Burnotis – nuostabus ir daugiafunkcis augalas, žmonių auginamas jau tūkstančius metų. Burnotis – puikus dekoratyvinis augalas ir vertinga maistinė kultūra – šio augalo sėklos ir lapai yra nepaprastai naudingi mūsų organizmui. Dar vienas burnočio privalumas – jis ištvermingas, gali išgyventi esant vandens trūkumui ir prastam dirvožemiui. Taigi susipažinkime iš arčiau su šiuo nepaprastu augalu.
Burnočio išvaizda ir kilmė
Burnotis (Amaranthus) – tai žolinis augalas, priklausantis burnotinių augalų šeimai. Burnočiai gali būti vienmečiai ir daugiamečiai. Burnotis turi šakotą stiebą, jo lapai pražanginiai, įvairių formų – kiaušiniški, lancetiški, elipsiški. Lapų būna įvairių spalvų – žalių, raudonų, violetinių, margų. Raudoni, auksiniai arba violetiniai burnočio žiedai maži, susitelkę į varpiškas šluoteles. Sėklos smulkios, turtingos vertingomis medžiagomis ir dažnai naudojamos maisto gamyboje.
Burnotis paplitęs tropinio, subtropinio ir vidutinio klimato regionuose. Burnotis augintas dar senovės Meksikos ir Peru kultūrose, kur jis buvo ne tik vienas pagrindinių maisto šaltinių, bet ir atliko svarbų vaidmenį religinėse apeigose. Laikui bėgant burnotis plačiai paplito pasaulyje, jis buvo vertinamas dėl savo išskirtinių maistinių savybių ir atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms. Graikiškas burnočio pavadinimas „Amaranthus“ išvertus į lietuvių kalbą reiškia „nevystantis“.
Burnočio rūšys
Žinoma apie burnočio 60 rūšių ir kiekvienai iš jų būdingos savo unikalios savybės. Vienos šio augalo rūšys auginamos maistui, kitos – kaip dekoratyviniai sodo ir gėlyno augalai. Yra ir burnočio rūšių, kurios laikomos tiesiog piktžolėmis. Štai kelios dažniau kultivuojamos burnočio rūšys.
- Uodegotasis burnotis (Amaranthus caudatus). Tai vienmetė rūšis, užauganti iki 1-1,5 m aukščio. Žydi tamsiai raudonais, avietiniais ar šviesiais žaliais žiedais. Uodeguotasis burnotis kilęs iš tropinių Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos regionų. Uodeguotasis burnotis yra žinomas dėl savo dekoratyvinių savybių ir ryškių, minkštų žiedynų. Jis auginamas ir maistui.
- Šluotinis burnotis (Amaranthus paniculatus), kitaip raibasis burnotis (Amaranthus cruentus). Šluotinis burnotis yra vienmetis augalas, užaugantis iki 0,2-1,2 m aukščio. Pasižymi raudonos spalvos stiebu, raudonais, rečiau žaliais žiedais. Šluotinis burnotis naudojamas maistui dėl savo maistingų lapų ir sėklų.
- Trispalvis burnotis (Amaranthus tricolor). Rūšis, pasižyminti puošniais kelių spalvų lapais. Trispalvis burnotis yra vienmetis augalas, užaugantis iki 1,3 m aukščio. Trispalvio burnočio lapai yra ypač maistingi, jų skonis primena špinatus.
Burnočio sodinimas ir dauginimas
Norėdami sėkmingai auginti burnočius, pasirinkite tinkamą jų sodinimui vietą. Burnotis mėgsta saulėtas, gerai apšviestas vietas, apsaugotas nuo stipraus vėjo. Idealioje sodinimo vietoje visą dieną turėtų būti pakankamai saulės šviesos, kuri skatintų burnočio žydėjimą ir sėklų vystymąsi.
