Eševerija, arba kitaip kalvorė, mėgstama dėl savo gražios apvalainos formos ir malonių, pastelinių spalvų lapų, lengvos priežiūros. Eševerija, kurios botaninis pavadinimas – echeveria, priklauso storlapinių augalų šeimai. Savaime eševerija auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje, pusdykumėse, o pas mus ji auginama kaip kambarinė gėlė. Ši gėlė pavadinta meksikiečių dailininko Atanasio Echeverria y Godoy, iliustravusio botanikos knygas, garbei.
Eševerija yra sukulentas – augalas, turintis storus sultingus lapus, kuriuose kaupia vandenį. Ant trumpo, beveik nematomo, stiebo eševerija augina skroteles (skrotelės yra augančių šalia vienas kito ir panašiame aukštyje lapų grupės). Yra ir visai bestiebių rūšių. Skirtingų rūšių eševerijų skrotelės būna melsvos, pilkšvos, žalios, sidabrinių spalvų. Dauguma eševerijų rūšių žydi. Jų žiedai susitelkę varpelio formos nusvirusiose kekėse. Žydi įvairiu metų laiku, geltona, raudona, oranžine, pilka spalvomis, būna ir dvispalvių žiedų.
Eševerijos rūšys
Priskaičiuojama daugiau kaip 150 eševerijų rūšių, o taip pat daugybė jų veislių, varietetų. Įvairių eševerijų rūšių priežiūra panaši. Apžvelgsime kelias populiaresnes iš jų.
Agavalapė eševerija (Echeveria agavoides) – tai viena populiariausių eševerijos rūšių kambario gėlių augintojų tarpe. Užauga 15-30 cm aukščio. Agavalapės eševerijos lapai – kiaušinio formos, smailėjantys, stori, iki 9 cm skersmens. Lapų (skrotelių) spalva – šviesiai salotinė, jų galiukai rudi, senesnių augalų raudoni. Žydi rausvais žiedais.
Echeveria glauca. Šios eševerijos rūšies lapų skrotelės vaškuotos, šaukšto formos, melsvai pilkų, melsvai žalių, pilkšvai žalių atspalvių. Skrotelės užauga iki 6-10 cm. Žydi geltonais su rausvu atspalviu žiedais pavasarį ir vasaros pradžioje.
Echeveria elegans, arba echeveria secunda glauca. Ši rūšis turi balkšvai melsvas lapų skroteles. Žydi rausvais arba raudonais žiedais, žiedų pakraščiai geltoni. Žydėjimo metas – nuo ankstyvo pavasario iki vidurvasario.
Echeveria leucotricha. Tai pūkuota eševerija. Ji užauga iki 15-20 cm aukščio. Lapai pasidengę baltais pūkeliais, jų galiukai rusvi, siekia 6-10 cm ilgį, 2,5 cm plotį. Stiebeliai dengti rusvo atspalvio pūkeliu.
Echeveria pulvinata. Šios rūšies augalo lapai yra tamsiai žalios spalvos, pūkuoti, lyg aksominiai. Žydi geltonai oranžiniais žiedais. Lapai siekia apie 6 cm ilgio ir 4 cm pločio.
Echeveria nodulosa. Šios rūšies lapų viršutinė dalis yra ryškiai žalia, o apatinė – rožinė. Lapų krašteliai apvesti raudonomis juostomis, kurios blankiau atsikartoja per visą viršutinę lapo dalį. Žiedai raudonai geltoni.
Echeveria shaviana. Šios eševerijos lapai mažiau mėsingi nei kitų rūšių, lapų kraštai banguoti. Lapai (skrotelės) stipriai prigludę vieni prie kitų. Echeveria shaviana rūšis savo išvaizda primena kopūsto gūžę.
