Gloksinija – ypatingo grožio gėlė, kurios plačiai išsiskleidusios varpelio formos žiedai skleidžia energiją, skatinančią užmegzti naujas pažintis ir bendrauti. Tai tinkamas augalas uždariems ir mažai bendraujantiems žmonėms. Glosinija padeda jiems tapti atviresniems.
Gloksinija (Gloxinia) yra gesnerijinių (Gesneriaceae) šeimos augalų genties gėlė. Ji pavadinta Elzaso botaniko ir gydytojo Benjamino Peterio Gloxinia vardu. Šiam nuostabiam augalui atstovauja puskrūmiai ir atogrąžų žoliniai daugiamečiai augalai. Gloksinija kilusi iš Pietų ir Centrinės Amerikos, ji mėgsta augti ant uolų Meksikoje, Peru ir Brazilijos lapuočių miškuose, upių pakrantėse ir Anduose. Šis augalas dar vadinamas Sinningia, Bostono universiteto sodininko Viljamo Sinningo, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido hibridizuodamas ir selekcionuodamas gloksinijas, vardu. Jo darbo rezultatas – sukurta kambarinė gloksinija, kuri turi daugybę hibridų ir veislių.
Gloksinijos ypatybės
Gloksinija yra kambarinis, daugiametis, gumbinis augalas. Jo ūgliai trumpi, o lapai aksominiai, ryškiai žalios spalvos. Tarsi velvetiniai, varpelio formos žiedai gali būti garbanoti arba paprasti. Spalvų yra labai įvairių: raudonos, violetinės, rausvos arba baltos, taip pat gali būti margos, dėmėtos arba dvispalvės. Žiedai yra apie 7 cm skersmens ir 5 cm ilgio. Gloksinija turi daug labai mažų sėklų. Laukinėje gamtoje auga 25 gloksinijos rūšys, tačiau selekcininkai daugiausia dirba tik su Gloxinia regina ir Gloxinia speciosa.
Gloxinia regina. Šios gloksinijos rūšies ūgliai yra ne aukštesni kaip 10 cm aukščio. Lapų paviršius tamsiai žalias, plaukuotas, su sidabriniais dryželiais viršutinėje pusėje ir šviesiai raudonos – apačioje. Ovalūs lapai plačiai išsidėstę priešais 4-6 eilėmis, jie siekia 15-20 cm ilgį. Ant ilgų kotelių laikosi tamsiai violetiniai, varpelio formos, nusvirę žiedai, kurių skersmuo siekia iki 7 cm, o ilgis – 5 cm.
Gloxinia speciosa – tai kambarinis augalas, kuris turi ilgus, ovalius, plačius, link pagrindo siaurėjančius, lapus. Lapai vienodos, žalios spalvos. Priklausomai nuo veislės, žiedai gali būti raudoni, mėlyni, violetiniai, balti arba rožiniai. Taip pat gali būti su baltu apvadu aplink kraštą.
Gloksinijos auginimas
Šviesos intensyvumas. Augindami gloksiniją kambario sąlygomis parinkite jai erdvią vietą, kuri turėtų būti labai gerai apšviesta. Šviesa turi būti ryški, bet išsklaidyta. Optimali dienos šviesos trukmė šiai gėlei yra 12-14 valandų. Todėl jai reikės šiek tiek papildomos šviesos, ypač ilgais žiemos vakarais. Sužinoti ar augalui pakanka šviesos labai paprasta: jei stiebas trumpas, o lapai tamsiai žali, horizontalūs – viskas gerai. Jei trūksta šviesos – stiebas ir lapai bus išsitempę į viršų. Labai svarbu atsiminti, kad šiai gėlei yra pražūtingi tiesioginiai saulės spinduliai. Gloksinijos ypatingai neigiamai reaguoja į skersvėjį, todėl langas, ant kurio palangės jos auga, niekada neturėtų būti atidarytas.
Oro drėgmė. Gloksinijai reikalinga didelė oro drėgmė, tačiau jos negalima purkšti, kad vandens nepatektų ant lapų ir žiedų. Norint padidinti oro drėgmę, rekomenduojama šalia gėlės pastatyti atvirą indą su vandeniu.
Temperatūros režimas. Gloksinijai vegetacijos laikotarpiu pakanka įprastos kambario temperatūros, tačiau poilsio metu ją reikėtų perkelti į vėsesnę vietą (apie +10 °C). Atidžiai stebėkite gėlę ir patys pamatysite kada jai netinka oro temperatūra. Jeigu jai bus per karšta, lapai išsities į viršų. Jeigu šalta – lapai nulinksta žemiau vazono krašto.
Laistymas. Augimo sezono metu gėlę reikia laistyti, pilant vandenį į lėkštutę. Galima laistyti ir iš viršaus, tačiau įsitikinkite, kad nei ant lapų, nei ant žiedų nepateko vandens lašelių. Laistykite tik tada, kai viršutinis vazono žemių sluoksnis išdžiūsta. Nuo paskutinių rugpjūčio dienų laistykite rečiau, kad spalio pabaigoje gėlė palaipsniui pereitų į ramybės fazę. Laistymui visada naudokite filtruotą arba ilgokai pastovėjusį vandenį, kuris yra šiek tiek šiltesnis (1-2 laipsniais) už kambario temperatūrą.
Tręšimas. Intensyvaus augimo metu šią gėlę kartą per 10 dienų reikėtų tręšti visavertėmis, dekoratyviniams augalams skirtomis trąšomis. Nuo rugpjūčio antros pusės tręšti nebereikia. Visiškai netręšiamas augalas auga lėčiau, žiedų spalva tampa ne tokia ryški, augalas praranda buvusias dekoratyvines savybes, sutrumpėja žydėjimo laikas. Jei substrate nepakanka boro, palei lapų kraštus susidaro gilios įpjovos. Tai galima pastebėti vasarą. Norėdami tai ištaisyti, augalą maitinkite borakso tirpalu (2 %). Tačiau nepertręškite, nes perteklinis tręšimas taip pat neigiamą paveiks augalą.
Persodinimas. Kasmet, pasibaigus ramybės periodui, gloksiniją reikia persodinti į naują vazoną. Substratas tinka lygiai toks pat, kaip ir begonijoms ar vijokliams. Paruoštos žemės galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Persodinti gloksiniją geriausia vasario mėnesį. Išimkite gėlę kartu su šaknų kamuoliu ir įdėkite į naują vazoną, kuris būtų tik šiek tiek didesnis už senąjį. Nepamirškite vazono dugne padaryti gero drenažo sluoksnio, o ant viršaus užpilkite ploną substrato sluoksnį. Tada po truputį pilkite žemes ir jas suspauskite. Gumbai turi būti tik iki pusės panardinti į vazono žemę. Tokiu būdu atliekamas ir pirminis šios gėlės sodinimas.
Gloksinijų dauginimas sėklomis
Gėlių parduotuvėse galima įsigyti gloksinijos sėklų. Ant sėklų pakuotės dažniausiai rašoma, kad sėklos sudygsta per 4-6 mėnesius, o kartais per 9 ar 10 mėnesių. Norint užtikrinti, kad daigai išdygtų kuo greičiau, sėti šias gėles reikėtų kovo mėnesį.
Jums reikės mini šiltnamio, kurį galima nusipirkti sodo prekių parduotuvėje arba pasigaminti patiems. Į gilų plastikinį indą su dangčiu, įdėkite durpių granulių ir jas sudrėkinkite. Ant jų padėkite sėklas, neužkasdami jų į substratą. Kad jūsų pagamintame šiltnamyje neužsistovėtų oras, dangtyje reikia padaryti keletą ventiliacijos angų. Mini šiltnamį reikia statyti gerai apšviestoje ir šiltoje vietoje (+22 – +23 °C. Jei reikia, 10-15 dienų labai švelniai ir atsargiai drėkinkite substratą. Tuomet beliks sulaukti kol daigai išdygs.
Kai daigai išdygsta ir užauga, juos reikia sodinti į atskirus vienkartinius vazonėlius kartu su durpių granulėmis. Po kurio laiko juos bus galima persodinti į nuolatinius vazonus.
Gloksinijų dauginimas lapais
Gloksinijos dauginimas lapų auginiais, palyginti su dauginimu sėklomis, yra daug patikimesnis metodas. Todėl, jei įmanoma, geriau rinktis šį dauginimo būdą. Pirmiausia reikia surasti mažiausią lapą arba kuo didesnį lapą, kurį būtų galima supjaustyti gabaliukais. Lapą reikia pjaustyti skersai – lygiagrečiai skersinėms gysloms. Lapo plokštelės kotas turi būti sutrumpintas ne daugiau kaip 2 cm. Įsitikinkite, kad lapą pjaustote labai aštriu įrankiu, kitaip nelygūs kraštai ilgainiui gali pradėti pūti.
Supjaustytas lapų dalis reikia pasodinti į atskirus vazonėlius, pripildytus lengvai sudrėkintos žemės. Sudėkite juos į nedidelį šiltnamį arba uždenkite plastikiniu maišeliu. Mini šiltnamį su įsišaknijančiais lapų auginiais reikėtų statyti šiltoje ir šviesioje vietoje. Keturias savaites lapų auginių negalima vėdinti ar laistyti. Praėjus šiam laikui, lapų gabaliukai turėtų įsišaknyti. Palaipsniui daigelius reikia pradėti pratinti prie aplinkos sąlygų kambaryje, kuriam laikui atidarant dangtį.
Gloksinijų ligos ir kenkėjai
Gloksinija, kaip ir daugelis kitų namuose auginamų augalų, yra linkusi sirgti įvairiomis ligomis. Dažniausiai visos ligos pasireiškia, jei augalas netinkamai prižiūrimas.
- Viena iš galimų ligų – pilkasis puvinys. Augalui susirgus ant užkrėstų lapų susidaro rudos dėmės. Šaknų sistema pasidaro tamsiai ruda, stiebas prie pagrindo supūva, o žiedas žūsta. Ši liga pasireiškia, jei gėlės laistomos šaltu vandeniu. Pastebėjus, kad augalas serga, būtina išpjauti ligotas dalis ir nupurkšti fungicidu.
- Augalą taip pat gali pažeisti fitoftora, miltligė ir kitos grybinės ligos. Šių ligų profilaktikai augalą nupurkškite fitosporinu. O jau sergantį augalą, norėdami jį išgydyti – fondazolu.
- Gloksinija taip pat jautri virusinėms ligoms, kurių pagrindiniai pernešėjai yra voratinklinės erkės, ciklameninės erkės ir tripsai.
- Ciklamenų erkės yra labai mažos, jas galima pamatyti tik per mikroskopą. Tačiau jei erkių daug, jos kaupiasi apatinėje lapų pusėje ir atrodo kaip dulkių sluoksnis. Kad gloksinija užsikrėtė šiomis erkėmis, galima nustatyti pagal šiuos požymius: deformuojasi ir sustorėja gėlės lapai, jų kraštai nusvyra žemyn, susisuka stiebas, vysta pumpurai, deformuojasi žiedų žiedlapiai ir džiūsta ūglių galai.
- Voratinklinę erkę taip pat gana sunku pastebėti. Šie kenkėjai taip pat apsigyvena ant apatinės lapų pusės ir siurbia augalų ląstelių sultis. Voratinklinių erkių įsisiurbimo požymis – balti taškeliai ant lapų paviršiaus, kurie vėliau virsta rusvai gelsvomis dėmėmis. Jei ant augalo yra daug kenkėjų, augalo paviršiuje galima rasti labai plonų voratinklių.
- Jeigu tripsai užpuola gloksiniją, ant lapų atsiranda šviesių dėmelių ir taškelių, o nepažeistos lapų vietos įgauna sidabrinį blizgesį. Po kurio laiko šios vietos išsausės ir iš apačios taps rudos, o lapų kraštai susiraukšlės į viršų. Apdorokite augalą insekticidais 3 kartus su 7 dienų intervalu, o tada pakeiskite viršutinį substrato sluoksnį arba visiškai jį pakeiskite. Tai reikia padaryti, nes kenkėjų lervos patenka į substratą. Tie patys insekticidai gali būti naudojami taip pat ir erkėms naikinti, tačiau tokiu atveju substrato keisti nereikės.
Dar keletas patarimų sėkmingam gloksinijos auginimui
Gėlė gali turėti keletą savybių, kurias gėlininkas turi žinoti:
- Pasibaigus žydėjimui virš žemės esanti augalo dalis visiškai nudžiūsta. Svarbu palaukti, kol šis procesas bus baigtas ir, prieš prasidedant ramybės fazei, gėlę reikėtų patręšti trąšomis be azoto, pavyzdžiui, kalio monofosfatu.
- Vazonas turi būti pakankamai didelis tokiai gėlei, tad suaugusią gloksiniją reikia sodinti į ne mažesnį kaip 15 cm skersmens vazoną.
- Kad gėlė žydėtų ištisus metus, tokiems augalams turėtų būti įrengta šilta lentyna, kur būtų šviesu 14 h per parą.
- Ant gloksinijų lapų yra rudų dėmių – tai rodo, kad jie buvo sušlapinti arba buvo laistomi per šaltu vandeniu.
- Geltonuojantys gloksinijų lapai – per sauso arba per daug drėgno oro, tiesioginių saulės spindulių arba per didelio trąšų kiekio požymis.
- Jei gloksinijos lapai susisuka – dažniausiai taip nutinka dėl per didelio tręšimo ir skersvėjų.
- Pailgi blyškūs lapai rodo, kad augalui trūksta šviesos.
- Pilka spalva ant gloksinijos žiedų ir lapų – pilkojo puvinio požymis.
- Žiedai lieka paslėpti po lapais, jei trūksta dienos šviesos arba kambario temperatūra per žema.
Tinkamai prižiūrimos atogrąžų gražuolės gloksinijos gali gyventi net iki 10 metų ir žydėti spalvingais žiedais. Kuo vyresnis ir brandesnis augalas, tuo daugiau žiedų jis turi. Kartais net iki 50!
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.