Burnotis gali išgyventi praktiškai bet kokiame dirvožemyje, tačiau norint, kad jis vešėtų ir gausiai krautų žiedus, paruoškite jam lengvą, laidžią ir turtingą organinėmis medžiagomis dirvą. Prieš sodinimą į dirvą rekomenduojama įberti komposto arba humuso, kurie pagerins jos derlingumą. Galima saikingai papildyti dirvą mineralinėmis trąšomis. Dirvožemis burnočiui turi būti šiek tiek šarminis arba neutralus.
Burnočiai gali būti daiginami inspektuose ar vazonėliuose sėjant kovą-balandį, taip pat juos galima sėti tiesiai į lauką pasibaigus šalnoms. Sėklos sėjamos į 0,5-1 cm gylį. Atstumas tarp burnočio vagų priklauso nuo sėjamos veislės ir gali svyruoti nuo 30 iki 70 cm.
Burnotis – kaip auginti
Laistymas. Burnotis yra atsparus sausringiems orams, tačiau norint gauti gerą derlių, jį reikia reguliariai laistyti. Burnočius laistykite saikingai, vengdami dirvožemio užmirkimo. Karštu ir sausu periodu laistymas turėtų būti gausesnis. Svarbu, kad dirva būtų drėgna, tačiau neužmirkusi. Jei iškrenta pakankamai kritulių, papildomo laistymo gali ir neprireikti.
Tręšimas. Norint užtikrinti gausų burnočių derlių, būtina parinkti šiam augalui tinkamas trąšas. Burnočiui tiks kompleksinės trąšos, kuriose yra azoto, fosforo ir kalio. Auginimo sezono pradžioje burnočiai tręšiami, kad būtų paskatintas jų augimas, žydėjimo laikotarpiu, kad būtų išlaikyta augalo sveikata ir vaisingumas. Burnočius patręšti galima ir organinėmis trąšomis, tokiomis kaip kompostas ar humusas.
Genėjimas. Norint išlaikyti tvarkingą išvaizdą ir paskatinti jų augimą svarbu genėti burnočius. Rekomenduojama pašalinti išdžiūvusias ir pažeistas jų šakas, formuoti krūmą pašalinant dalį stiebų, kad į augalo šakų tankmę geriau patektų šviesa ir oras. Genėti burnočius geriausia ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant vegetacijos sezonui arba rudenį, nuėmus derlių.
Burnočio ligos ir kenkėjai
Burnotis gali nukentėti nuo įvairių kenkėjų ir ligų, ypač esant nepalankioms augimo sąlygoms. Norint išvengti ligų atsiradimo, svarbu užtikrinti burnočiui pakankamą laistymą, palaikyti švarią augalo aplinką ir laiku pašalinti piktžoles. Burnočio daigus gali pažeisti diegavirtė, įvairios mozaikos, nematodai bei amarai.
Burnočio nauda ir maistinės savybės
Burnotis yra aukštos kokybės augalinių baltymų šaltinis. Šio augalo sudėtyje yra visų nepakeičiamų aminorūgščių, todėl jis ypač vertingas laikantis vegetariškos ir veganiškos dietos. Burnočio sėklose gausu B grupės vitaminų, vitamino E, magnio, geležies, kalcio ir mangano. Burnočio lapai – puikus vitaminų A ir C, kalcio, geležies šaltinis. Dėl mažo glitimo kiekio burnotis yra tinkamas produktas žmonėms, netoleruojantiems glitimo.
Tradiciškai burnotis buvo naudojamas liaudies medicinoje gydant įvairius negalavimus – virškinimo sutrikimus, uždegimus, anemiją. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad burnotis turi antioksidacinių, priešuždegiminių savybių. Burnočio ekstraktai yra tiriami kaip galimi vaistai širdies ir kraujagyslių sveikatai gerinti, kovoti su diabetu ir tam tikromis vėžio rūšimis.
