Skip to content

Kardeliai – spalvingieji rudens pranašai

Kardeliai – spalvingieji rudens pranašai
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kardeliai siejami su vasaros palydomis, rudens atėjimu. Rugsėjo pradžioje šiomis gėlėmis pasipuošia mokyklų klasės, jomis pasveikinami mokytojai. Ko gero, kiekvienas esame nešę kardelių į mokyklą. Kardeliai gėlių augintojus patraukia savo stambiais ryškiais žiedais, spalvų įvairove – jų gali būti nuo baltų iki tamsiai rudų.

Kardelis (Gladiolus) – vilkdalginių šeimos daugiametis žolinis augalas. Kardeliai auga Vidurio ir Vakarų Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse, Pietvakarių ir Centrinėje Azijoje, Pietų Afrikoje, atogrąžų regionuose.

Kardeliai užauga iki 50-150 cm aukščio. Kardelio požeminė dalis – motininis ir pakaitinis gumbasvogūniai, gumbapumpuriai, šaknys. Kardelio stiebas nešakotas, jo lapai linijiški arba siaurai lancetiški, 50-80 cm ilgio, melsvai žalios spalvos. Kardelio žiedai susitelkę į vienašalį ar dvišalį gausiažiedės varpos pavidalo žiedyną. Vaisius – dėžutė su apvaliomis ar ovaliomis rudomis sėklomis.

Yra žinoma, jog kardeliai buvo kultivuojami jau Senovės Romoje. Lotyniškas kardelio pavadinimas „Gladiolus“ kilo nuo „gladius“, kas išvertus reiškia tam tikrą romėnų kardą, kalaviją. Toks pavadinimas duotas šiam augalui dėl jo lapų formos. Jie priminę kalaviją. Tą pačią reikšmę turi ir lietuviškasis gėlės pavadinimas.

Kardelių rūšys

Žinoma daugiau nei 200 kardelių rūšių. Savaime Lietuvoje galima sutikti paprastąjį kardelį (Gladiolus imbricatus) ir pelkinį kardelį (Gladiolus palustris). Abi rūšys įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Gėlynuose dažniausiai auginamas darželinis kardelis (Gladiolus communis), retesnės rūšys – raktažolinis kardelis (Gladiolus primulinus), purpurinis kardelis (Gladiolus cardinalis), gausiažiedis kardelis (Gladiolus floribundus).

Išvesta keliolika tūkstančių kardelio veislių. Selekcininkai nuolat tobulina dekoratyvinius kardelius, išvesdami produktyvesnes, atsparesnes ligoms kardelių veisles. Senųjų, tradicinių veislių kardelių žiedai šviesiai rausvi ir balti, rečiau tamsiai raudoni, vyšniniai. Šiuolaikinių veislių kardeliai pasižymi didele spalvų ir formų įvairove.

Vienos populiaresnių kardelių veislių: „Nova Lux“, „Rose Supreme“, „Oscar“, „Jessica“, „Frizzled Coral Lace“, „Dynamite“.

Paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus). Paprastasis kardelis savaime auga Lietuvoje, jį galima sutikti natūraliose drėgnose pievose, mišriuose miškuose bei pamiškėse. Paprastojo kardelio aukštis – apie 70 cm, turi laibą stiebą, tankų žiedyną po 5-10 žiedų. Žydėjimo metas – gegužės-liepos mėnesiai. Ši rūšis sparčiai nyksta, ji įrašyta ne tik į Lietuvos, bet ir į Latvijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos bei kitų šalių raudonąsias knygas.

Pelkinis kardelis (Gladiolus palustris). Ši kardelių rūšis taip pat įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Auga krūmynuose, pelkėtose pievose, miško aikštelėse. Pelkinis kardelis užauga 30-60 cm aukščio, turi laibą stiebą, linijiškus lapus, vienašalį 2-5 žiedus turintį žiedyną. Pražysta birželio-liepos mėnesiais.

Kardelių sodinimas

Kardelių sodinimas ir dauginimas

Tradiciniuose darželiuose kardeliai sodinami atskirose lysvėse, rečiau – lysvės viduryje, pakraščiuose sodinant žemaūges vienmetes gėles. Kardeliams būtina suteikti tinkamas augimo sąlygas – šviesos, drėgmės ir maisto medžiagų atžvilgiu kardeliai yra gana reiklūs.

