Jei rinktume gražiausias tradicines lietuvių darželių gėles – vienos iš jų tikrai būtų jurginai. Dainose apdainuota, sodybas, sodus ir kiemus puošianti ši stambiažiedė gėlė išlieka mylima ir populiari jau daugelį metų.
Jurginas (Dahlia) – tai daugiametis astrinių šeimos augalas. Jurginai kilę iš Centrinės Amerikos – Meksikos, Gvatemalos, Kolumbijos. Į Europą atvežti XVIII amžiaus pabaigoje, kur pradžioje buvo auginami šiltnamiuose. Botaninis jurginų pavadinimas Dahlia suteiktas šioms gėlėms jų tyrinėtojo A. Dahlio garbei. O mūsų naudojamas pavadinimas kilęs iš sulietuvintos mokslininko J. G. Georgio, išvedusio vieną iš jurginų rūšių, pavardės.
Jurgino stiebas status, tvirtas, šakotas, išauga 0,5-2 m aukščio. Lapai stambūs, plunksniškai suskaldyti, dažniausiai penkialapiai, o viršutinėje stiebo dalyje – trilapiai. Žiedai (graižai) stambūs, ilgakočiai, dažnai nulinkę, pilnaviduriai. Jie išsidėstę po vieną stiebo ir šakų viršūnėse. Jurginai žydi įvairiomis spalvomis, būna tiek vienspalvių, tiek margų. Šakniagumbiai stambūs.
Jurginų rūšys
Gėlės jurginai pasižymi dydžių, formų, spalvų, žydėjimo įvairove. Yra skirtingų jurginų klasifikacijų. Priskaičiuojama apie 30 jurginų rūšių, o jų veislių ir hibridų yra išvesta tūkstančiai. Labiausiai paplitusi klasifikacija pagal žiedyno dydį, formą ir spalvą – ji naudojama Amerikos jurginų augintojų draugijos (American Dahlia Society) ir Britų nacionalinės jurginų augintojų draugijos (National Dahlia Society classified directory).
Kelios pagrindinės rūšys, davusios pradžią daugybei veislių ir hibridų, yra didžiagraižiai ir smulkiagraižiai jurginai.
- Didžiagraižis jurginas (Dahlia pinnata Cav.). Užauga 0,5-1,5 m aukščio. Stiebas stačias, šakotas, lapai plunksniški. Žiedai – apie 5-20 cm skersmens, jų dydis priklauso nuo veislės.
- Smulkiagraižis jurginas (Dahlia coccinea Cav.). Užauga 1,2-1,5 m aukščio. Tamsiais stiebais, 8-10 cm skersmens žiedais. Geltonas žiedo viduriukas apsuptas raudonų, oranžinių žiedlapių.
Lietuvos selekcininkai taip pat yra išvedę nemažai jurginų formų bei veislių, tarp kurių A. Gražio išvesti „Juozas Miltinis“, „Sabonis“, „Lietuvos Knygnešiams“, „Ona Skeivienė“, „Saulėlydis“, J. A. Liutkevičiaus „Baltijos Kelias“, „Provincinis“, „Margiris“, „Oginskis“, dr. A. Balsevičiaus „Orija“. Turtingiausios jurginų veislių kolekcijos Lietuvoje yra auginamos Vilniaus ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetų botanikos soduose.
Jurginų dauginimas
Jurginai dauginami šakniagumbių dalijimu, auginiais arba sėklomis.
Jurginus galima dauginti dalijant jų kerus. Tai geriausiais dauginimo būdas norint išlaikyti veislės savybes. Dalinti šakniagumbius galima juos iškasus rudenį arba pavasarį. Dalijami kerai, turintys kelis stiebus. Jie perpjaunami aštriu peiliu arba tiesiog padalijami rankomis. Kiekviena dalis turi būti bent su 1-2 šakniagumbiais. Dalijimo vietos pabarstomos medžio anglimi.
Jurginai gali būti dauginami ir auginiais. Tam reikia pasodinti šakniagumbius į indą su derlinga žeme žiemos gale ar kovo pradžioje. Pasodinti šakniagumbiai gausiai palaistomi ir pastatomi šviesioje patalpoje, 15-18 °C temperatūroje. Sudygę auginiai su nedideliu šakniagumbio gabaliuku persodinami į vazonėlius. Po pavasario šalnų išsodinami į lauką.
Vasariniai (vienmečiai) jurginai dauginami sėklomis. Sėklos sėjamos vasario mėnesį. Sėjinukai auginami šviesioje patalpoje, o užaugus iki 5 cm persodinami į vazonėlius, po šalnų – į lauką.
Jurginų auginimas ir priežiūra
Jurginų sodinimas ir auginimas yra nesudėtingi, jei tik žinosime pagrindines jų savybes ir tinkančias jiems aplinkos sąlygas. Jurginai auginami lauke šiltuoju metų laiku. Jaunus krūmelius reikia apravėti, viršutinis dirvos sluoksnis aplink jurginus purenamas, taip pat reikia pasirūpinti aukštesnių krūmų atrama – paprastai jie pririšami juos prie kuoliukų.
Vieta. Jurginai mėgsta saulėtas, apsaugotas nuo vėjo vietas. Auginami pavėsyje žydi menkiau.
Žemė. Jurginams tinka derlinga, laidi, kiek drėgnoka žemė.
Temperatūra. Neišgyvena minusinės temperatūros, tad mūsų kraštuose lauke žiemoti negali.
Laistymas. Laikantis sausiems orams jurginus reikia laistyti.
Sodinimas. Jurginų sodinimas pavasarį galimas pasibaigus šalnoms, kai žemė pakankamai sušyla. Prieš pasodinant šakniagumbius į lauką, galima juos vienai nakčiai užmerkti į vandenį. Šakniagumbiai sodinami į maždaug 40 cm pločio ir ilgio duobutes, į kurių dugną įdedama perpuvusio mėšlo, o ant viršaus užpilama sumaišytos su mineralinėmis trąšomis žemės. Aplinkui augančius jurginus reikia laikas nuo laiko purenti dirvą.
Tręšimas. Augimo metu jurginai 3-4 kartus tręšiami žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
Žydėjimas. Žydi nuo liepos iki rudens šalnų. Jurginų žiedų galima sutikti beveik visų vaivorykštės atspalvių, jie nežydi tik mėlynai.
Genėjimas. Jurginų žiedai bus stambesni, jeigu juos genėsite. Pavasarį tolesniam augimui krūme paliekami 3-5 stiebai, kiti iškerpami. Šalinami iš lapų pažastų augantys ūgliai, taip pat apatiniai lapai.
Žiemojimas. Žiemai jurginų šakniagumbiai iškasami ir laikomi tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje. Šakniagumbiai iškasami saulėtą dieną, iki vakaro paliekami apdžiūti. Kasama atsargiai, kad nebūtų pažeisti šakniagumbiai. Pažeisti jie gali neišgyventi žiemos. Šakniagumbiai apvalomi, apkarpomos plonosios šaknys, stiebai nupjaunami taip, kad prie šaknies liktų tik 3-5 cm ilgio jų pagrindai. Šakniagumbiai per žiemą laikomi 5-10 °C temperatūros patalpoje. Pavasarį jie vėl pasodinami į lauką.
Jurginai vazonuose
Jurginais galima apželdinti ne tik darželius, bet ir balkonus, verandas, terasas. Yra išvesta žemaūgių jurginų veislių, kurios puikiai telpa vazonuose, tad jas gali auginti ir gėlių mėgėjai, neturintys erdvaus sodo ar kiemo. Žemaūgių jurginų auginimas ir priežiūra nesiskiria nuo kitų veislių – jie laistomi, tręšiami, stebima, ar nepuola ligos, kenkėjai, nuskabomi nužydėję žiedai. Žemaūgės jurginų veislės pasižymi gausiu žydėjimu.
Jurginų ligos ir kenkėjai
Jurginai gali sirgti grybelinėmis ligomis, ypač lietingą vasarą. Ant pumpurų ir žiedų atsiranda pilkasis pelėsis, ant šaknų ir stiebų – puvinys. Susirgusias augalo dalis reikia pašalinti, o visą krūmelį nupurkšti specialiais fungicidais.
Jurginai yra jautrūs virusinėms ligoms. Užsikrėtus virusu, augalas prastai auga, keičiasi jo lapų, žiedų spalva ir forma. Ant lapų gali atsirasti įvairios formos šviesiai žalių dėmių. Virusų pažeisti augalai kuo greičiau iškasami ir sudeginami, kad liga neplistų.
Jurginus gali pulti kenkėjai – amarai, voratinklinės erkės, tripsai. Nuo šių kenkėjų augalus apginti padės pesticidai. Jurginų šaknis graužti mėgsta grambuolių ir sprakšių lervos, kurkliai, todėl sodinant jurginus į kompostą patartina jį gerai prasijoti ir dezinfekuoti. Jei puola sraigės ir šliužai, galima šiems kenkėjams įrengti spąstus, pripildytus alumi. Tokius spąstus galite įsigyti parduotuvėse arba pasigaminti patys paėmę nedidelį tuščią indelį ir pripylę į jį alaus. Alaus mielės privilios šiuos gyvius.
Naudingosios jurginų savybės
Jurginai plačiai naudojami kraštovaizdžio, puokščių kūrime. Šios tradicinės gėlės šiandien vėl iš naujo susigrąžina savo populiarumą ir užima centrines vietas gėlių lysvėse, gėlynuose, parkuose.
Kas mažiau žinoma – jurginai randa panaudojimą ir farmacijos pramonėje. Šakniagumbiuose ir lapuose jurginai turi polisacharidų, aminorūgščių, inulino. Iš jurginų išgaunami tam tikri kosmetikos komponentai. Jie yra ir natūrali žaliava dažų gavybai.
Tradicinėje meksikiečių virtuvėje jurginų šakniagumbiai naudojami maistui. Iš jų gaminami gėrimai. Jurginų žiedų galima įdėti į salotas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.