Kalatėją (Calathea) – Pietų Amerikos augalą į Europą atvežė iš savo ekspedicijų ispanų užkariautojai. Kalatėja tapo labai populiari dėl savo gražiai raštuotų lapų, kurie primena tarsi paukščių plunksnas. Sveikas ir gerai prižiūrimas šis kambarinis augalas ne tik papuoš, bet ir galės neutralizuoti agresyvią energiją, bei įnešti harmonijos į jūsų namus.
Kalatėja yra gausiausia (Maranthaceae) šeimos gentis, kurioje yra apie 130 rūšių, natūraliai augančių Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šios genties pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos, kurioje jis reiškia “krepšys”. Kalatėjos lapai iš tikrųjų kadaise buvo naudojami krepšiams pinti. Tačiau šiandien kalatėjos auginamos labiau dėl estetinės vertės. Jų įvairiaspalviai ir nepaprastai patrauklūs lapai žavi ne tik mėgėjus, bet ir patyrusius profesionalus. Deja, bet tik patyrę augintojai sugeba prižiūrėti kalatėją, nes ji labai kaprizinga ir reikalauja daug dėmesio.
Pagrindinis kalatėjos bruožas – neįprasti lapai, tačiau yra ir kitų savybių ir išskirtinių bruožų, kuriuos turite žinoti, jei ketinate prižiūrėti naminę kalatėją. Dauguma rūšių turi požeminius ūglius – jie suformuoja negilią šaknų sistemą, iš kurios išauga iki 30-40 cm ilgio didelių, ovalo formos, lapų rozetės ant ilgų stiebų. Kalatėja gali užaugti iki 70-90 cm aukščio. Vienintelės žydinčios išimtys – tai šafraninė kalatėja ir varšuvinė kalatėja. Jos žydi neįmantriais, bet ryškiaspalviais kreminės, baltos, oranžinės, geltonos ir rausvos spalvos žiedais.
Kalatėjų rūšys
Mūsų kraštuose, kambaryje auginamos šios kalatėjų rūšys:
- Calathea bachemiana – tai viena iš nereikliausių, Brazilijoje natūraliai, o pas mus kambaryje augančių kalatėjų. Tai augalas be stiebo, su lancetiškais, odiškais, sidabriškai žaliais lapais su tamsiai žaliu raštu palei viduriuką. Lapai užauga iki maždaug 40 cm ilgio.
- Calathea makoyana – taip pat iš Brazilijos. Ji užauga iki 50 cm aukščio. Lapai plačiai ovalūs, iki 20 cm ilgio ir 10 cm pločio. Jų baltas, beveik permatomas, viršutinis paviršius, išmargintas tamsiai žaliomis juostelėmis, rausvomis dėmelėmis ir ryškiai žaliomis gyslomis.
- Calathea picturata. Jų lapai pailgi, iki 20 cm ilgio, su centrine gyslele ir šviesesnio atspalvio juostele palei kraštą, o viduryje – tamsiai žali.
- Calathea leopardina – tai augalas be stiebo, 40-50 cm aukščio, ovaliais 10-12 cm ilgio ir 3-4 cm pločio lapais, šviesiai žaliais su tamsiai žaliomis elipsės formos dėmėmis, sujungtomis centrine gyslele.
- Calathea ornata. Ši kalatėja kilusi iš Kolumbijos atogrąžų miškų. Šis žemaūgis augalas yra tik 15 cm aukščio. Ovalūs, iki 20 cm ilgio ir 6 cm pločio, gelsvai žali lapai su sidabrinėmis ir rausvomis linijomis, apatinė lapų pusė violetinė. Šis augalas dar išskiriamas į dvi veisles: Calathea ornata roseolineata ir Calathea sanderiana.
- Šafraninės kalatėjos (Calathea crocata) augalo viršutinė lapų pusė yra tamsiai žalia, o apatinė – beveik ruda. Jei šis augalas gauna 10 val. per parą šviesos, jis žydi. Nuostabūs ryškiai geltoni, beveik oranžiniai žiedai pasirodo sausį arba vasarį.
- Calathea warscewiczii. Šios kalatėjos lapai tamsiai žali, aksominiai, su šviesiai žaliu raštu palei vidurinę gyslą viršuje ir violetiniu apačioje, bei nepaprastai gražūs kreminiai, balti arba rausvi žiedai. Brazilijos atogrąžose ši kalatėja auga natūraliai.