Echeveria desmetiana. Tai viena iš nedaugelio eševerijos rūšių, pakenčianti paunksnę ir mažiau jautri perlaistymui. Turi melsvo atspalvio lapus. Užaugina gana aukštus ūglius – su laiku jie persisveria per vazono kraštą ir svyra žemyn.
Echeveria harmsii. Lapeliai užauga 2-4 cm ilgio ir iki 1,5 cm pločio. Jie padengti smulkiu pūkeliu. Lapų krašteliai raudoni. Žiedai raudoni su geltonais krašteliais.
Eševerijos sodinimas dauginimas
Eševerija – nesunkiai auginama, nelepi gėlė. Eševerijai tinkamiausia šviesi, su kiek galima daugiau saulės, vieta. Saulė šiam augalui reikalinga ištisus metus. Tinka ir saulėkaita, pietinė palangė. Negaunant pakankamai saulės, eševerijos lapai neįgaus rūšiai būdingos spalvos, augalas gali negražiai ištįsti. Eševerija gali augti vietose su sausu oru. Vasarai eševerijas galima išnešti į lauką ar net persodinti į gėlyną, tačiau tokiu atveju rudenį teks vėl jas iškasti ir grąžinti į vazonus.
Žemė eševerijai. Eševerijai reikalingas vandeniui laidus, ne per daug derlingas dirvožemis. Tinka žemių mišinys, skirtas kaktusams, sukulentiniams augalams. Būtinas geras drenažas, tad reikėtų nepamiršti jį įrengti vazone.
Eševerija dauginama viršūnių auginiais, lapų (skrotelių) auginiais, atžalomis, sėklomis.
- Dauginant eševeriją viršūnių auginiais, kovo viduryje viršūnių auginiai su keliomis skrotelėmis atskiriami nuo motininio augalo ir įterpiami į smėlį ar kaktusams, sukulentams skirtą dirvą. Šaknydinami auginiai šviesioje vietoje, kambario temperatūroje, laikas nuo laiko palaistomi. Šaknis išleidžia per 7-10 dienų. Tada jie persodinami į pastovius vazonėlius.
- Paparasta dauginti eševerijas ir lapų auginiais. Kovo-balandžio mėnesiais lapų auginiai pasodinami į smėlį ar sukulentams skirtą žemę. Prie lapo formuojasi pumpuras, iš kurio išauga naujas lapas (skrotelė).
- Eševerijos sėklų patiems užsiauginti gana sudėtinga, tačiau jų galima įsigyti prekyboje. Norint užsiauginti eševeriją iš sėklų, jas reikia sėti kovo mėnesį, kambario temperatūros patalpoje. Sėklos sudygsta po 1,5-2,5 savaitės. Užaugusios iki 2 cm skersmens skrotelės persodinamos į nuolatinius vazonėlius.
Eševerijos auginimas ir priežiūra
Eševerijai tinkanti temperatūra. Palankiausia eševerijai temperatūra šiltuoju metų laiku – 18-25 °C. Tinkamiausia žiemos temperatūra – vėsi, 5-10 °C (jei žiemą eševerija žydi, ją reikia laikyti šilčiau). Šiltai žiemojanti eševerija gali suminkštėti, ištįsti.
Eševerijos laistymas. Eševerija yra sukulentinis augalas, tad laistoma saikingai. Gruntas tarp laistymų turi išdžiūti. Pavasario ir vasaros metu mažus augalus galima laistyti kas antrą savaitę, didesnius – kas dvi-tris savaites. Žiemą laistoma tik tiek, kad lapai nesusiraitytų (maždaug kartą per mėnesį). Gausiau laistoma žiemą tik jei tuo metu žydi. Laistant nepilkite vandens ant gėlės lapų, kitaip jie gali pradėti pūti. Vazono padėkliuke susikaupusį vandenį reikia pašalinti.
Eševerijos tręšimas. Pavasarį ir vasarą eševerija 2-3 kartus tręšiama silpnu trąšų tirpalu. Tinka sukulentams skirtos trąšos. Šaltuoju metų laiku jos tręšti nereikia.