Kardeliams tinkamiausia vieta. Geriausia auginti kardelius saulėtoje, šviesioje vietoje. Pavėsyje auginamos vėlyvosios kardelių veislės gali išvis nesužydėti. Pavėsingoje vietoje galima sodinti tik ankstyvąsias kardelių veisles, tik tokioje vietoje jos žydėti pradės vėliau. Kardelių augimo vieta turi būti apsaugota nuo stiprių vėjų. Kardelių auginimo vietą reikia pakeisti kas 1-2 metus. Į tą pačią vietą kardeliai vėl sodinami po 4-5 metų, kad nesusimaišytų veislės dėl dirvoje likusių svogūnėlių dalių bei kad išnyktų dirvoje gyvenantys kardelių ligų sukėlėjai. Kardeliams patiks, jei juos sodinsite vietoje, kur augo daržovės ar daugiametės žolės. Metai prieš pasodinant kardelius, numatomoje jų augimo vietoje nereikėtų sodinti šakniavaisių, moliūgų, agurkų, špinatų, jurginų, astrų.

Kardeliams tinkamiausia žemė. Kardeliai gerai auga puriame, gan derlingame, neutraliame ar silpnai rūgščiame dirvožemyje. Jiems tinka lengvas priemolis arba priesmėlis. Tokią dirvožemio struktūrą galima sukurti įpilant smėlio į sunkų priemolį, molio į smėlingą dirvą ir įdedant humuso bei supuvusio komposto. Užmirkusiame dirvožemyje, taip pat pernelyg rūgščiame ar šarminiame kardeliai augs prasčiau. Dirvos rūgštingumą parodo joje augantys augalai. Rūgščioje, kardeliams netinkamoje dirvoje galite rasti rūgštynių, klestenių, asiūklių, dirvinių našlaičių. Nerūgščioje dirvoje klestės apyninė liucerna, darželinė žliūgė, garstukas, bekvapė ramunė, kibusis lipikas.

Kada sodinti kardelius. Kardeliai sodinami pavasarį – nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio, pasibaigus šalnoms. Jų gumbasvogūniai atėjus pavasariui išdėliojami ant palangės, kad sudygtų daigai, o po šalnų pasodinami į lysvę.

Kardelių sodinimas ir dauginimas

Dirva kardeliams pradedama ruošti likus metams iki sodinimo. Birželį žemė patręšiama mėšlu, po pusantro mėnesio suariama arba perkasama, išrenkamos piktžolių šaknys. Rudenį dirva išlyginama, patręšiama organinėmis perpuvusiomis trąšomis, suariama. Įberiama fosforo ir kalio trąšų. Pavasarį, ruošiant dirvą sodinimui, patręšiama azotu.

Kardelių dauginimas

Kardeliai dauginami gumbasvogūniais, gumbapumpuriais (taip vadinami maži gumbasvogūniai, gumbasvogūnių „vaikai“) ir sėklomis. Sėklomis šiuos augalus daugina selekcininkai.

Paprastai kardeliai dauginami gumbasvogūniais. Kardelių gumbasvogūniai siekia nuo 1 iki 8 cm skersmens, priklausomai nuo rūšies bei veislės. Prieš 3-4 savaites iki sodinimo reikia atsargiai, nepažeidžiant daigų, nulupti gumbasvogūnius dengiančius lapus. Tada išdėlioti juos šviesioje vietoje, kad paaugtų daigai. Prieš sodinant gumbasvogūniai 1-2 valandoms pamerkiami į 0,3 proc. kalio permanganato tirpalą arba 1 valandai į 0,3 proc. fundazolo tirpalą. Tai daroma norint apsaugoti kardelius nuo tripsų ir grybelio.

Stambesni gumbasvogūniai sodinami į 10-15 cm gylį, 15 cm atstumu vieni nuo kitų, smulkesni – į 8-10 cm gylį, 7-8 cm atstumu. Atstumas tarp kardelių lysvių turėtų būti 20-25 cm. Prieš sodinimą lysvės paliejamos vandeniu. Pasodinti per giliai, kardeliai pradės žydėti vėliau, tačiau juos mažiau išvartys vėjas. Pasodinti sekliau – užaugins daugiau gumbapumpurių, bet jų stiebus reikės parišti, kad nenulinktų.

Renkantis svogūnėlius, reikia turėti omenyje, jog nebūtinai didžiausias svogūnėlis išaugins daugiausiai žiedų. Gausiausiai žydės kardeliai, išauginti iš jauno ir sveiko svogūnėlio. Senesnius nei 4-5 metų gumbasvogūnius galima išmesti, kadangi prastės iš tokio gumbasvogūnio išauginto žiedyno kokybė. Senesniųjų kardelių motininiai gumbasvogūniai plokštesni.

