojasi ananaso vaisius.
Ananaso priežiūra
Šiam augalui svarbiausias pastovus aplinkos drėgnumas. Jis nemėgsta nei perdžiūvimo, nei perlaistymo. Todėl ananasą reikia laistyti po truputį ir dažnai. Šiltomis dienomis reikia reguliariai purkšti ananaso lapus. Laistoma kambario temperatūros vandeniu. Tarp laistymų žemė turi išdžiūti.
Ananasui tinkamas dirvožemis.
Ananasą tinka sodinti į daržo žemės, durpių ir smėlio mišinį. Dirvožemio proporcija tokia: 2 dalys daržo žemės, 1 dalis durpių ir 0,5–0,25 dalies smėlio. Paruoštas mišinys turi būti purus, rūgštokas ir laidus vandeniui. Dėl ananaso jautrumo stovinčiam vandeniui, vazone būtinas geras drenažas.
Ananaso tręšimas
Vazone augantį ananasą būtina tręšti.Tinkamiausias tręšimo periodas yra gegužės-rugpjūčio mėnuo. Tręšiama laistant kas dvi savaites naudojant skystas kompleksines trąšas.
Ananaso persodinimas
Ananaso augalą reikia persodinti kas du metus. Persodinamos ananaso atžalos, nes žydėjęs ir vaisių subrandinęs augalas, palikęs naujus ūglius, sunyksta. Ananaso šaknų sistema nėra labai didelė, todėl vazonas turėtų būti tik vos didesnis už buvusį. Vazono dydis turi reikšmės, nes per dideliuose ananasai leidžia daugiau atžalų ir nebrandina žiedų, o per mažuose gali neišauginti atžalų. Tinkamiausias ananasų persodinimo laikas yra vasara.
Ananaso dauginimas
Ananaso augalą namams galima tiesiog nusipirkti, tačiau įdomiau jį užsiauginti patiems. Pasidauginti naują (ar pirmąjį) ananasą galima dviem būdais: iš vaisiaus lapų viršūnėlės ir iš augalo lapų kuokšto. Geriausiai dauginti vasarą. Kitu laikotarpiu auginiui gali būti per šalta ir jis neįsišaknys.
Ananaso vaisiaus viršūnėlė su lapais nupjaunama prie pat vaisiaus, be jo minkštimo. Tuomet nuplaunama kalio permanganato tirpalu, pjūvis apibarstomas pelenais ir gerą pusdienį paliekamas džiūti. Tokiu metodu auginį galima pjauti ne tik nuo jau auginamo ananaso augalo vaisiaus, tačiau ir nuo iš parduotuvės pirkto ananaso.
Prieš sodinant, į vazone paruoštą duobutę naudinga įdėti smulkintos medžio anglies, kuri neleis skrotelei pūti. Pasodinus, žemę aplink auginį reikia gerai apspausti. Ant viršaus galima užpilti ploną perpuvusios organikos, sumaišytos su smėliu, sluoksnelį. Pasodintą auginį būtina palaistyti kambario temperatūros vandeniu, vazoną uždengti permatomu polietileno maišeliu ir pastatyti į šviesią ir šiltą (geriausia 25–27 °C šilumos) vietą. Svarbu nepamiršti reguliariai drėkinti ir vėdinti (geriausia priedangoje padaryti skylutes).
Esant tinkamoms sąlygoms auginys įsišaknija maždaug per 2 mėnesius. Kai pradeda augti nauji lapai, polietileno priedangą reikia nuimti.
Nuo sveiko ananaso augalo galima atskirti vieną lapų kuokštelį. Tuomet, nuskynus apatinius lapus, jis pamerkiamas į vandenį. Vanduo turi apsemti tik pliką kotelio dalį. Pamerktas auginys laikomas šviesioje ir šiltoje vietoje. Šaknis jis išleidžia maždaug per dvi savaites, tuomet augalėlį galima sodinti į vazoną.
Ananasų priežiūros klaidos
- Ananasai auga blogai, jei jiems per šalta, arba per šlapia. O jei šie du veiksniai veikia vienu metu, augalas gali ir žūti. Be to, nusilpusį augalą puola ir kenkėjai.
- Dėl netinkamos augalui temperatūros (nuolat mažiau nei +18 °C) ananasas auga ypač lėtai. Jeigu atrodo, kad augalas tiesiog nebeauga, reikia keisti jo buvimo vietą į šiltesnę ir laistyti tik šiltu vandeniu.
- Jei pradeda gelsti ananaso lapų galiukai, reiškia, kad augalui per sausa. Tokiu atveju būtina augalą dažniau drėkinti purškiant, laistant. Taip pat reikia pašalinti dirbtinį oro sausinimo veiksnį – pastatyti kuo toliau nuo kondicionieriaus, ar radiatoriaus.
- Jei augalas perlaistomas ir nuolat būna šlapioje, vandenį užlaikančioje žemėje, pradeda pūti. Jei greta perlaistymo prisideda ir šaltis, dirvožemyje gali atsirasti pelėsis. Tokiu atveju pirmiausia reikia sureguliuoti drėgmės balansą. O jau įsiveisusį pelėsi ir puvinį naikinti dirvožemį purškiant karbofoso tirpalu.
- Augalą gali apnikti skydamariai, amarai ar voratinklinės erkės. Šią bėdą išduoda ant lapų atsiradusios šviesios dėmės, pradėję gelsti ir kristi lapai. Voratinklinių erkių pėdsakai – ant lapų atsiradę voratinkliai. Jei kenkėjų pažeidimai nėra dideli, gali pakakti augalą nupurkšti kalio permanganato tirpalu, ar žaliuoju muilu. Tačiau jei kenkėjai įsisukę gausiai – teks naudoti specialius insekticidus.
Ananaso vaisiai maistui – tik iš parduotuvės
Ananasas – daugelio mėgstamas ir dažnai vartojamas vaisius. Jis naudojamas pačiuose įvairiausiuose patiekalų receptuose, gėrimuose, desertuose. Deja, bet Lietuvos sąlygomis valgomų ananasų užauginti negalime. Tačiau į savo mitybą šį vaisių įtraukti patartina.
- Ananasas turi daug skaidulų, yra nekaloringas, sultingas ir labai skanus vaisius.
- Kadangi turi mažai kalorijų – puikiai tinka dietinėje mityboje.
- Ananasas pasižymi B grupės vitaminų gausa. Čia jų visa puokštė – B 1, B 2, B 3, B 5, B 6. Taip pat ananasas turi vitamino C, mineralinių medžiagų (magnio, geležies, vario, kalio) bei kitų, žmogaus organizmui būtinų elementų (folio rūgšties, proteino).
- Ananaso nauda siejama su trimis pagrindinėmis sveikatos sritimis: virškinimu, imunitetu ir atsigavimu po operacinių procedūrų.
- Virškinimo sistemos sveikatą palankiai veikia ananasuose esantis fermentas bromelainas.
- Imunitetą stiprina ir priešuždegiminėmis savybėmis pasižymi ananasuose esantis antioksidantų kompleksas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