Burnotis – derliaus nurinkimas
Burnočio derlius nurenkamas subrendus sėkloms. Galite patikrinti, ar jau laikas nuimti derlių, ištiesę delną po nužydėjusiu burnočio žiedynu ir lengvai perbraukę per jį ranka. Jei į delną nukrenta šiek tiek sėklų, vadinasi metas jas nurinkti. Jei nukris tik sėkla ar dvi, palaukite kelias dienas ir patikrinkite dar kartą. Burnočio lapus galite skinti maistui visą jų augimo laiką, nelaukdami sėklų subrendimo.
Burnočio sėklos surenkamos nupjaunant visus žiedynus. Nupjautus žiedynus sudėkite į popierinius maišelius, kad jie išdžiūtų. Kai žiedynai išdžiūsta, juos reikia iškulti (kitaip tariant, išmušti iš žiedynų sėklas). Tai daryti geriausia ant audinio arba maišelio viduje. Iškultas sėklas išvalykite nuo pelų, smulkių vabzdžių ir augalų dalelių perpilinėdami jas iš vieno dubens į kitą šalia pučiant silpnam ventiliatoriaus vėjeliui. Sėklas laikykite sandariame inde.
Burnotis virtuvėje
Burnotį galima naudoti ruošiant įvairius patiekalus. Burnočio sėklos yra malonaus, lengvo riešutų skonio. Jos gali būti alternatyva tradiciniams grūdams. Burnočio sėklos tinka troškiniams gaminti, kokteiliams, kepiniams, salotoms pagardinti. Ypatingą populiarumą įgavo burnočio košė.
Burnočio lapai ir jauni stiebai naudojami tiek žali, tiek termiškai apdoroti. Juos galite troškinti, virti, šaldyti, džiovinti. Burnočio lapus galima ruošti panašiai kaip špinatus – dėti į sriubas, salotas ir kitus patiekalus. Šio augalo lapai gali pakeisti ir burokėlius šaltibarščiuose bei barščiuose. Burnočio žiedų ir jaunų lapelių arbata atstos rytinės kavos puodelį.
Burnotis gėlyne
Burnotis – ne tik maistingų medžiagų šaltinis, jis ir puikus dekoratyvinis augalas, puošiantis sodą ir gėlyną. Šis augalas visą vasarą žydi gražiais vešliais žiedais, o vėlyvą rudenį jo įmantrių formų šakelės su sėklų dėžutėmis atrodo ne ką prasčiau nei patys žiedynai.
Kraštovaizdžio dizaine naudojamos keturios dekoratyvinių burnočių rūšys: uodegotasis burnotis (Amaranthus caudatus), šluotinis burnotis (Amaranthus paniculatus), trispalvis burnotis (Amaranthus tricolor), baltasėklis burnotis (Amaranthus hypochondriacus). Kadangi burnočiai nereiklūs dirvožemiui, nereikalauja daug priežiūros, juos galima sodinti vidutiniškai sausose vietose. Dėl šios patogios jų savybės kraštovaizdžio dizaineriai mėgsta naudoti burnočius parkų, skverų ir sodo sklypų apželdinimui. Aukštaūgės burnočių veislės tinka didelėms gėlių kompozicijoms, taip pat auginti pavieniui. Svyrančios uodeguotojo ar baltasėklio burnočio šakos įspūdingai atrodys gyvatvorėje.
Burnotis gerai dera su žydinčiais augalais, su kai kuriais dekoratyviniais krūmais. Šis nepretenzingas augalas gali būti naudojamas praktiškai bet kokiuose želdiniuose, pavyzdžiui, gėlynuose, apvaduose, daugiaeilėse gėlių lysvėse (miksborderiuose) ir gamtinio stiliaus soduose. Vejos fone burnotis išsiskirs originalia spalva, sukurs ryškius akcentus.
Šaltiniai:
https://www.thespruce.com/growing-an-edible-amaranth
https://www.almanac.com/plant/amaranth
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/
https://www.gardeningknowhow.com/edible/grains/
https://www.healthline.com/nutrition/amaranth-health-benefits
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
Rekomenduojamas video
