Kobėja yra nepaprastai gražus vijoklis su ažūriniais, įmantriai plunksniškais lapais. Šie vijokliai gana greitai sukuria puošnų, žalią kilimą su daugybe varpelių formos žiedų.
Kobėjų (Cobaea) genčiai priklauso 9 rūšys, kurios yra paplitę tropinėje Amerikoje. Tai daugiamečiai augalai, bet pas mus dažniausiai auginami kaip vienmečiai. Lipdami atrama jie užauga iki 6 m aukščio. Kobėjų žiedai yra gana stambūs, varpelio formos. Jie būna pavieniai arba sutelkti po 2-3 lapų pažastyse.
Šios gėlės pavadinimas kilęs nuo garsaus ispanų gamtininko ir jėzuito Barnabo Kobės, kuris daug metų gyveno Peru ir Meksikoje.
Patikėkite, tikrai nerasite kito taip greitai augančio dekoratyvinio vijoklio. Akį traukiantys varpelio formos žiedai užauga iki 8 cm skersmens ir žydi nuo liepos iki spalio. Jie stebina ne tik savo dydžiu, bet ir spalvų gausa: baltos, violetinės, alyvinės, šviesiai žalios ir net bordo spalvos.
Kobėjų rūšys
Iš 9 skirtingų rūšių šiandien pas mus auginama tik viena – kobėja lipikė (Cobaea scandens). Ji kilusi iš Meksikos. Šis augalas suformuoja daugybę iki 4 m ilgio ūglių. Lapai yra plunksniški, užsibaigiantys išsišakojusiais ūgliais, kurie leidžia augalui stipriai įsikibti į atramą. Ši kobėja sode ar alpinariume žydi nuo liepos iki pirmųjų šalnų. Žiedai gali būti balti ir violetiniai.
Kobėjos auginimas
Kobėja mėgsta augti atvirose vietose, derlingame ir puriame dirvožemyje. Šis vijoklis labai mėgsta saulę, gan gerai toleruoja ir nedidelį pusšešėlį, tačiau visiškame pavėsyje auga labai prastai. Jauni kobėjų daigai visiškai nepakenčia šalnų, tačiau jau subrendę augalai gali ištverti netgi šalčius iki -5 °C.
Kobėjos dauginimas sėklomis
Kobėjos sėklas galima sėti nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio. Sėklų galima lengvai įsigyti sėklų skyriuose ir specializuotose parduotuvėse. Prieš sėją, galima sėklas kelias valandas pamirkyti augimo stimuliatoriaus tirpale. Kad persodinant būtų galima išvengti daigų šaknų pažeidimų, kiekvieną sėklą reikia sėti į atskirą vazonėlį. Sėjai rekomenduojama naudoti universalų dirvožemio substratą.
Sėklos vazonėlyje užberiamos maždaug 1,5 cm storio dirvožemio sluoksniu. Daigeliai turėtų išdygti praėjus 14-25 dienoms po sėjos.
Norint, kad kobėjos sudygtų kuo anksčiau, galima prieš sėją sėklas sudaiginti. Tam į stiklinio indo dugną įdedamas, keliais sluoksniais sulankstytas, tualetinis popierius. Jis gausiai sudrėkinamas vandeniu, o sėklos ant jo sudedamos taip, kad jos nesiliestų viena su kita. Indas uždengiamas paprastu polietileno maišeliu ir laikomas šviesoje. Sėklos vidutiniškai sudygsta per dvi savaites. Jei šiuo laikotarpiu ant sėklų atsiranda pelėsis, reikia jas švelniai nuplauti ir pakeisti popierių.
Sudygusias kobėjų sėklas, sudėkite ant puraus substrato plokščiąja puse žemyn ir užberkite maždaug 1,5 cm storio dirvožemio sluoksniu.
Jei sėklos buvo pasėtos kovo viduryje, tai balandžio pradžioje daigeliai jau turės po 2 lapelius. Tada juos reikia pikuoti į pakankamai didelius (apie 3 l) vazonus. Prieš išsodinant daigus atskirai, pirmiausia juos reikia gausiai palaistyti. Po to, juos atsargiai išėmus, su šaknų gumulėliu pasodinti į naują vazoną. Šonuose likusią tuščia vietą būtina užpildyti šviežiu substratu.