Eševerijos persodinimas. Eševerija auga lėtai, tad paaugusį augalą persodinti prireikia retai, ne dažniau nei kas 3-4 metus. Jauną augalėlį galima persodinti dažniau. Eševerijos šaknų sistema išsidėsčiusi negiliai, prie dirvos paviršiaus, tad gilaus vazono jai auginti nesirinkite. Persodinant vazone būtina įrengti drenažo sluoksnį iš akmenukų, keramzito ar kitų panašių medžiagų.
Eševerijos priežiūra. Peržydėjus, eševerijos žiedynkotis nupjaunamas iki skrotelės. Nuvytusios, pageltusius lapus taip pat reikia pašalinti (1-2 nuvytę eševerijos lapai per mėnesį – normalus procesas).
Eševerijos auginimo klaidos
Eševerija – nereiklus augalas, tačiau nesilaikant pagrindinių jos auginimo taisyklių, ši gėlė gali augti menkiau, prarasti dailią išvaizdą ar net žūti. Štai keletas pagrindinių eševerijos priežiūros klaidų.
- Eševerija nemėgsta pernelyg drėgnos žemės. Ji kilusi iš dykumingų, sausų kraštų, tad perlaistymas ar nelaidi dirva gali šią gėlę pražudyti. Užmirkusioje dirvoje auganti eševerija gali susirgti grybelinėmis ligomis. Tad laistyti šią gėlę reikia saikingai, tik žemei pradžiuvus.
- Eševerijos stiebeliai auga trapūs, pilkėja, tamsėja dėl per žemos oro temperatūros patalpoje ir vandens pertekliaus vazone.
- Augalas negražiai ištįsta dėl prasto apšvietimo. Šiam augalui reikia daug šviesos ištisus metus, tad jokiu būdu nestatykite jo į tamsesnę kambario kertę, reikėtų vengti ir į šiaurinę pusę nukreiptų palangių. Ištįsti šis augalas gali ir dėl per šiltos temperatūros žiemojimo metu.
- Nors eševerija nemėgsta pernelyg gausaus laistymo, tačiau palikus ją visai be drėgmės, laistant pernelyg retai, ypač per karščius, gėlės lapai vys, raukšlėsis, nauji augs smulkesni.
- Eševerijos lapai smulkėti gali ir dėl maistingųjų medžiagų trūkumo dirvoje. Tokiu atveju, reikėtų augalą patręšti.
- Jei dauguma eševerijos lapų nukrenta, greičiausiai augalas žus. Tokiu atveju reikia užsiauginti naujų gėlių įšaknydinant eševerijos viršūnių ar lapų auginius.
Eševerijos ligos ir kenkėjai
Eševerija atspari ligoms bei kenkėjams. Sukūrus jai tinkamas augimo sąlygas, neperlaistant, laikant šviesioje vietoje, gėlė nesirgs. Tačiau dėl perlaistymo, kaip jau minėta aukščiau, eševeriją gali užpulti grybelinės ligos, puviniai. Kartais eševerijas gali pulti kambariniams augalams kenkiantys vabzdžiai – miltuotieji skydamariai, nematodai, voratinklinės erkės.
Kaip rinktis eševeriją
Jei nusprendėte įsigyti eševeriją, pardavimo vietoje atkreipkite dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia įsitikinkite, kad augalas nepažeistas, neaplūžęs, jo lapai negelsta ir nekrenta. Taip pat augalas neturi būti padengtas neaiškios kilmės dėmėmis, taškais. Iš vazonėlio drenažinės angos neturi lašėti vanduo – augalas negali būti perlaistomas.
Naudoti šaltiniai:
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://floristics.info
P. McHoy „Kambarinės gėlės. Pasirinkimas, priežiūra ir išdėstymas interjere“. Vilnius, 1997
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.