- Calathea zebrina augalo lapai – elipsės formos, iki 40 cm ilgio ir 15 cm pločio. Viršutinė lapų plokštelės dalis tamsiai žalia su plunksniškomis šviesiai žaliomis juostelėmis, o apatinė pusė turi rausvą atspalvį.
- Calathea veitchiana pasiekia 90 cm aukštį, lapai ovalūs, iki 10 cm pločio ir 30 cm ilgio, blizgantys, tamsiai žali, su geltonai žaliomis juostelėmis viršuje ir geltonomis juostelėmis violetiniame fone apačioje.
- Calathea rufibarba taip vadinama dėl raudono plaukuotumo ant vienspalvių, pailgų ir kraštuose šiek tiek banguotų lapų kotelių ir apatinės pusės.
Be minėtų veislių, namuose auginamos ir kitos veislės: Calatea Lietze, Calatea orbifolia, Calatea „Queen of Maui“, Calatea Lubbers, Calatea medallion arba Rosepicta, Calatea remarkable arba Lancetolist.
Kalatėjos dauginimas
Pavasarį, persodinant šakniastiebį, galima jį padalyti į kelias dalis taip, kad kiekviena dalis turėtų po kelis lapus ir suformuotas šaknis. Padalytus augalus galima pasodinti į 7-9 cm vazonėlius su gerai įmirkyta dirva. Laikyti pusrūsyje, šiltoje ir drėgnoje vietoje, geriausiai ant padėklo su drėgnu priemoliu, šalia radiatoriaus. Įšaknijimas trunka gana ilgai, tačiau viskas priklauso nuo laikymo sąlygų.
Kalatėjas taip pat galima dauginti auginiais. Antžeminiai kalatėjos auginiai labai atsargiai atskiriami nuo motininio augalo, pasodinami į drėgną dirvą, uždengiami maistine plėvele arba permatomu buteliu ir paliekami, kol auginiai įsišaknija.
Sunkiausias būdas kalatėjas dauginti sėklomis, nes net geros kokybės sėklos gali nesudygti. Sėklos sėjamos į vazonėlius su lapinės žemės (dvi dalys) ir smėlio (viena dalis) mišiniu ir sodinamos 21-25 ºC temperatūroje. Kai tik pasirodo pora lapelių, daigai sodinami į dėžutes su tuo pačiu mišiniu, o vėliau, kai sustiprėja, galima persodinti į atskirus vazonėlius.
Kalatėjos priežiūra
Kaip ir visi atogrąžų augalai, kalatėja yra šilumą ir šviesą mėgstantis kambarinis augalas. Bet, kaip sakoma, viskam turi būti saikas: dėl šviesos trūkumo kalatėjos lapai nublunka ir praranda dekoratyvumą, o dėl per didelio apšvietimo lapai paruduoja. Geriausia šį augalą auginti šiek tiek pavėsingoje vietoje, į kurią tiesiogiai nepatenka stiprūs saulės spinduliai. Temperatūra turi būti švelni, be staigių pokyčių, žemiausia riba +16 ºC. Kalatėja labai nemėgsta skersvėjų.
Trąšų kalatėjai turi būti pakankamai, bet niekada ne daugiau, nei reikia augalui. Tręšiama lapų trąšomis kas dvi savaites nuo balandžio iki rugpjūčio. Kartu su dekoratyvinių ir žydinčių augalų trąšomis naudojamos ir specialios kalat4joms skirtos trąšos.
Kalatėjos laistymas ir drėkinimas
Drėkinant dirvožemį svarbiausia – vandens kokybė. Laistymo vanduo turi būti šiltas (2-3 laipsniais šiltesnis už kambario orą) ir minkštas. Geriausiai tinka lietaus arba tirpsmo vanduo. Jei tokio neturite, vakare į kibirą paprasto vandentiekio vandens įberkite 2-3 saujas į marlę suvyniotų durpių, o ryte laistykite kalatėjas. Pavasarį ir vasarą reikia gausiai laistyti, bet būtina išleisti vandens perteklių, kad šaknys nepradėtų pūti. Žiemą laistyti reikia minimaliai. Pagrindinis laistymo principas – dirva visada turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.