Iš gumbapumpurių galima kasmet išsiauginti naujų jaunų ir gyvybingų augalų. Gumbapumpurius galima sėti pasibaigus jų ramybės periodui, kuris dėl tvirto ir nelaidaus apvalkalo gali trukti iki 4-12 mėnesių ir daugiau. Norint iš mažų gumbapumpurių per vieną šiltąjį sezoną išauginti kuo daugiau ir didesnių gumbasvogūnių, reikia ilginti jų vegetacijos laiką ir pavasarį (praėjus 4 mėnesiams) dirbtinai nutraukti ramybės periodą. Tai daroma skarifikuojant (pažeidžiant) arba visai pašalinant gumbapumpurius gaubiantį apvalkalą. Rudenį iš gumbapumpurių išauga nedideli gumbasvogūniai. Ankstyvesnių veislių gumbapumpuriai rudenį jau gali suformuoti nedidelius žiedynus, bet pirmaisiais metais juos reikėtų pašalinti.

Kardelių auginimas ir priežiūra

Kardelių auginimas ir priežiūra

Kardelių laistymas. Vasaros metu laistykite kardelius kartą per savaitę, gausiai. Jei sausros laikotarpiai užsitęsia, laistykite juos kas vakarą, kad dirva neperkaistų. Palaisčius papurenkite dirvą aplink kardelius, išravėkite piktžoles.

Kardelių žydėjimas. Kardeliai žydi nuo vasaros pradžios iki rudens pradžios. Vasaros pradžioje sužydi ankstyvosios kardelių veislės.

Kardelių tręšimas. Kardeliai tręšiami mineralinėmis trąšomis. Jiems kenkia pernelyg pertręštas azotu dirvožemis. Tręšiami augimo pradžioje bei kraunant žiedus. Rekomenduojama bent kartą sezono metu nupurkšti kardelius mikroelementų mišiniu. Kardeliams žydint juos galima patręšti kaliu, kuris reikalingas gausiam žydėjimui bei padidina šių gėlių atsparumą ligoms.

Kardelių priežiūra. Kardelių priežiūra augimo metu didesnių rūpesčių nekelia. Jie ravimi, purenami tarpueiliai, laistomi. Jei reikia, papildomai patręšiami, purškiami nuo ligų ir kenkėjų. Daigams prasikalus, kas pora savaičių atsargiai, nepažeidžiant šaknų, purenamas dirvos paviršius.

Kardelių auginimas vazonuose. Jei nusprendėte auginti kardelius vazone, pasirinkite didesnius ir gilesnius vazonus, nes kardeliai yra gana stambūs augalai. Vazone turi būti įrengtas geras drenažo sluoksnis. Vazone dirva išdžiūsta greičiau nei lysvėje, todėl vazoniniai kardeliai laistomi dažniau – karštomis dienomis bent 3 kartus per savaitę. Sušilus orams vazonus galima išnešti į lauką. Rudenį vazonuose auginami kardeliai iškasami taip pat, kaip ir augantys lauke.

Kardelių iškasimas ir žiemojimas

Kardelių iškasimas ir žiemojimas

Pradedančiajam sodininkui gali kilti klausimas, kada rauti kardelius. Dekoratyviniai kardeliai nežiemoja lauke, todėl pirmoje rudens pusėje, iki stipresnių šalnų (dažniausiai spalio pirmoje pusėje), juos reikia iškasti. Kardelių lapai ir stiebai nupjaunami, pašalinamas motininis gumbasvogūnis ir šaknys. Nuo pakaitinių gumbasvogūnių ir gumbapumpurių pašalinamos žemės, jie nuplaunami, apie pusvalandį palaikomi fungicidų tirpale, po to apdžiovinami. Laikomi per žiemą rūsyje, sausose dėžutėse. Dėžutėse gumbasvogūniai neturėtų būti laikomi storiau nei dviem sluoksniais. Mažesni gumbasvogūniai ir gumbapumpuriai gali būti laikomi sausame smėlyje. Palankiausia žiemojimo temperatūra +4-6 °C, santykinis oro drėgnumas 60-70 proc. Jei kardelių svogūnėlių nedaug, jie gali peržiemoti ir šaldytuvo apatinėje lentynoje, įdėti į popierinius maišelius.

15-20 dienų iki pasodinimo, oro temperatūra gumbasvogūnių žiemojimo vietoje turėtų būti pakeliama iki +12-15 °C, kad jie pasiruoštų dygimui.

Kardelių auginimo problemos, ligos ir kenkėjai

Tinkamomis sąlygomis auginami kardeliai sukraus gražius ir stambius žiedynus. Jei kardeliai neveši, jų priežiūrą reikėtų pakoreguoti. Tam gali būti skirtingų priežasčių.

