Juodžolė – nereiklus, bet nuodingas augalas, galintis augti net pavėsyje

Juodžolė – akį traukiantis ir nors nedažnas, tačiau dekoratyvinėje sodininkystėje vis dažniau pritaikomas augalas. Kai kurios šio augalo rūšys gali būti visai nekenksmingos paukščiams, tačiau žmogaus širdies ritmą gali sulėtinti net iki mirtino! Be įdomių savybių, tai nereiklus augalas, galintis paįvairinti net pačias subtiliausias sodo kompozicijas.

Kaip atrodo juodžolė?

Juodžolė, lotyniškai vadinama Actaea, priklauso vėdryninių šeimos augalų genčiai ir yra daugiametis augalas, kuris dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Pats augalas siekia vidutiniškai 70 centimetrų aukštį, tačiau yra rūšių, išaugančių ir iki 1,6 metro aukščio ir turi vieną šakotą, plaukeliais viršuje dengtą stiebą. Šaknys siekia apie 50 cm gylį.

Pražysta gelsvais arba baltais žiedais be nektaro bei nokina uogas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad lapai neproporcingi augalui – jie labai dideli, du kartus į tris dalis padalinti, o kiekvienas jų turi atskirą kotelį. Pačius lapus galima užuosti, jie labai kvapnūs ir auga išsidėstę palei dirvos paviršių.

Juodžolės rūšys Lietuvoje

Augalas turi net 98 rūšis, tačiau Lietuvoje nėra dažnas, čia auga tik viena – varpotoji juodžolė (lot. Actaea spicata). Ji pastebima miškuose, daugiausiai lapuočių, kartais aptinkama ir krūmynuose ar eglynuose. Auga paunksmėse, dažniausiai išdygsta šešėliuose ir puveninguose dirvožemiuose, kuriuose drėgmės lygis vidutinis.

Pražysta vasaros pradžioje – dar birželio mėnesį, o kartais žiedai jau pastebimi ir šiltos gegužės pabaigoje. Augalo uogos noksta nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Nors pati juodžolė nektaro neturi, augalo sėklas platina paukščiai, kurie lesa uogas, o žiedus apdulkina įvairūs vabalai.

Juodžolės auginimas

Nors gali atrodyti, kad norint turėti gražius gėlynus prie namų reikia saulėtos vietos bei tinkamos žemės, juodžolė yra vienas iš tų augalų, kuriuos sodininkai renkasi tuo atveju, kai kiemas didžiąją dalį laiko būna neapšviestas saulės. Saulės daugiausiai reikia vienmečiams augalams. Dažnai renkantis daugiamečius augalus galima pastebėti, kad jie ženkliai mažiau reiklūs – gan atsparūs ir nereikalauja daug priežiūros. Tik nesuklyskite, daugiamečius augalus palikus saulės kaitroje, kurioje vanduo sparčiai susigeria į žemę, liksite nusivylę – jiems reikalingas drėgnas dirvožemis bei pavėsis ar mažesnė kaitra.

Juodžolės žiedų kekės traukia akį ir yra labai puošnios, jomis galima puošti namus, nes pamerktos vandenyje gana ilgai nenuvysta.

Soduose juodžoles rekomenduojama sodinti didelėmis grupėmis, taip sukuriant masyvesnį elementą. Sezono pradžioje galėsite mėgautis dideliais ir kvapniais lapais, vėliau žiedynai primena bangas ir tampa puikia puošmena įvairiausioms sodo kompozicijoms.

Juodžolės sėklas galima įsigyti įvairiose sodo prekių parduotuvėse. Kai kurios rūšys pasižymi baltais žiedais, kvepiančiais jazminais, o lapų spalva būna tamsiai violetinė – šios augalo savybės padeda įkomponuoti augalą sode kuriant spalvinius kontrastus. Taip pat juodžolės savo ūgiu prideda svorio žemesnių sodo augalų aplinkoje.

Svarbu nepamiršti, kad jos nemėgsta persodinimo ir dažnu atveju jo neišgyvena, tad norint džiaugtis augalu daugelį metų, rekomenduojama labai atidžiai parinkti tinkamą vietą. Taip pat reiktų nepamiršti, kad kai kurios juodžolių rūšys traukia vabzdžius, tad nerekomenduojama sodinti tarp uogų ar kitų vaisių.

Labiausiai pamėgtos rūšys, sodinamos soduose, yra paprastoji juodžolė (Actaea Simplex) ir kekinė juodžolė (Actaea racemosa).

Paprastoji juodžolė

Paprastoji juodžolė yra dekoratyvinis daugiametis augalas baltais žiedais ir violetiniais lapais. Dėl savybių, atbaidančių vabzdžius dar vadinama blakėžude. Augalas pražysta baltais žiedais, rudenį nokina uogas, kurios nuodingos žmogui, tačiau nekelia pavojaus gyvūnams.

Pasirinkus augalą turėti savo sode, svarbu užtikrinti reguliarų laistymą. Augalo pagrindą galima ir mulčiuoti, lengvesniam drėgmės išlaikymui, ypač sausros metu.

Geriausiai paprastoji juodžolė auga daliniame pavėsyje, tačiau aplinkai nėra išranki ir gali prisitaikyti tiek prie saulės kaitros, tiek prie visiško pavėsio.

Augalus rekomenduojama auginti vidutinio drėgnumo dirvožemyje, kupiname organinių medžiagų (nors dirvožemiui nėra išrankūs) bei tręšti subalansuotomis trąšomis du kartus per metus – pavasarį ir vasaros pradžioje.

Siekiant išlaikyti augalą ilgiau, svarbu nuolat nugenėti negyvus stiebus vos juos pastebėjus.

Kekinė juodžolė

Kekinė juodžolė taip pat pamėgtas Lietuvos sodų daugiametis dekoratyvinis augalas, tamsiai žalių skaldytų lapų, kuriuos puošia baltų žiedų lazdelės.

Geriausiai auga daliniame pavėsyje arba absoliučiame šešėlyje, tad nesodinkite augalo atviroje erdvėje. Atviroje erdvėje augalui gali pakenkti ir stipresnis vėjas.

Žiedai kvapiausi ir gausiausi kekinę juodžolę auginant vidutinio drėgnumo, organinėmis medžiagomis praturtintoje dirvoje. Norint užtikrinti gražius ir sveikus augalo lapus, neleiskite dirvai išdžiūti!

Kaip sodinti juodžolę?

Juodžolei sodinti rekomenduojama rinktis pavėsį, tačiau užtikrinkite tinkamą atstumą nuo medžių – abiems augalams reikalinga drėgmė, tad jie gali susipešti, jei šaknys bus arti. Netinkamoje aplinkoje pasodintos juodžolės gali prisitaikyti, kad išliktų, tačiau taip ir nepražysti.

Dauginama sėklomis arba dalijant kerelį, pavasario metu. Jei sode nuspręsite auginti juodžoles dalijant kerelį, pasistenkite užtikrinti, kad kiekviename kerelyje pakliūtų bent vienas didesnis pumpuras. Augalas nėra labai daigus, todėl sėjamas šviežiomis sėklomis bei ilgai trunka, kol pilnai užauga.

Dar ankstyvą pavasarį augalus sodinkite nedidelėmis grupelėmis arba 0,5 metro atstumu vieną nuo kito, apie 2,5 centimetro gylyje. Neišsigąskite nesulaukę greito rezultato, jos auga lėtai. Užtikrinkite augalui drėgmę – nors juodžolė ištverminga ir gali pakentėti be vandens bei greit atsigauti sąlygoms pagerėjus, tačiau ypač pirmuosius du metus augalą rekomenduojama dažnai laistyti. Tai padės išvengti ir apdžiūvusių lapų.

Tręšti nuolat nėra būtina, užtenka vos kartą per sezoną dirvą papildyti organinėmis trąšomis. Reguliariai patikrinkite drėgmės lygį ir ar lapai nenudega nuo per didelės kaitros ar tiesioginių saulės spindulių.

Juodžolė ne tik nuodinga, bet ir naudinga

Viena šio augalo rūšių – baltoji juodžolė, kuri auga tik Šiaurės Amerikoje, yra plačiai žinoma ir įsimintina dėl savo baltų uogų ir vadinama „lėlės akimis“. Ši rūšis yra mirtinai pavojinga. Apsinuodijus ir Lietuvoje augančia juodžole, smarkiai suerzinamas organizmas, gali kilti pykinimas ar viduriavimas, smarkus galvos svaigulys. Augalo nuodingumą galima pajusti ir nepatekus augalui į patį organizmą, juodžolės lapų ir kitų dalių sultys taip pat gali stipriai dirginti odą nuo tiesioginio sąlyčio.

Nors pats augalas nuodingas nuo šaknų galiukų iki lapelių, senovėje iš juodžolės buvo gaminamas rašalas, taip pat apdorotu augalu buvo dažoma vilna ar kiti audiniai. Iš skirtingų juodžolės dalių buvo išgaunamos juoda bei raudona spalvos.

Viena iš juodžolės rūšių – varpotoji juodžolė naudojama homeopatinių preparatų gamyboje dar ir šiandien, iš augalo šaknų gaminami preparatai gimdymo skausmams malšinti bei mėnesinių ritmo sutrikimo atstatymui. Dar senovėje šis augalas buvo laikomas, kaip magiškų galių turinti burtų žolė. Taigi, juodžolė gali ne tik spalvingai bei įdomiai papuošti jūsų sodą ir praturtinti jį aukščiu bei pamaitinti paukščius savo uogomis, bet ir smarkiai apnuodyti žmogaus ar kitų gyvūnų organizmą.