Kaip ir jos laukiniams giminaičiams, kalatėjai namuose reikalinga labai didelė oro drėgmė, kuri idealiu atveju turėtų būti 90 %. Bet įprastuose namuose tai pasiekti sunku, todėl reikia dažnai purkšti smulkiu purkštuvu arba nuvalyti lapus drėgna kempine. Valyti lapus galima tik tuo atveju, jei auginate rūšį, kurios lapai yra lygūs ir standūs. Veislių su aksominiais lapais negalima valyti ar drėkinti plaunant. Tokias gėlės laikykite ant padėklo su šlapiais akmenukais ir pasirūpinkite, kad vazono dugnas nesiliestų su vandeniu.
Kambarinės kalatėjos geriausiai jaučiasi stikliniuose induose (akvariumuose, florariumuose), kur nuolat palaikoma didelė oro drėgmė.
Kalatėjos persodinimas
Jaunas kalatėjas reikia persodinti kasmet, o subrendusias – kas 2-3 metus. Persodinti geriausia pavasarį. Vazonas turėtų būti nedidelis ir platus, bet ne gilus. Dirvožemis turėtų būti šiek tiek rūgštus, laidus orui ir purus, jį geriausia įsigyti specializuotoje parduotuvėje. Jei norite patys pasiruošti žemės kalatėjos persodinimui, sumaišykite po dalį humuso, durpių, lapų žemės ir pusę dalies smėlio.
Sodinant kalatėją į vazoną pirmiausia reikia įdėti storą drenažo medžiagos sluoksnį, po to šviežios žemės sluoksnį. Paskui ant šviežios žemės atsargiai dedamas augalas su jo šaknų sistema ir iš šonų pridedama tiek naujos žemės, kad ji užpildytų visą vazono erdvę.
Kalatėjų priežiūros klaidos ir kenkėjai
- Jei kalatėjai nesuteiksite tinkamos drėgmės, ji gali tapti voratinklinių erkių, tripsų ar žvynelinių erkių auka. Abiem atvejais lapai pagelsta ir nukrenta. Jei ant lapų pastebėjote smulkių voratinklių, lipnių dėmių ar šviesių dėmių, pirmiausia lapus nuplaukite muiluotu vandeniu. Tačiau jei tai nepadeda, teks naudoti insekticidus, kaip ir voratinklinės erkės atveju.
- Jei sausi tik kalatėjos lapų galiukai, tai dėl nepakankamos oro drėgmės. Dažniau valykite ar kitaip drėkinkite lapus ir pastatykite augalą ant drėgnų akmenukų.
- Jei ant lapų atsiranda sausų dėmių – tai gali būti nudegimo saulėje pasekmė, atsiradusi dėl to, kad lapai apipurškiami per dideliu kiekiu vandens, kuris, veikiamas saulės, virsta tarsi padidinamuoju stiklu.
- Kodėl dar kalateja būna apdžiūvusi? Dėl nepakankamo laistymo, skersvėjų ir tripsų antplūdžio. Jei geltonuoja tik apatiniai augalo lapai, tai yra natūrali įvykių eiga: seni lapai žūsta, o nauji auga. Tačiau kartais geltonuoja ne tik apatinė dalis, ir tam gali būti mažiausiai dvi priežastys: pirma, netinkamas laistymas ir, antra, per didelė trąšų dozė.
- Kalatėjos lapai taip pat gali pagelsti dėl netinkamo, per gausaus ar per dažno laistymo. Tarp kiekvieno laistymo reikia leisti žemei išdžiūti iki dviejų centimetrų gylio, kitaip šaknys supus dėl nepakankamo deguonies kiekio, o lapai pageltonuos.
- Tręšiant pakanka pusės trąšų gamintojo rekomenduojamos dozės net ir aktyvaus augimo metu.
- Šio augalo lapai išsausėja ir susisuka nuo per sauso ar vėsaus patalpų oro arba nuo skersvėjų.
Kaip matote, bet kokius negalavimus sukelia netinkama priežiūra, nes kalatėja išties labai kaprizingas augalas.
Pranašystės apie kalatėjas
Kalatėja turi ypatingą bruožą: vakare jos lapai būna sulenkti į viršų kaip delnai maldos metu, o ryte – nuleisti ir atviri. Dėl to kalatėja kartais vadinama “maldos gėle”.
Daugelis žmonių sako, kad kalatėja – tai šeimyninės laimės simbolis, į namus atneša ramybę ir jaukumą. Astrologai teigia, kad ji susijusi su Marsu ir Saule, todėl gerai sugeria agresiją ir sukuria taikią nuotaiką. Pabandykite savo namuose auginti kalatėją, kad patvirtintumėte arba paneigtumėte su ja susijusias pranašystes.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.