  • Jei kardeliai silpniau auga, jų lapai nušviesėja, žiedynai susmulkėja ir turi mažiau žiedų, tikėtina, jog dirvoje trūksta azoto.
  • Jei augalai vešlūs, tamsiais lapais, bet vėliau pradeda žydėti, iškreivėja jų žiedynai – atvirkščiai, gali būti kaltas azoto perteklius dirvoje.
  • Trūkstant fosforo, kardelių apatiniai lapai įgauna rusvai purpurinį atspalvį, atrodo  lyg apvytę, augalai vėliau pradeda žydėti.
  • Esant kalio trūkumui, gelsta senesni kardelių lapai, vėluoja jų žydėjimas.
  • Jei kardelių dirva per rūgšti, jų lapų galai tamsėja ir vysta, žiedai prastai skleidžiasi. Optimalus rūgštingumas kardeliams yra рН 6,5-6,8. Rūgštų dirvožemį galima neutralizuoti kreida, dolomito milteliais arba kiaušinių lukštais.
  • Pernelyg šarmingoje dirvoje augančių kardelių lapai geltonuoja.
  • Rimtą žalą kardeliams daro kenkėjai tripsai. Nuo jų reikėtų nors du kartus per šiltąjį sezoną purkšti kardelius insekticidais.
  • Nuo grybelinių ligų, tokių kaip pilkasis puvinys, fuzariozė ir kitos, kardeliai purškiami fungicidinėmis priemonėmis.

Kardelių skynimas

Kardeliai – vieni populiariausių skynimui tinkančių augalų. Pamerkti jie išlieka švieži 10-12 dienų. Kardelių žiedus geriausia skinti anksti ryte arba vakare. Jei oras apsiniaukęs – galima ir dienos metu. Kardeliai skinami, kai pražysta pirmasis žiedyno žiedas. Nuskinti žiedai pamerkiami į kambario temperatūros vandenį, patartina apie 4 valandas palaikyti juos vėsioje patalpoje.

Kardeliai – gėlės Rugsėjo pirmajai

Kardeliai ne veltui tituluojami tradicinėmis Mokslo ir žinių dienos gėlėmis. Tai puikios gėlės rugsėjo 1-ajai ir tam yra keletas priežasčių. Visų pirma, kardeliai žydi kaip tik šios šventės metu, tad jų galime nusiskinti savo pačių puoselėjamame gėlyne. Be to, kaip jau minėta aukščiau, kardeliai pakankamai ilgai išlaiko šviežumą pamerkti. Trečia, kardeliai pasižymi plačia spalvų įvairove, tad jų spalvą išsirinks kiekvienas – ir mėgstantis ryškius, sodrius žiedus, ir pastelinių atspalvių mėgėjas. Kitas kardelių privalumas – universalumas, mat juos tinka dovanoti tiek moterims, tiek vyrams. Tad jei sveikinsite mokytoją vyrą, būkite tikri, jog kardeliai – tinkamas pasirinkimas. Na ir dar viena priežastis dovanoti kardelius – tai tiesiog dailios, elegantiškos, puošnios gėlės, kurios padės sukurti šventinę atmosferą šią svarbią mokiniams bei mokytojams dieną.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.botanikos-sodas.vu.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://floristics.info
S. Dapkūnienė, G. Štukėnienė „Kardelio (gladiolus l.) veislių morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas“ Akademija, 2017
Z. Gudžinskas, I. Burneckienė, A. Malciūtė, R. Mikaliūnaitė „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“. Vilnius, 2021

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
trackback
Lauko gėlės. Ko šiemet gėlių darželyje nepasodinote? - Derlingas.lt Lauko gėlės. Ko šiemet gėlių darželyje nepasodinote?
prieš 9 mėnesius

[…] daugiametės saulutės, flioksai, kvapiosios našlaitės, vilkdalgiai, lelijos, tulpės, kardeliai, jurginai, pakalnutės ir daugelis […]

trackback
Gėlių puokštės – ar žinote kokios tinkamiausios kiekvienai progai? - Derlingas.lt Gėlių puokštės – ar žinote kokios tinkamiausios kiekvienai progai?
prieš 9 mėnesius

[…] vaikų ir, be abejo, įvairiaspalvių žiedų. Tradicinės Rugsėjo pirmosios gėlės – kardeliai, astrai, jurginai, tačiau tikrai nereikia jomis apsiriboti. Gėlės Rugsėjo 1 tinka pačios […]

2
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex