Skip to content

Jacintai – spalvingos pavasario gėlės

Jacintai – spalvingos pavasario gėlės
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Jacintai, arba Hiacintai (lot. Hyacinthus) yra daugiamečiai svogūniniai hiacintinių (lot. Hyacinthaceae) genties augalai. Yra žinoma daugiau kaip 30 hiacintų rūšių. Savaime šie augalai auga Vakarų Azijoje, Afrikoje, Pietų Europoje.

Šie augalai pražysta anksti pavasarį, yra labai kvapnūs ir spalvingi. Jacintai yra žemaūgiai augalai, kurių stiebas išauga iki 30 centimetrų. Jų lapai tiesūs, pailgos, siauros formos, ryškiai žali. Žydi į gausius ir tankius žiedynus sukrautais įvairiaspalviais žiedais bei skleidžia malonų, saldoką gėlių aromatą. Peržydėję augalai pereina į ramybės periodą.

Lietuvoje auginama viena jacintų rūšis – rytinis jacintas (lot. Hyacintus orientalis L.). Iš šios rūšies yra išvesta nemažai veislių, pasižyminčių žiedų spalvingumu.

Populiariausios rytinio jacinto veislės

Jacintą savo kambario ar gėlyno papuošimui galima pasirinkti pagal labiausiai patinkančią spalvą. Arba kurti daugiaspalvę ir kvapnią pavasario gėlių kompoziciją.

  • Tamsiai mėlynos arba purpurinės spalvos, pilnaviduriais žiedais žydi „Prins Arthur“ veislės jacintai. Tokių spalvų paprastais žiedais žydi „Bismarck“, „Delft Blue“ ir „Indigo King“ veislių jacintai.
  • Šviesiai mėlynos arba violetinės spalvos, pilnaviduriais žiedais žydi „General Konler“ veislės jacintai. Tokių spalvų paprastais žiedais žydi „Blue Giant“, „Borah“, „Queen of the Blues“ veislių jacintai.
  • Raudonos spalvos pilnaviduriais žiedais žydi „Victory Day“ veislės jacintai. Raudonais paprastais žiedais – ”Amsterdam“, „Cyclop“, „Jan Bos“ veislių jacintai.
  • Rausvos spalvos pilnaviduriais žiedais žydi „Madame Haubensak“ veislės jacintai.
  • Šios spalvos paprastais žiedais pražysta ”Anna Marie“, „Eros“, „Lady Derby“, „Pink Pearl“ veislių jacintai.
  • Geltonos spalvos pilnaviduriais žiedais žydi „Double Yellow“ veislės jacintai. Šios spalvos paprastais žiedais pasipuošia „City of Haarlem“ veislės jacintai.
  • Baltais pilnaviduriais žiedais pražysta „Madame Sophie“ veislės jacintai.
  • Baltais paprastais žiedais žydi „Carnegie“, „L’Innocence“, „White Perle“ veislių jacintai.
Jacintų auginimas ir priežiūra

Jacintų auginimas ir priežiūra

Jacintus galima auginti vazonuose, kaip kambarinius augalus, arba lauko gėlynuose. Auginamos vazonėliuose šios gėlės gali žydėti bet kuriuo metų laiku. Gėlynuose jacintai žydi pavasarį. Žydėjimo laikotarpiu jacintams reikia šviesos ir saikingos drėgmės. Nužydėję augalai pereina į ramybės periodą.

Jacintų auginimas kambaryje

Vienas dažnesnių kelių, kaip jacintai atsiranda namuose – tai jau žydinčių, arba beveik žydinčių vazonėlių įsigijimas prekyvietėje. Tokiais jacintais jau būna tinkamai pasirūpinta iki jų pražydinimo. Belieka jį laikyti šviesioje ir šiltoje vietoje bei saikingai laistyti.