Daigus įkurdindami dideliuose vazonuose, suteiksite augalui galimybę išvystyti stiprią šaknų sistemą, kuri būtina tolesniam jo augimui. O jei paskui šios gėlės bus persodintos į atvirą gruntą, ūgliai bus gerai įsitvirtinę ir stipresni. Žinoma, prieš sodinant daigus į lauką, juos reikės užgrūdinti.
Kobėjos dauginimas auginiais
Kitas kobėjų dauginimo būdas – auginiais. Jie sodinami į drėgną smėlį, kad gerai įsišaknytų.
Į lauką kobėjos daigus galima sodinti ne anksčiau kaip birželio pirmosiomis dienomis: jauni augalai labai bijo net menkiausių šalnų. Sodinimo duobutes būtina pasiruošti iš anksto. Jos iškasamos 50 cm atstumu viena nuo kitos ir užpildomos puriu, derlingu dirvožemiu.
Prieš sodinant augalus vazonėliuose būtina gausiai palaistyti. Išimant reikia kruopščiai nuvalyti senų žemių gumulą. Atsargiai, nepažeidžiant šaknų sistemos, augalai įdedami į paruoštą duobutę. Užkasus juos puriu dirvožemiu ir gerai apspaudus, būtina iš karto palaistyti.
Kobėjos priežiūra
- Pirmosiomis dienomis po persodinimo kobėjoms reikia šiek tiek priežiūros. Kadangi tai vijoklinis augalas, būtina jam įrengti atraminius stovus, kuriais kobėja galės sėkmingai lipti į viršų. Ji sėkmingai gali lipti ant įvairių pastatų, mažų medžių ir pavėsinių.
- Kobėja mėgsta reguliarų laistymą, o sausu oru ją reikia laistyti dažniau. Nors augalas labai mėgsta drėgną dirvą, stenkitės, kad joje nebūtų per daug drėgmės, antraip gali išsivystyti šaknų puvinys.
- Tręšti šis augalas pradedamas nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Dar prieš sodinant į žemę, kai tik ant augalo pasirodo pirmasis lapas. Reikiamų trąšų galima nusipirkti sodo ir daržo prekių skyriuose bei specializuotose parduotuvėse. Augimo pradžioje kobėjai reikia daug azoto, o kai pradeda formuoti pumpurus, reikia daugiau kalio ir fosforo. Kad po pasodinimo kobėja greičiau įsitvirtintų, ją reikėtų dažnai patręšti (kas 7 dienas), kaitaliojant organines ir mineralines trąšas. Šis augalas labai gerai reaguoja į tręšimą fosfato ir kalio tirpalu.
- Kalbant apie kenkėjus, galima pasakyti, kad šis augalas labai jautrus voratinklinių erkių ir amarų puolimui. Todėl būtina jį reguliariai apžiūrėti, o radus kenkėjų, laiku suteikti pagalbą. Voratinklines erkes galima sunaikinti nupurškiant augalus akaricidais. Amarus galima lengvai išnaikinti augalą apdorojant insekticidais.
Kobėjos priežiūra auginant kaip daugiametį vijoklį
Norint auginti kobėją kaip daugiametį augalą, galima spalio viduryje nupjauti jos stiebus ir persodinti į nedidelį indą. Iki pavasario vazoną su šiuo augalu reikia laikyti vėsioje vietoje. Geriausia tam tinka rūsys.
Žiemą kobėjos prižiūrėti nereikia. Tačiau svarbu pasirūpinti, kad jos žemė visiškai neišdžiūtų. Pavasarį, greičiausiai kovo mėnesį, vazoną su kobėja reikia išnešti į šviesą ir šiek tiek pagausinti laistymą. Kadangi augalas jau nebe pirmametis, į atvirą gruntą reikia sodinti anksčiau. Geriausia iki gegužės pabaigos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.