Nusprendus jacintą vazonėlyje užsiauginti patiems svarbu pasirinkti stambų, apie 4–6 cm skersmens svogūnėlį. Indas, į kurį sodinamas augalas, turi būti su drenažo skylutėmis. Tinkamas jacintams dirvožemis yra nerūgščių durpių, daržo žemės ir smėlio mišinys. Svogūnėlis sodinamas taip, kad apie trečdalis jo liktų virš žemės. Kol svogūnėlis įsišaknys, jam reikalinga maždaug +10 laipsnių aplinkos temperatūra. Įsišaknijęs augalas 3–4 mėnesius laikomas vėsioje, iki +10 laipsnių temperatūros patalpoje. Kartas nuo karto reikia šiek tiek padrėkinti žemę. Po šio ramybės periodo jacintą galima pražydinti, vazonėlį pernešus į šviesią, apie +18 laipsnių temperatūros patalpą. Pražydusius jacintus reikia dažniau, tačiau saikingai laistyti. Dirvožemis turi būti vos drėgnas.

Peržydėję jacintai pradeda kaupti energiją kitų metų žiedams. Šiuo periodu augalą reikia mažiau laistyti. Taip pat reikia nukirpti nužydėjusį žiedyną ir palaukti kol nuvys jacinto lapai. Galiausiai svogūnėliai (geriausia išimti iš vazonėlių ir sudėti į dėžutes) pernešami į sausą, vėsią ir tamsią vietą ir laikomi iki sekančios vegetacijos. 

Vazonėliuose augintus jacintus po žydėjimo taip pat galima persodinti į lauką.

Jacintų auginimas kambaryje

Jacintų auginimas lauke

Lauke jacintai sodinami rudenį – spalio, ar net lapkričio mėnesį (viskas priklauso nuo orų situacijos). Toje pačioje vietoje jacintus patartina auginti ne ilgiau kaip 4 metus.  Gėlynuose jacintai žydi balandžio-gegužės mėnesį.

Jacintai yra šviesiamėgiai augalai, todėl sodinti juos reiktų saulėtoje vietoje. Tačiau nuolatiniai tiesioginiai saulės spinduliai šiems augalams nėra palankūs – gali nudegtinti jacintų lapus.

Tinkamas jacintų sodinimo gylis yra maždaug tris kartus didesnis, nei svogūnėlio aukštis. Pavyzdžiui, jei sodinamas 3 cm aukščio svogūnėlis, jam reikia iškasti apie 10 cm gylio duobelę. Mažesni svogūnėliai sodinami maždaug 7 cm gylyje. Atstumas tarp jacintų turėtų būti toks, koks yra svogūnėlio skersmuo. Pavyzdžiui, jei sodinami 5 cm skersmens svogūnėliai, tai juos reikia sodinti 5 cm atstumu vieną nuo kito.

Rekomenduojama į sodinimui paruoštą duobutę įberti šiek tiek švaraus smėlio arba smulkaus žvyro. Tai padės sukurti sausesnę terpę augalo svogūnėliui.

Jacintams tinkamiausias neutralios rūgštinės terpės dirvožemis, praturtintas puveninga žeme. Labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui.  Tinkamas priesmėlio, ar priemolio dirvožemis.

Pasodintus jacintus reikia palaistyti. Vėliau laistoma tik esant sausrai. Jei jacintai žiemojo lauke, tai rudens ir žiemos laikotarpiu sukaupė pakankamai drėgmės. Tokiu atveju jų papildomai laistyti nereikia.

Jacintų auginimas lauke

Nužydėjusių jacintų priežiūra

Po žydėjimo jacintų žiedynai kartu su stiebu nupjaunami. Tačiau lapų negalima pašalinti tol, kol šie natūraliai nenuvys. Po žydėjimo jacintai per lapus kaupia energiją sekančių metų žydėjimui. 

Nuvytus lapams jacintų svogūnėlius galima tiesiog palikti žemėje, arba iškasti. Iškastus juos reikia apvalyti, sudėti į dėžutę su smėliu, ar durpėmis, kartas nuo karto padrėkinti ir laikyti vėsesnėje patalpoje iki sodinimo rudenį.

Prieš žiemą lauke žemėje paliktus jacintus patartina mulčiuoti, arba uždengti durpių sluoksniu, eglišakėmis ir pan.

Jacintų tręšimas

  • Tręšiama organinėmis (perpuvusiu mėšlu, pūdiniais ir pan.) ir mineralinėmis trąšomis. Mineralinių trąšų reikia naudoti trečdaliu mažiau nei organinių.
  • Pavasarį jacintai palaistomi mineralinių trąšų mišiniu. Ypač tinkamos turinčios didelį fosforo ir kalio kiekį.
  • Žydėjimo laikotarpiu jacintus tręšti rekomenduojama reguliariai, bent kartą per mėnesį.
  • Nužydėjusiems jacintams reikia „maistingesnio“ dirvožemio, taigi jį praturinti galima organinėmis trąšomis.
Jacintų dauginimas

Jacintų dauginimas sėklomis

Iš sėklų paprastai dauginamos naujos jacintų veislės. Sėklos sėjamos daigyne, į smėlingą, derlingą dirvožemį. Sėjimo laikas – rugsėjo mėnuo. Žiemos periodu daigyną reikia pridengti šiaudų ar sausų lapų sluoksniu. Daigyne sėjinukai auga 3–4 metus. Tuomet persodinami į šiltadaržį ir dar paauginami. Į nuolatinę vietą sodinukus galima persodinti tik penktaisiais augimo metais. Iš sėklos užauginti jacintai žydi tik šeštaisiais auginimo metais.

Jacintų dauginimas svogūnėliais

Toks dauginimo būdas yra paprasčiausias ir populiariausias. Kai kurios veislės dauginasi vegetatyviniu būdu, t.y. iš pagrindinio svogūnėlio išaugina kelis dukterinius svogūnėlius.

Tačiau kai kurios jacintų veislės vegetatyviškai nesidaugina. Norit jas padauginti, galima taikyti dirbtinį metodą. Jacinto svogūnėlis aštriu peiliu išpjaunamas vertikaliu kryžminiu pjūviu, taip, kad kiekvienoje dalyje liktų šiek tiek dugnelio su šaknimis. Pjūvių vietos apibarstomos sieros miltelių mišiniu, ar trinta anglimi. Profilaktiškai galima naudoti ir fungicidus.

Tuomet atpjauti svogūnėliai pjūviais į viršų dedami į orui laidžias dėžutes ir džiovinami apie 5 dienas šiltoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Kai pjūviai apgyja, svogūnėliai laikomi 30–35 laipsnių temperatūros patalpoje. Tokiomis sąlygomis po maždaug 40 dienų jie pradeda leisti dukterinius svogūnėlius. Toliau šių svogūnėlių auginimas vyksta pagal bendrąsias jacintų auginimo rekomendacijas. 

Jacintus puolantys kenkėjai ir ligos

Jacintus puolantys kenkėjai ir ligos

Jacintus gali apnikti šilkiniai vabzdžiai, arba voratinklinės erkutės. Tiek vieni, tiek kiti maitinasi augalo sultimis ir pažeidžia lapus bei žiedlapius. Efektyviausias kovos su šiais kenkėjais būdas yra augalų purškimas specialiais preparatais –  insekticidais.

Pagrindinė priežastis, galinti paskatinti jacintų ligas, yra šių augalų perlaistymas. Kuo mažiau įmirkęs dirvožemis, tuo sveikesni jacintų svogūnėliai. Dėl netinkamų augimo sąlygų augalus puola grybelinės ligos. Dažniausiai tai yra pelėsis, arba puvinys. Pelėsį išduoda ant lapų ir žiedų atsiradusios baltos dėmelės. Puvinys paveikia augalo svogūnėlį – šis supūva ir augalas nunyksta.

Taip pat grybinės ligos gali pasireikšti tamsiomis dėmėmis ant lapų ir žiedų, arba stiebo ir žiedlapių puvimu. Šios ligos gydomos augalų grybines bakterijas naikinančiais preparatais – fungicidais.

Jacintų svogūnėliai toksiški

Jacintų svogūnėliai turi toksiškos medžiagos oksalo rūgšties. Ši medžiaga gali dirginti odą, todėl ilgesnį laiką dirbant su jacintų svogūnėliais patartina mūvėti pirštines. Patekusi į organizmą ši medžiaga sukelia stiprų apsinuodijimą. Todėl svarbu užtikrinti, kad jacintų svogūnėlių nepasiektų gyvūnai bei maži vaikai. 

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex